Apgaulingos ampulės
Sprendimas turguje nusipirkti vaistų buvo tragiškai lemtingas darbščiam ir veikliam vyrui. Jo gyvenimas pasikeitė nepataisomai.
Jei ne artimiausių žmonių kantrybė ir rūpestis, jo paties sugebėjimas pakelti neįsivaizduojamus išbandymus, baigtis galėjo būti pati blogiausia.
„Nuo jaunystės nevengiau sunkių darbų. Tampydavau ir mėtydavau sunkius maišus, grūdus kasdavau tonomis. Dirbdavau iki sutemų. Kartą gydytojas paklausė manęs, kas man su stuburu. Nieko, sakiau, jaunystės klaidos. Dabar galvoju, kad galėjau taip nesiplėšyti, pasisamdyti žmogų, bet tada atrodė – viską galiu pats padaryti“, – „Kauno dienai“ pasakojo pašnekovas (jo tapatybė redakcijai žinoma).
Dar gana jauną vyrą pradėjo varginti stuburo skausmai ir jis ėmėsi savigydos – pradėjo vartoti uždegimą slopinančius vaistus.
„Leidausi juos, kaip sakydavau, nuo radikulito. Ko negalėdavau gauti, pirkdavau turguje. Kartą nusipirkau uždegimą slopinančių ampulių. Nežinau, ar šiuo metu tie medikamentai Lietuvoje yra vaistų registre. Ant dėžutės esantį vaistų galiojimo terminą turguje pažiūrėjau, bet nė nepagalvojau, kad ampulės dėžutėje gali būti pakeistos. Susileidau“, – pasakojo vyras.
Baisūs procesai
Netrukus pradėjo tinti koja. Kai atsidūrė ligoninėje, blauzdos storis buvo 82 cm. Prasidėjo baisūs procesai. Audinių puvimas. Atsivėrė pėdos kaulai.
„Bet koks pūlinys labai skauda, o čia visą koją taip skaudėjo. Paskui ta koja pradėjo mėlynuoti. Gydytojai įtarė venų ligą. Situacija vis blogėjo. Skausmo nebegalėjau ištverti. Į karštoką skystį įmerkdavau tą koją ir kokį pusvalandį nusnausdavau. Nusnaudi, pabundi ir pamatai, kad tave slaugantys artimieji irgi visiškai išvargę, – kaip šuniukai susirietę ant grindų snaudžia“, – pasakojo pašnekovas.
Netrukus pradėjo tinti koja. Kai atsidūrė ligoninėje, blauzdos storis buvo 82 cm. Prasidėjo baisūs procesai. Audinių puvimas. Atsivėrė pėdos kaulai.
Viena kaimynė patarė nuvažiuoti pas felčerį į kaimo ambulatoriją.
„Vilties toks pasiūlymas daug neteikė, bet pabandėme. Nepakeliama buvo nieko nedaryti, tik kankintis ir laukti, kas bus toliau. Nuvažiavome į tą kaimo ambulatoriją. Felčeris – iš draugo gimtadienio neseniai parėjęs, dar ir paėmęs, dar šiltas. Jis pažiūrėjo ir sako: vyruti, čia blogai. Jei, sako, nori dar tą koją turėti, važiuok į mūsų rajono ligoninę, yra puikus gydytojas, jis gal sutvarkys. Sekmadienį atsiguliau, pirmadienį atėjo gydytojas. Neėmė jokių pinigėlių, nieko. Auksinis daktaras, dar ir dabar dirba toje ligoninėje. Per dieną ateidavo po penkis kartus, žiūrėdavo, šnekindavo ir sakydavo: o šito tu man dar nesakei ir to dar man nesakei. Visa kairė pusė pūliavo ir man bijojo operaciją daryti operacinėje, kad neužkrėstų operacinės patalpos. Operaciją darė tiesiog palatoje. Supjaustė tą koją, išvedžiojo vamzdelius su skylutėmis. Ateidavo su dideliu švirkštu peroksido ir suleisdavo. Buvo labai skausminga, kai plaudavo žaizdas. Patalynę sudraskydavau, o daktaras sakydavo – daryk, ką nori, tik prie mūsų nagų nekišk“, – kai kuriuos kankinančių dienų fragmentus su šypsenėle prisimena pašnekovas.
Naujos bėdos
Po savaitę trukusio žaizdų plovimo, anot pašnekovo, pagerėjo.
„Paskui pradėjo užpakalį skaudėti. Nedrįsau gydytojui sakyti – galvoju, gal kaip nors praeis. Vieną kartą išdrįsau ir sakau: man užpakalį paskauda. Pasiversk, sako, o, sako, kai ką turim. Kai ten prapjovė, rado 3 l pūlių… Aš jau buvau įpratęs kentėti. Daktaras stebėjosi – iš kur tiek kantrybės? O kitoje ligoninėje, kurioje prieš tai buvome, daktaras man sakė: truputį skauda, o neturi kantrybės pakentėti. Ką aš žinau, gal tikrai nekantrus esu, ir tylėjau“, – apie kone kasdienes kančias pasakojo netikusių vaistų turguje nusipirkęs pašnekovas.
Nauja žaizda gana greitai sugijo, bet atsirado dar viena – ant krūtinės.
„Ir tą sugydė. Daug prisikentėjau. Kojos amputuoti nereikėjo. Tačiau ji jau ne tokia. Be artimiausio žmogaus rūpesčio ir meilės būčiau visiškai bejėgis. Kartą, stovint eilėje, girdžiu – kokia koja… Palikau tą eilę, išėjau. Dabar, kai apsipratau, nesvarbu man, kaip ta koja atrodo“, – sakė neįgaliojo vežimėlyje didžiąją dalį dienos praleidžiantis pašnekovas.
Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet, pakliuvęs į nelegalią rinką, tampa neteisėtas.
Duomenų nėra
„Kauno diena“ pasidomėjo, ar už gyventojų sveikatą atsakingos institucijos fiksuoja duomenis apie nelegaliai pirktų vaistų padaromą žalą sveikatai.
Į šį klausimą neatsakiusi Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tai yra už vaistų rinkos priežiūrą atsakingos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) kompetencija.
– Ar VVKT specialistams žinoma atvejų, kai nelegalioje vaistų rinkoje pirkti preparatai sukėlė nepataisomų padarinių sveikatai? – „Kauno diena“ pasiteiravo VVKT atstovės spaudai Aistės Tautvydienės.
– Asmenys, kurie vartoja nelegaliai įsigytus vaistus ar neaiškios kilmės produktus ir dėl to turi kyla padarinių sveikatai, tarnybai apie tai nepraneša.
Tarnybai apie skaitmeninėje erdvėje pamatytas neaiškius tinklalapius, vaistus, parduodamus nelegaliai socialiniuose tinkluose ir pan., praneša pilietiški asmenys, kurie patys tokių preparatų nei perka, nei vartoja, tačiau apie grėsmę nori įspėti kitus.
– Dėl kokių priežasčių, VVKT specialistų nuomone, žmonės ieško neteisėtai parduodamų receptinių vaistų, antibiotikų?
– Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kodėl žmonės ieško ir perka vaistus ne vaistinėse ar jų interneto svetainėse, o nelegaliose prekybos vietose: turguje, socialiniuose tinkluose, neaiškiuose tinklalapiuose. Galbūt įtakos turi tai, kad labai pasitikima savo jėgomis sprendžiant dėl galimų sveikatos sutrikimų ir reikalingo gydymo. Nesikonsultuojama su gydytoju, vaistininku, tačiau aklai kliaujamasi socialinių tinklų įrašais, kitų žmonių istorijomis, tiesiog gūgle rasta informacija. Savigyda, tarnybos nuomone, gali turėti labai rimtų padarinių, o kartais net ir pavojingų sveikatai ar gyvybei. Priežastimi pirkti vaistus ne vaistinėse gali tapti ir galimybė tokiu būdu vaistų įsigyti be recepto. Vyresnio amžiaus žmonės turguose ieško anksčiau vaistinėse buvusių vaistų, kuriais gydėsi.
Norime pabrėžti, kad prekyba nelicencijuotais vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla ir už tai gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė. Tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą.
Patys viešojoje erdvėje pastebime, o ir pilietiški gyventojai pasiskundžia dėl turguje ar internetu parduodamų neaiškios kilmės preparatų, kurie pristatomi kaip vaistai.
Dažniausiai tokie produktai yra reklamuojami piktybiškai sukurtose interneto svetainėse, kurios išsiskiria specifiniu stiliumi: daug ryškių spalvų, deklaratyvių, neva stebuklingą gydomąjį preparato poveikį nusakančių šūkių.
Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų tokiose svetainėse yra neaktyvios. Svetainėse cituojami neegzistuojantys gydytojai. Įvedus jų pavardes į gūglo paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba kartais pasinaudojama realiai egzistuojančio gydytojo vardu ar veidu, tik pakeičiama specialybė.
Neretai sukčiai pasinaudoja ir žinomų žmonių: aktorių, dainininkų, žurnalistų ir pan. – vardu.
Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas – jos labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas ir preparato nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti čia ir dabar, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų.
Kalbant apie neaiškios kilmės produktus, kurių dažniausiai siūloma įsigyti fiktyviose interneto svetainėse, akivaizdu, kad tokios svetainės paprastai būna registruotos ne Lietuvoje, o kur nors Centrinės Amerikos šalyse, Afrikoje, Azijoje. Susekti, kas jas sukūrė, nelengva. Užblokavus vieną svetainę, netrukus įkuriama naujų.
Visada raginame gyventojus nepatingėti ir pasitikrinti, ar siūlomas preparatas yra vaistas. Tai padaryti labai paprasta. Tereikia apsilankyti tarnybos interneto svetainėje ir atsidaryti specialią skiltį „Vaistų paieška“ – beliks įrašyti ieškomo vaisto pavadinimą. Jei paieška jokių rezultatų neduos, vadinasi siūlomas produktas nėra vaistas.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba interneto svetainėse, pažymėtose specialiu logotipu. Logotipas nurodo, kad šioje vaistinės interneto svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas.
– Ar tarnyba dažnai gauna pranešimų iš gyventojų apie galbūt nelegaliai parduodamus receptinius vaistus, antibiotikus?
– Gauname. Tais atvejais, kai kyla pagrįstas įtarimas dėl galbūt vykdomos neteisėtos veiklos su vaistiniais preparatais (interneto svetainėse, kitose neteisėtose vaistų prekybos vietose), prašome šią informaciją perduoti policijai, kuri pagal savo kompetenciją gali atlikti išsamų tokios veiklos tyrimą.
– Kokia, tarnybos duomenimis, yra šios nelegalios veiklos (prekybos receptiniais vaistais, antibiotikais) masto dinamiką: mažėja, didėja?
– Deja, tačiau tokios informacijos neturime, nes tarnyba pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra įpareigota kontroliuoti tik licencijuotus ūkio subjektus.
– Kuo rizikuoja žmonės, bandantys ieškoti vaistų nelegalioje rinkoje?
– Asmenys, pirkdami vaistus ne vaistinėse, o turguje, iš neaiškių tinklalapių, pirmiausia rizikuoja savo sveikata ir gal net gyvybe. Tokius vaistus, o galbūt ir jų falsifikatus į Lietuvą atgabena asmenys, neturintys teisės tuo užsiimti. Jie negali užtikrinti vaistų gabenimo ir laikymo sąlygų, kurios ant vaistų pakuočių yra nurodomos vaistų gamintojų, todėl tokių vaistų kokybė yra ne tik abejotina, bet jie gali būti pavojingi vartotojams dėl neišsaugotos kokybės ir veiksmingumo, taip pat dėl galimo nepageidaujamo poveikio. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, apie tai, kad įsigijo vaistinėje ar kitoje legalioje prekybos vietoje, tačiau nėra garantijos, kad tai tiesa.
Norime atkreipti dėmesį, kad vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet, pakliuvęs į nelegalią rinką, tampa neteisėtas, taigi, laikytinas falsifikatu. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
Pažymėtina ir tai, kad falsifikuotus vaistus atskirti nuo legaliai pagamintų yra labai sudėtinga, nes falsifikatų gamintojai labai daug investuoja į pakuotės, tablečių ar kapsulių išvaizdą, kad jos sukeltų kuo mažiau įtarimų.
Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų. Tai gali būti bėrimas, tinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturintį preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus, miltai ar kita prieinama pigiausia medžiaga.
– Kaip nelegalios prekybos vaistais užkardymo priemonių srityje tarnyba bendradarbiauja su muitine ir policija?
– Yra pasirašytos tarnybos ir Muitinės departamento bendradarbiavimo sutarties sutartys. Tarnyba teikia muitininkams informaciją apie vaistinius preparatus, konsultuoja jų importo iš trečiųjų šalių klausimais.
Tarnybos specialistai muitinei ir policijai teikia ekspertinę ir metodinę pagalbą, kai yra vertinami įtarimą sukėlę vaistiniai preparatai ar kiti farmacijos produktai. Tarnybos specialistai prireikus vyksta į bendrus patikrinimus kartu su muitinės darbuotojais.
– Kokių priemonių imasi, kokius planus įgyvendina VVKT, kad neteisėtos prekybos atvejų mažėtų?
– Gavusi informacijos apie nelegaliai parduodamus vaistus internetu, turgavietėse ar kitose neteisėtose prekyvietėse, VVKT susisiekia su atitinkamų svetainių Lietuvoje savininkais, turgaviečių ar prekybos vietų vadovais, informuodami juos apie teisės aktų reikalavimus vaistų prekybai, t. y. paaiškindami, kad vaistinius preparatus gyventojams teisėtai galima parduoti tik licencijuotose vaistinėse, o siūlyti įsigyti – tik vaistinių atitinkamose interneto svetainėse. Tarnyba yra pateikusi atitinkamų siūlymų Farmacijos įstatymo pakeitimui, kurie įgalintų VVKT duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams skubiai pašalinti informaciją, tačiau šie tarnybos siūlymai kol kas svarstyti nebuvo.
Efektyviausiai nubausti tokius sukčiautojus gali pati visuomenė, būdama budri, atsakinga, nepirkdama tokių produktų iš tų, kurie tiesiog nori apgauti, pasipelnyti.
Komentaras
Kristina Nemaniūtė-Gagė
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė
Vis dar atsiranda žmonių, kurie vaistų įsigyja ne licencijuotose prekybos vietose, tokiose kaip vaistinės, o, pavyzdžiui, turguose, per socialinius tinklus ar skelbimų portalus, tiesiog iš automobilių, kur vykdoma nelegali prekyba, kai prekiaujama iš bagažinės.
Kad tokia prekyba egzistuoja, matome ne tik iš viešosios erdvės, bet ir ateinančių gyventojų į vaistines. Neretai pasitaiko, kad žmonės atsineša neaiškių, ne lietuvių kalba pažymėtų pakuočių ir klausia vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų, kaip šiuos vaistus reikėtų vartoti. Farmacijos specialistai stengiasi paaiškinti, kad vartodami neaiškius vaistus žmonės ne tik neišsigydys, bet gali ir pakenkti savo sveikatai. Juk nežinoma, koks tai iš tiesų vaistas, iš kokių cheminių medžiagų sudarytas, kokiomis sąlygomis vežtas ir laikytas.
Tam, kad nelegalūs vaistinių preparatų pardavimai mažėtų, pirmiausia reikia didesnio gyventojų švietimo. Natūralu, kad, esant įtemptai geopolitinei situacijai, praėjusiai pasaulinei pandemijai, kartais atsirandant vaistų trūkumui, gyventojai ima dairytis alternatyvų. Galime pastebėti augantį sukčiavimo skaičių internete, kur siūloma ne tik įsigyti neaiškių preparatų, bet jie dar ir reklamuojami nelegaliai, pasitelkiant žinomų asmenų portretus. Seniau valstybinėms tarnyboms reikėjo ieškoti nelegalios vaistų prekybos turguose, dabar ypatingas dėmesys labiau turėtų krypti į nelegalią prekybą vaistiniais preparatais internete.
Mano žiniomis, Lietuvos vaistinėse dar nebuvo užfiksuoto nė vieno realaus falsifikavimo atvejo, kuris verstų abejoti vaisto kilme. Tad vaistinėse įsigydami vaistinius preparatus gyventojai žino, kad juos pasieks tik kokybiški, perėję daugybę patikrinimų ir sertfikavimų vaistai.
Atvejai – pavieniai
Kontroliuojant vaistų rinką tam tikras vaidmuo tenka ir Muitinės departamentui, galinčiam užkirsti kelius, kuriais į šalį patenka Lietuvoje neregistruoti medikamentai.
Muitinės departamentas „Kauno dieną“ informavo, kad muitinės darbuotojai, tikrindami per valstybės sieną gabenamas prekes, nėra užfiksavę dideliais kiekiais neteisėtai gabenamų vaistų.
„Visi 2023 ir 2024 m. nustatyti atvejai didžiąja dalimi yra keleivių gabenti vaistai, viršijantys leistinas normas“, – sakoma Muitinės departamento paaiškinime.
Informuojama, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinėse muitinėse, kurios apima kelio postus ir oro uostus, 2023 m. fiksuoti 99 sulaikymai dėl vaistinių preparatų, 2024 m. – 192.
Policijos departamentas „Kauno dieną“ informavo, kad dėl neteisėtos prekybos vaistais 2022 m. buvo surašyta aštuoniolika protokolų, 2023 m. – 23, 2024 m. – 25, per šių metų septynis mėnesius – devyniolika.
(be temos)
(be temos)
(be temos)