JUSTINOS GYDYMAS – SĖKMINGAS: GIMDOS KAKLELIO VĖŽYS ATSITRAUKIA

Gimdos kaklelio vėžio gydymas yra individualus, todėl labai daug priklausys nuo manęs, sako Nacionaliniame vėžio institute (NVI) besigydanti Justina. Šios ligos diagnozę 31 metų moteris sužinojo pernai rudenį.

Sukėlė daug nerimo

„Stresas sužinojus diagnozę – didžiulis. Tačiau patikėjau gydytoju onkologu ginekologu dr. Kastyčiu Žilinsku, paskyrusiu papildomų tyrimų ligos stadijai nustatyti ir atlikusiu kiaušidžių pakėlimo operaciją. „Tik neieškok informacijos internete, klausyk gydytojų“, – pasakė jis. Labai palaikė šeima: močiutė, mama, trys dukros, vyras. Ir pati susikaupiau – nieko nepakeisi, viskas bus gerai. Chemospindulinis gydymas NVI vyksta sklandžiai, vėžys atsitrauks“, – pasakoja tvirtai nusiteikusi jauna moteris. Kalbėdama apie gimdos kaklelio gydymo inovacijas gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska džiaugiasi, kad NVI pacientėms skiriamas naujausias ir moderniausias spindulinis gydymas.

Justina pasakoja, kad onkologinės ligos diagnozę išgirdo prieš pusmetį. Profilaktinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje ji  dalyvavo, tačiau dėl pandemijos trukdžių vieną patikrinimą praleido. „Pas savo ginekologą pasitikrinau rugpjūčio 1 d. Po tyrimo atsakymo paaiškėjo, kad reikia trečio lygio gydymo įstaigos specialistų. Gydytoja parašė siuntimą, pasiskambinau į NVI, užrašė į eilę ir gana greitai paskambino, kad atsirado vieta pasikonsultuoti pas onkoginekologą. Konsultavusi gydytoja ginekologė Jurgita Sakalienė biopsijų nedarė, pasakė, kad reikia konizacijos (gimdos kaklelio operacija, kurios metu pašalinami pakitę audiniai, – red. past.). Šią operaciją atliko gydytojas K. Žilinskas. Tada paaiškėjo tikroji diagnozė – gimdos kaklelio piktybinis navikas“, – įvykius prisimena moteris.

Violeta Nevulis-Obuchovska / Asmeninio archyvo nuotr.

Justina pasakoja, kad sužinojusi diagnozę informacijos apie savo ligą pirmiausia norėjo ieškoti internete, tačiau NVI specialistai paragino moterį to nedaryti ir kliautis profesionalų nuomone. „Su šeima gyvename Druskininkuose. Sužinojus diagnozę, be abejo, ištiko baisus šokas. Pradėjau ieškoti informacijos internete. Kai vėl atvažiavau į Vilnių pas daktarą K. Žilinską, jo paklausiau: „Ar man tikrai vėžys?“ Jis patvirtino, kad tyrimų atsakymai nėra geri, ir pasakė, kad reikia ištirti išsamiau. Užregistravo mane kompiuterinei tomografijai ir magnetinio rezonanso tyrimui. Ir pridūrė: „Tik neskaityk internete, neieškok ten informacijos, neguglink.“ Paklausiau, ką man daryti, ar aš turiu pasirinkimą? Gydytojas K. Žilinskas pasakė: „Klausyk mūsų.“ Gana greitai nusiraminau, susikaupiau, nes supratau, kad nieko nepakeisiu, – yra taip, kaip yra. Ir neskaičiau. Kiti NVI gydytojai irgi pajuokauja, nuramina, ypač padeda, kai vis dėlto prasideda panikos priepuoliai“, – pasakoja Justina.

Kovoti įkvėpė šeima

Jauna moteris pasakoja, kad dėl jos ligos itin jaudinosi mama, – Justina yra vienturtė dukra. Nepaisant nerimo, būtent šeima Justinai tapo dideliu įkvėpimu gydantis.

„Kai pasidariau tyrimus, atvykau į Vilnių ir buvau nusiteikusi operacijai. Tačiau dėl kompiuterinės tomografijos tyrimu nustatyto 4 cm dydžio piktybinio naviko buvo suplanuotas chemospindulinis gydymas, tam ir nusiteikiau. Vėl turėjau atvažiuoti į ligoninę kiaušidžių pakėlimo operacijos laparoskopu prieš spindulinę terapiją. Nesigilinau, kaip vyks operacija. Susitikau su gydytojomis chemoterapeute ir radioterapeute, kurios paaiškino, kad manęs laukia 25 spindulinės terapijos procedūros ir 5 chemoterapijos kursai, paskui – brachiterapija (spindulinės terapijos metodas, kai jos šaltinis yra įterpiamas į piktybinį naviką arba priglaudžiamas šalia jo, – red. past.). Kadangi nebuvo taikoma labai stipri chemoterapija, spinduliuotė vargino labiau. Važinėjau kiekvieną dieną į švitinimo procedūras, kelias pirmyn atgal netrumpas, o namie – trys vaikai. Turėjau pasirūpinti ir jais, turėjau atrasti jėgų su jais būti, bendrauti taip, lyg būčiau sveika“, – prisimena Justina.

Pasak jos, šio gydymo etapo pradžia buvo gera, viskas ėjosi puikiai. Vėliau savijauta pablogėjo – maistas pasidarė nebeskanus, nieko nebesinorėjo, vargino nuolatinis silpnumas, mieguistumas.

„Nenoras valgyti kėlė didelį nerimą, nes gydytoja radioterapeutė vis primindavo: tik nenumesk svorio, kad būtų tikslus suplanuotas gydymas. Labai padėjo artimieji: močiutė, mama; nutraukęs darbą užsienyje, grįžo vyras. Buityje man tikrai reikėjo pagalbos: tiek po konizacijos, tiek po kiaušidžių pakėlimo operacijos negali sunkiau kelti, daug dalykų namuose negali daryti, – pasakoja Justina. – Kadangi šeimoje nėra vėžio atvejų, vaikai buvo labai išsigandę, buvo daug ašarų. Visus stengiausi nuteikti, kad bus gerai, kad atlaikysiu ir būsiu sveika kaip ridikas, vyras taip pat sakė, kad viskas bus gerai. Vyriausioji dukra – vienuolikos metų, kitos – septynerių ir aštuonerių. Kiekvieną kartą, kai grįžtu iš gydymo, jos tuoj klausia: mama, ar vėžys jau dingo? Ar greit dings? Pasakyk, kai vėžio nebeliks. Žodžiu, visi nusiteikę, kad gydymas efektyvus ir vėžys atsitrauks.“

Nors gydymas dar nebaigtas, moteris stengiasi gyventi visavertį, kaip ir iki ligos, gyvenimą. „Dabar tik pradėjau brachiterapiją – beprotiškai jos bijojau. Pati procedūra nemaloni, vyksta taikant narkozę. Skauda tik momentais. Po procedūros skausmo jau nejauti. Antra procedūra buvo mažiau skausminga. Gydytoja klausia, kaip jaučiuosi. Sako: net iš veido matyti, kad jaučiatės geriau. Aš ir pati matau veidrodyje, kad tamsūs ratilai po akimis išnyko…“ – prisipažįsta pašnekovė.

Po brachiterapijos procedūrų pirmą dieną šiek tiek nemalonus tuštinimasis, tačiau kitą dieną, pasak Justinos, jautiesi tarsi gimęs iš naujo.

„Iš tiesų jau matau šviesą tunelio gale. Su gydytoja V. Nevulis-Obuchovska dar matysimės pasibaigus gydymui, liksiu stebėjimui. Tikiu – viskas bus gerai, – įsitikinusi jauna moteris. – Vis klausinėjau pradžioje, ar gydymas bus veiksmingas. Žinau, kad  gydymas – labai individualus, labai daug priklauso nuo paties žmogaus. Pati sau sakau: turiu tris vaikus, privalau susikaupti ir būti pozityvi. Juk grįžtu į realybę, kur vaikai, kasdieniai rūpesčiai, mokykla, būreliai, valgio gaminimas, kiti buities reikalai. Privalau laikytis“, – mintimis dalijasi Justina.

Daugiadalykė komanda

Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį gydymo taktika labai kruopščiai apsvarstoma daugiadalykės komandos posėdyje, kuriame dalyvauja gydytojai onkologai radioterapeutai, chemoterapeutai, ginekologai ir radiologai. Kruopščiai vertinami atlikti tyrimai, kuo tiksliau nustatoma ligos stadija ir priimamas kolegialus gydymo planas siekiant individualizuoti gydymą ir gauti optimalų gydymo rezultatą.

Svarbus specialistas diagnozuojant ir gydant ikivėžines gimdos kaklelio ligas ir gimdos kaklelio vėžį, taip pat stebint pacientes po gydymo yra onkologas ginekologas. „Pagal naujausias Europos onkologų ginekologų draugijos (ESGO) rekomendacijas chirurginiu būdu gydomos ikivėžinės gimdos kaklelio ligos ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžys. Nustačius didesnės stadijos ligą rekomenduojamas chemospindulinis gydymas, nes jei po operacijos reikalingas papildomas chemospindulinis gydymas, užsitęsia pacientės gydymo trukmė ir padidėja gydymo komplikacijų skaičius. Tačiau chirurginis gydymas neišvengiamas kaip sudėtinio gydymo dalis jauno amžiaus pacientėms, kurioms iki natūralios menopauzės likę ne mažiau kaip 5 metai. Prieš pradedant chemospindulinį gydymą šioms pacientėms atliekama kiaušidžių transpozicija, t. y. pakėlimas. Per operaciją (dažniausiai laparoskopinę) kiaušidės atjungiamos nuo gimdos, išsaugant jų kraujagysles, suformuojant kraujagyslių kojelę, iškeliamos iš mažojo dubens į lateralinius – šoninius – pilvo ertmės kanalus ir tvirtinamos juose prie pilvo sienos žemiau inkstų apatinių polių. Tai leidžia išvengti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio šiems labai jautriems spinduliuotei organams ir nenutraukiama jų kaip hormonus produkuojančių organų funkcija“, – išsamiai aiškina gydytojas onkologas ginekologas K. Žilinskas.

Anot NVI gydytojos onkologės radioterapeutės V. Nevulis-Obuchovskos, labiau pažengusių stadijų gimdos kaklelio vėžys gydomas taikant chemospindulinį gydymą, kurį sudaro du etapai. „Jeigu diagnozuojama ankstyvosios stadijos liga, visada sprendžiama dėl  chirurginio gydymo. Tačiau paprastai dėl chirurginio gydymo svarstome tik tuomet, jei tikėtinas operacijos radikalumas ir jei numanoma, kad vėliau, greičiausiai, nereikės jokio adjuvantinio gydymo. Jeigu abejojama dėl operacijos radikalumo, pacientei skiriamas chemospindulinis gydymas. Jis susideda iš dviejų etapų. Pirmas gydymo etapas yra penkių savaičių trukmės išorinė spindulinė terapija ir kassavaitiniu režimu skiriama chemoterapija cisplatinos pagrindu. Baigus šį gydymo kursą, pacientei iškart skiriama brachiterapija. Jos procedūros atliekamos kartą per savaitę. Bendra viso gydymo trukmė – apie aštuonios savaitės. Pagal pasaulines ir Europos gydymo gaires rekomenduojama, kad visa gimdos kaklelio vėžio gydymo trukmė neužsitęstų ilgiau nei 50 ar 56 dienas“, – pasakoja medikė.

Skatinu visas moteris: nepamirškite pareigos sau ir savo kūnui. Bent kartą per dvejus metus nueikite pas gydytoją ginekologą.

„Brachiterapijos tikslas yra pasiekti dideles spindulinės terapijos dozes nepažeidžiant sveikų audinių ir organų. Radikalaus gydymo atveju brachiterapija skiriama po išorinės spindulinės terapijos ar chemospindulinio gydymo. Atliekamos ertminės arba intraaudininės brachiterapijos procedūros. Kadangi šios procedūros skausmingos, jos visada vykdomos taikant bendrinę nejautrą. Šios procedūros atliekamos kartą per savaitę, kadangi skiriamos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės. Po operacijos gali būti taikoma intravagininė brachiterapija, tuomet pacientės pas mus atvyksta gydytis ambulatoriškai. Pati procedūra neskausminga. Šio gydymo trukmė – iki trijų savaičių“, – apie gydymą brachiterapija pasakoja V. Nevulis-Obuchovska.

Gydytoja onkologė radioterapeutė aiškina, kad chemospindulinis gydymas taikomas lokaliai išplitusio gimdos kaklelio vėžio atveju: kai liga yra neoperabili ir išplitusi į sritines zonas. Tačiau chemospindulinis gydymas gali būti taikomas ir po operacijos, kai nustatomas ne visas operacinis radikalumas, kai diagnozuojama invazija į sritinius limfmazgius arba diagnozuojama ir patvirtinama daug agresyvesnė gimdos kaklelio vėžio histologinė forma.

Suserga vis jaunesnės

Anot V. Nevulis-Obuchovskos, gimdos kaklelio vėžiu susirgusioms ir į NVI atvykstančioms pacientėms skiriamas šiuolaikiškas ir modernus gydymas. „Išorinės spindulinės terapijos procedūros atliekamos naudojant modernius linijinius greitintuvus. Visam gydymo planavimui pasitelkiame modernias ir pažangias planavimo sistemas ir algoritmus. Gydymui kontroliuoti naudojama optinė kūno paviršiaus registravimo sistema, atliekama kasdienė konusinio pluošto kompiuterinė tomografija. Visos šios priemonės naudojamos, kad pacientės būtų gydomos saugiai ir kokybiškai. Nuo 2017 m. NVI Brachiterapijos skyriuje atliekamos intraaudininės brachiterapijos procedūros. Jos pagerino gydymo kokybę, jo efektyvumą, leido inidividualizuoti gydymą ir žymiai sumažinti jo toksiškumą“, – apie inovatyvų gydymą NVI pasakoja V. Nevulis-Obuchovska.

Pastaraisiais metais NVI taip pat įdiegta vaizdais valdoma brachiterapija, kai per procedūras atliekama tiek kompiuterinė tomografija, tiek magnetinio rezonanso tyrimas. „Tai padeda vizualizuoti gimdos kaklelio naviką realiu laiku ir kokybiškai suplanuoti spindulinį gydymą. Mūsų komanda yra sukaupusi didelę įvairių gimdos kaklelio vėžio, ypač komplikuotų ir sudėtingų, atvejų gydymo patirtį. Turime labai stiprią spindulinės terapijos komandą – tiek Išorinės spindulinės terapijos, tiek Brachiterapijos skyriuje“, – apie spindulinio gydymo inovacijas NVI pasakoja medikė.

Tačiau ji apgailestauja: nors Lietuvoje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, leidžianti aptikti dar ikivėžinius pakitimus, prevenciškai išsitirti atvyksta toli gražu ne visos 25–59 metų moterys, kurioms ši programa skirta.

„Deja, pastaraisiais metais pastebime, kad jaunėja gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacienčių, kurios atvyksta pas mus spindulinės terapijos ar chemospindulinio gydymo, amžius. Tam greičiausiai įtakos turi keli veiksniai. Vienas iš jų – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Kitas veiksnys – pastarieji keli COVID-19 infekcijos metai, kurie tiek eilinio žmogaus gyvenime, tiek sveikatos apsaugos sistemoje sukėlė tam tikrą suirutę – sveikatos paslaugų prieinamumas buvo šiek tiek sutrikęs“, – vardija gydytoja.

Trečias, pasak jos, liūdniausias dalykas, yra tai, kad dalis jaunų moterų nesilanko pas gydytojus akušerius ginekologus, nedalyvauja profilaktinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, joms niekada nebuvo darytas tepinėlio onkocitologinis tyrimas.

„Labai skatinu visas moteris: džiaukitės jaunyste, gyvenimu, nepamirškite mylėti savęs ir pareigos sau ir savo kūnui. Bent kartą per dvejus metus apsilankykite pas gydytoją ginekologą. Tai nesudėtinga. Tikrai norėčiau visas matyti kur nors mieste, prie naujametės eglutės ar puodelio kavos, o ne mūsų įstaigoje“, – rūpintis savo sveikata primena V. Nevulis-Obuchovska.