Klaipėdiečiai dalinasi patirtimi

Lietuvoje krūties vėžį gydantys medikai rugsėjį tradiciškai rinkosi Klaipėdoje, kur vyko didžiausia šalyje konferencija apie krūtų vėžį. Joje dalyvavo gausus būrys specialistų iš Lietuvos ir pasaulio.

Devintojoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“ aptartos pastarojo meto diagnostikos ir gydymo aktualijos bei naujovės, ankstyvoji krūties vėžio diagnostika, teikiamų paslaugų prieinamumas onkologiniams pacientams.

Renginyje pranešimus skaitė KUL specialistai Aušra Bankauskaitė, dr. Agnė Čižauskaitė, doc. dr. Jūratė Gruodė, dr. Aista Plieskienė ir A. Česas. Šie medikai ne tik turi sukaupę didžiulę praktinę patirtį, bet ir užsiima moksliniu darbu, savo žiniomis bei įžvalgomis sėkmingai dalinasi su kolegomis, dalyvauja įvairiuose mokymuose visame pasaulyje.

Vaistais – net agresyvų vėžį

Pasak A. Česo, kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga. Iš tiesų šios onkologinės ligos gydymas įtraukia daug įvairių sričių specialistų ir ekspertų.

„Liga gali bet kada atsinaujinti ir progresuoti į kaulus, smegenis, kepenis ir kitus organus. Specialistai, išsakę įžvalgas apie taikomus gydymo metodus išplitusiam vėžiui gydyti, kolegoms priminė apie Lietuvoje taikomus tam tikrus metodus. Klaipėdos universiteto ligoninėje taikomi metodai – radiodažnuminės abliacijos, chirurginės operacijos“, – aiškino KUL Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas.

Gydytojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nuotoliniu būdu pasidalijo patirtimi apie specifinių krūties vėžio gydymo atvejus medikamentais.

„Kolegų patirtis rodo, kad šiandien net agresyviausio krūties vėžio atvejus galima gydyti vaistais ir taip kontroliuoti ligą ilgą laiką“, – optimistine prognoze pasidalijo A. Česas.

Alvydas Česas. Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr.

Seka klaipėdiečių pavyzdžiu

Pasak specialisto, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama suasmenintai diagnostikai, tad KUL atliekama daug pačių įvairiausių genetinių molekulinių tyrimų, kurių nedaro kitos laboratorijos. KUL Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. J. Gruodė pristatė ligoninėje taikomas gydymo naujoves.

„Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse“, – pasidžiaugė A. Česas.

Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse.

Dėl pranešimų gausos konferencija buvo padalinta į kelias dalis: vienoje jų, kuriai vadovavo KUL atstovės gydytoja chirurgė dr. A. Čižauskaitė ir Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovė dr. A. Plieskienė, buvo aptariamas lokalus chirurginis vėžio gydymas, o kitoje – chemoterapinis gydymas.

Atvejis sukėlė šoką

Kaip pastebi A. Česas, didžiausio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė klinikinių atvejų aptarimas bei diskusija. Juos pristatė jaunieji specialistai kartu su ekspertų komisija. Pirmą kartą toks renginio formatas buvo pristatytas prieš dvejus metus. Sulaukus didžiulio susidomėjimo, klinikinių atvejų aptarimas surengtas jau trečiąjį kartą.

Klinikinių atvejų aptarimui pasirinkti sudėtingi ar netradiciniai ligos atvejai, padedantys specialistams sužinoti apie galimus atvejus, pasimokyti, kokius sprendimus tam tikru atveju buvo galima priimti.

„Toks formatas dabar labai populiarus tarptautinėse konferencijose ir sulaukia gerokai didesnio susidomėjimo nei edukaciniai pranešimai. Kylančios diskusijos padeda rasti geriausius sprendimus pacientų sveikatos labui. Taip vienas kitą padrąsiname eiti netradiciniu keliu, nes kartais būna sėkmės istorijų, kur niekas nesitikėjo tokios baigties sunkiai nuspėjamose situacijose, o pacientas po to gali sėkmingai ir ilgai gyventi“, – paaiškino Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Šioje dalyje paskutinių metų rezidentas Augustas Česnavičius iš LSMUL Kauno klinikų kartu su KUL gydytoja onkologe chemoterapeute Irmante Česnavičiene pristatė itin retą ligos atvejį, su kuriuo susidūrė Klaipėdos universiteto ligoninės specialistai.

„Daugelis nustebo išgirdę tokį atvejį, o sužinojus priežastį, specialistus ištiko lengvas šokas, – intrigavo A. Česas. – Pacientei vienoje krūtyje buvo nustatyti mikroorganizmai, kurie imitavo krūties vėžio progresavimą. Tokie atvejai iki tol buvo aprašyti trečiosiose šalyse, tokiose kaip Indija ar Bangladešas. Dabar lietuviai aktyviai keliauja po visą pasaulį, tad visada galima tikėtis neįprastų ligų atvejų, apie kuriuos anksčiau skaitėme tik medicinos literatūroje.“

Onkologus įvertino teigiamai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Fausta Šimonėlytė gydytojų bendruomenei pristatė atlikto tyrimo apie Lietuvos onkologinių pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis rezultatus.

Dauguma pacientų yra patenkinti teikiamomis paslaugomis, nors kartais kyla tam tikrų iššūkių dėl greitesnių tyrimų ar specialistų trūkumo.

„Pacientai mūsų onkologų bendruomenės darbą įvertino teigiamai. Stengiamės padėti kiekvienam, nors kartais tam sutrukdo objektyvios aplinkybės. Mes turime žinoti realią situaciją ir bendradarbiauti su pacientais, kad išklausę jų pastebėjimus stengtumėmės dar labiau gerinti situaciją, kad pacientai gautų savalaikes ir kokybiškas paslaugas“, – tyrimo rezultatus pakomentavo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas A. Česas.

Nerimą kėlė keista jausena

Kai atostogaujant pajūryje netikėtai pradėjo skaudėti kaklą, Viktorija iš pradžių pagalvojo, kad važinėjant dviračiu perpūtė vėjas.

„Skausmas buvo keistas, tokio anksčiau neteko patirti. Grįžus į Vilnių skausmas nesiliovė net ir pavartojus vaistų, prisidėjo kiti iki tol nepatirti pojūčiai – skrandžio pūtimas, nugaros skausmai, ėmė trūkti oro, – ligos simptomus prisimena Viktorija. – Kreipiausi į gydytojus, nes laukti jau nebegalėjau, be to, dėl neįprastos savijautos vargino negera nuojauta.“

Būdas: „Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – Viktorija prisipažįsta, kad gydymo metu padėjo ir komedijos. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Medicinos įstaigoje kraujo tyrimus reikėjo kartoti kelis kartus – jie rodė vis blogėjančią situaciją, moters savijauta prastėjo sulig kiekviena diena – alino nuovargis ir didelis silpnumas. „Mokslo metų pirmoji diena apvertė gyvenimą aukštyn kojomis, nes tądien po vaikų šventės mokykloje pakliuvau į Santaros klinikas – čia ir paaiškėjo tikroji diagnozė: ūminė mieloblastinė leukemija (kraujo vėžio rūšis – red. past.). Prasidėjo juodas ligos etapas, tarsi kortų namelį sugriovęs planus, darbus ir svajones“, – prisimena Viktorija. Kalbėdama apie tuo metu užplūdusias emocijas moteris sako, kad viduje virė galybė jausmų su nuoskauda ir klausimais „kodėl man“, nes gyventa buvo teisingai – sportavo, rinkosi sveiką maistą, nesirgo. Tad kodėl taip nutiko?

„Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys“, – pripažįsta Viktorija.

Tęsiasi: aktyviai jauna moteris gyveno ir prieš onkologinės ligos diagnozę, ir dabar. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Gavo geriausią gydymą

Po pirmojo emocinio smūgio Viktorijai teko susiimti ir susitelkti į gydymą ir sveikimą: „Nuo to momento nė karto nesuabejojau, kad pasveiksiu. Palaikė asmeninės savybės – pozityvumas, tačiau be artimųjų, draugų ir kolegų palaikymo tai būtų labai sunku padaryti. Jiems tariu nuoširdų DĖKUI. Turiu du mažus vaikus, juos turiu užauginti, – kartojo Viktorija. – Ir dar vienas dalykas – mane gydęs gydytojas Andrius Žučenka turi kažką tokio, kas suteikė gyvenimo vilties, optimizmo: „viskas bus gerai – aš tave išleisiu sveiką“. Šie žodžiai nubrėžė labai aiškų modelį, kaip būsiu gydoma ir kas manęs laukia. Profesionalus daktaras taip pasakė ir aš juo patikėjau, pasidaviau jo gydymo taktikai.“

Viktorijos gydymo planą sudarė du chemoterapijos kursai ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Pacientė Viktorija buvo įtraukta į klinikinį tyrimą, dėl kurio ji galėjo gauti naujausią gydymą: „Gavau visą paketą – geriausia, ką galiu gauti“, – apie moderniausio gydymo galimybes sako Viktorija.

Šeima: „Dar turiu užauginti vaikus“, – didžiausią motyvaciją pasveikti nuolat prisimindavo Viktorija. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Viskas vyko greitai

Moteris pasakoja, kad prasidėjusi liga staiga smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus, o gydymas prasidėjo labai greitai, su kelių savaičių pertrauka tarp chemoterapijų ir transplantacijos. „Pasitikėjimo suteikė tai, kad mūsų šalies hematologija yra aukščiausio lygio, – naudojami naujausi dalykai, taikomi Europos ar Amerikos klinikose, – viskas, kas geriausia, yra pas mus, – sako dėl savo darbo farmacijos kompanijoje specifikos daugybę informacijos sukaupusi Viktorija. – Pacientui labai svarbu pasitikėti ir tikėti gydytoju, stiprybės suteikia degančios gydytojo akys. Net minties nebuvo, kad mirsiu.“

Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys.

„Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – prisipažįsta Viktorija. Pasak jos, ligos gydymą padėjo iškęsti ašaros, artimųjų pagalba ir palaikymas, malda ir... komedijos: „Tai yra puiki terapija, kai gali užsimiršti ir pakvatoti – humoras ir juokai tikrai padeda išbūti sunkiausius momentus. Su kitomis pacientėmis, kurios yra tikros kovotojos, stengdavomės pasijuokti, kai užeidavo toks noras.“

Po septynių mėnesių moteris sugrįžo į darbą. Dabar moteris sako labiau sauganti sveikatą.

„Be abejo, šalutinių liekamųjų problemų yra, tačiau žinau, kad tai praeis, tik viskam reikia laiko. Jau vėl stengiuosi gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis: gegužę keliavau užsienyje, daug būnu su vaikais, – apie sunkaus gydymosi etapo pabaigą sako Viktorija. – Iš esmės darau viską kaip iki ligos, tik protingai, nealindama organizmo ir laikydamasi sveiko gyvenimo būdo, miego režimo.“

Žiaurūs gyvenimo smūgiai

Šiuo metu ukrainiečių šeima gyvena labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimų“ suteiktame būste. Ukrainiečiai į Lietuvą atvyko praeitų metų balandžio pabaigoje iš Dniepropetrovsko rajono, Piatikhatkos gyvenvietės.

Praėjusią vasarą Lietuvoje daugiavaikė globėja Kateryna sužinojo, kad serga vėžiu – itin agresyvia forma. Tuomet organizacija „SOS vaikų kaimai“, teikianti septynias skirtingas paslaugas grėsmėje atsidūrusiems vaikams ir jų tėvams, ukrainietei padėjo Lietuvoje gauti gydymą, organizacijos partnerių lėšomis aprūpino šeimyną maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis.

Šeimos archyvo nuotr.

Iki šeimą sudrebinusios žinios apie mamos ligą, tėtis Anatolijus Lietuvoje dirbo statybos įmonėje, tačiau dėl žmonos sveikatos buvo priverstas atsisakyti darbo ir rūpestį paskirti vaikų priežiūrai. Laimė, vienas šeimos košmaras baigėsi – Kateryna neseniai sužinojo puikią žinią – po metų kovos ligą ji įveikė. Nepaisant ligos, moteris praėjusią savaitę įgijo psichologijos studijų bakalauro laipsnį.

Kol ukrainiečių šeima atsistos ant kojų, „SOS vaikų kaimai“ juos vis dar pagal galimybes remia apgyvendinimu, maistu, užimtumu, teikia specialistų pagalbą ir visą priežiūrą.

Šeši iš aštuonių Katerynos ir Anatolijaus globotinių serga ta pačia nepagydoma liga, kuri kliudė būti įvaikintiems. Tačiau šios ukrainiečių poros vaikų diagnozės neišgąsdino ir jie priėmė juos į savo glėbį bei kartu su savo biologiniu sūnumi apipylė rūpesčiu. Vaikų amžius – nuo 8 iki 16 metų, o jauniausia šeimynos narė Olga kovoja dėl regėjimo.

Persodinta mirusio donoro akis

Dėl įgimtos akių ydos Olga Ukrainoje buvo pirmasis vaikas, kuriam persodinta mirusio donoro akis. Operacija buvo sėkminga, tačiau organizmas nepriėmė naujo organo ir mergaitei regėjimas nepagerėjo. Negana to, dėl vaikams labai retai diagnozuojamos glaukomos, mergaitė blogai mato ir savąja akimi (regėjimas -13). Mergaitė gali matyti tik didelius objektus, ji negali nei skaityti, nei rašyti. Pastaruoju metu Olga skundžiasi stipriais akies skausmais.

Šeimos archyvo nuotr.

Nors mergaitė yra nuskriausta likimo dėl regėjimo, jai pasisekė patekti į mylinčią ir rūpestingą šeimą, o pati Olga, kaip pasakojo artimieji, yra kovingo charakterio, kuris jai padeda nepasiduoti iššūkiams.

Specialistus rado svetur

Šiuo metu mergaitė turi vienintelį norą – geriau matyti. Siekiant šio tikslo, Olgai reikalingas skubus gydymas. Kaip informavo labdaros ir paramos fondas, padedantis ukrainiečių šeimai, Lietuvoje nepavyko rasti specialistų, turinčių patirties dirbant su tokia akių patologija bei galinčių priimti Olgą gydymui.

Šeimos archyvo nuotr.

„SOS vaikų kaimai“ Anglijoje (Didžioji Britanija) rado specialistus, kurie savo praktikoje turėjo panašius, į ukrainietės ligą, atvejus. Pelno nesiekianti organizacija ir Olgos mama pirmiausia su gydytojais oftalmologais mikrochirurgais iš Anglijos turėjo nuotolinę konsultaciją, kurios metu buvo paskirtas medikamentinis gydymas. „SOS vaikų kaimai“ padengė konsultacijos ir vaistų išlaidas. Deja, gydymas nebuvo efektyvus, tad gydytojai kviečia Olgą atvykti gydytis į vieną iš Anglijos klinikų.

Reikalinga pagalba

Antradienį iš Anglijos klinikos gautas sąrašas dokumentų, kurių reikia Olgos mamai, norint gauti medicininę vizą. Siekiant gauti medicininę vizą Anglijoje, reikia patvirtinti ne tik vizito tikslą, bet ir įrodyti galimybę sumokėti už operaciją.

„Gydymo išlaidos nėra įkandamos ir finansiškai pakeliamos Olgos globėjams. Klinikos pateiktos preliminarios gydymo išlaidos sudaro daugiau nei 10 tūkstančių svarų sterlingų, o dar papildomai kainuotų lėktuvo bilietai ir apgyvendinimas po operacijos, – sakė labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimai“ Ekstremalių situacijų projektų vadovė Renata Aleknienė. – Nepaisant išvardintų iššūkių, šeima yra labai organizuota ir draugiška. Kiekvienas vaikas žino, kaip elgtis ir kokios jo pareigos šeimoje.“

Šeimos archyvo nuotr.

Šeima viliasi, kad Anglijos gydytojai galės padėti Olgai ir ji atgaus regėjimą. Draugija „SOS vaikų kaimai“ padeda ir remia daugiau nei 2 tūkst. vaikų. Fondas negali padengti Olgos gydymo išlaidų, tad prašo visuomenės pagalbos.

Norintys ir galintys prisidėti finansiškai, gali tai padaryti:

Gavėjas: SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija

„Swedbank“ Sąsk. Nr.: LT06 7044 0600 0119 3478

Paskirtis: Olga

Aukojant internetu: Sos vaikų kaimai • Paremti (sos-vaikukaimai.lt)

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 127 Seimo nariai, o susilaikė vienas. 

Ilgiau ligos išmokos bus mokamos gyventojams, kurie savanoriškai gydysis patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencią dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės nuo jų sindromą.

Be to, 40 dienų išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus, o ją galima bus gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, nauja tvarka aktuali maždaug 700 žmonių, ji labiau atitiks jų gydymosi poreikius.

Šioms išmokoms reikės apie 300 tūkst. eurų per metus.

Atlikus išsamius sveikatos būklės tyrimui, moteriai diagnozuota ūminė mieloleukemija – vienas pavojingiausių ir klastingiausių kraujo vėžio susirgimų. Doc. Rolandas Gerbutavičius, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas, sakė, kad ši liga dažniausiai atsiranda staiga.

„Jos metu sutrinka sveikų kraujo ląstelių gamyba, vystosi mažakraujystė, pasigamina per mažai trombocitų, todėl pacientai dažnai kraujuoja, – aiškino doc. R. Gerbutavičius. – Taip pat padažnėja infekcijų rizika, kurios sergantiems pacientams neretai kelia pavojų gyvybei.“

Doc. Rolandas Gerbutavičius. Kauno klinikų nuotr.

Diagnozavus klastingą ligą, Veronikai pritaikytas modernus gydymas medikamentais ir vėliau atlikta alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT). Domas Vaitiekus, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas, pastebėjo, kad ši procedūra – vienintelis kelias išgydyti ūminę mieloleukemiją.

„Ši liga – viena iš greičiausiai progresuojančių ir agresyviausių kraujo vėžio formų. Susirgus ūmine mieloleukemija vyresniame amžiuje nei 60 metų, ligos išgydymo prognozės mažėja. Tačiau pritaikius KKLT, net ir sunkiausiomis ligos formomis sergantiems pacientams galime užtikrinti visavertį kokybišką gyvenimą bei padėti nugalėti ligą“, – pastebėjo D. Vaitiekus.

Domas Vaitiekus. Kauno klinikų nuotr.

Veronika – sėkmės pavyzdys, kad net ir vyresnio amžiaus pacientai, susirgę klastinga onkologine liga, ją gali nugalėti. Moteriai pritaikius gydymą, pasiekta ligos remisija. „Prieš KKLT skiriamas stiprus gydymas, siekiant sunaikinti pažeistus kaulų čiulpus, kurie vėliau transplantacijos metu pakeičiami sveikais. Paaiškėjus diagnozei, pirmiausia pacientė gydyta taikinių terapija, kuri leido su mažesniu toksiškumu pagerinti pacientės būklę prieš atliekant KKLT“, – teigė gydytojas hematologas.

„Džiaugiamės, kad galime modernų ir gyvybę gelbstintį gydymą skirti ir vyresnio amžiaus pacientams“, – pritarė doc. R. Gerbutavičius.

Šiuo metu Veronikos sveikatos būklė reikšmingai pagerėjusi. „Noriu kitus sergančius šia klastinga liga tik padrąsinti, kad tai – tikrai ne nuosprendis ir ligą galima nugalėti, – šypsojosi Veronika. – Kauno klinikose dirba tikri profesionalai – gydytojai, slaugytojos, pagalbiniai darbuotojai, kurie rūpinasi ir neleidžia nuleisti rankų.“

Kauno klinikose alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) pirmą kartą atlikta 2015 metais. Iš viso Kauno klinikose atlikta daugiau 200 KKLT pacientams, sergantiems

sunkiomis kraujo vėžio formomis, iš jų – 35 alogeninių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.

Šią savaitę po pateikimo pritarta tai numatančioms Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pataisoms. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 38. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Projekto autorės konservatorės Jurgitos Sejonienės teigimu, medikai atsisakyti suteikti pagalbą galėtų tik tokiu atveju, jei nekiltų grėsmės pa­cien­to gy­vy­bei.

Parlamentarės teigimu, ty­ri­mai rodo, kad fi­zi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį smur­tą medikai sa­vo dar­bo vie­to­je pa­ti­ria 16 kar­tų daž­niau ne­gu ki­ti vie­šą­sias pa­slau­gas tei­kian­tys dar­buo­to­jai, pa­rei­gū­nai, spe­cia­lis­tai.

„Man at­ro­do, bū­tų la­bai ge­ra edu­kuo­jan­ti prie­mo­nė ir pa­cien­tams ir  bū­tų prie­mo­nė svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams. De­ja, ne vi­si tu­ri tuos psi­cho­lo­gi­jos pa­grin­dus, ben­dra­vi­mo pa­grin­dus, jų tik­rai la­bai trūks­ta, tai bū­tų prie­mo­nė tie­siog edu­kuo­ti vi­suo­me­nę, kad su vi­sais dar­buo­to­jais rei­kia elg­tis pa­gar­biai“, – sakė J. Sejonienė.

Man at­ro­do, bū­tų la­bai ge­ra edu­kuo­jan­ti prie­mo­nė ir pa­cien­tams ir  bū­tų prie­mo­nė svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams.

Pagal projektą, pacientui, kuris sukelia grėsmę savo, sveikatos priežiūros specialisto, kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medicinos darbuotojo garbę ir orumą, galėtų būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas galėtų būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Dabar gydymas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jei pacientas grėsmę kelia sau ar kitiems pacientams.

Demokratė Laima Nagienė šį projektą vadino antikonstituciniu. Anot jos, kiek­vie­nas tu­ri tei­sę į gy­dy­mą.

„Valstietė“ Asta Kubilienė prašė paaiškinti, kas tokioje situacijoje būtų laikoma garbe ir orumu.

„Ar va­do­vau­da­ma­sis jū­sų pa­siū­ly­mu, pa­vyz­džiui, me­di­kas ga­lės at­si­sa­ky­ti teikti svei­ka­tos pa­slau­gas as­me­niui, ku­ris pa­ra­šė apie jį dis­kre­di­tuo­jan­tį ko­kį nors strai­ps­nį ar­ba, pa­vyz­džiui, feis­bu­ke ką nors ne­tin­ka­mo apie jį pa­ra­šė?“ – teiravosi ji.

Demokratas Kęstutis Mažeika svarstė, kad daugiau nepagarbių žodžių už medikus išgirsta nuotolinius skaitiklius įrengti į gyventojus būstus atėję darbuotojai.

„Gal­būt pa­gal­vo­ki­te ir apie šiuos as­me­nis, ar­ba san­tech­ni­kus, ku­rie at­ei­na tvar­ky­ti už­si­kim­šu­sių ka­na­li­za­ci­jos vamz­džių. Bet jūs pa­sa­ky­ki­te tie­siai švie­siai. Kas jums ši­tą pro­jek­tą at­ne­šė ar­ba ko­dėl jūs ban­do­te da­bar spręs­ti si­tu­a­ci­ją, kai įka­li­ni­mo įstai­gų klien­tus at­si­sa­ko gy­dy­ti gy­dy­to­jai?“ – klausė Seimo narys.

Jis įžvelgė, kad šiuo projektu iš tiesų siekiama nevykdyti teismo įpareigojimo užtikrinti medicinos paslaugas įkalinimo įstaigose.

Po kelių viešai nuskambėjusių smurto prieš medikus atvejų Seime atsirado iniciatyvų dėl sveikatos priežiūros darbuotojų saugumo užtikrinimo. Gruodį pradėtos svarstyti pataisos, kurios numatytų baudas už viešąsias paslaugas teikiančių asmenų, tarp jų ir medikų, socialinių darbuotojų, garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą.

Administracinių nusižengimų kodeksas dabar numato baudas už politiko, pareigūno, tarnautojo, kario garbės ir orumo pažeminimą, bet medikai ir kiti viešąsias paslaugas teikiantys darbuotojai į šį sąrašą neįtraukti.

Pagal svarstomus projektus, už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo įžeidimą grėstų nuo 50 iki 300 eurų bauda.

Virusų diferenciacija – svarbi

Į Klaipėdos vaikų ligoninę kreipiasi pacientai iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tad įgyvendinamas projektas pagerino daugelio mažųjų pacientų gydymą. Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tai įvairių virusų sukeltos ligos, kurioms būdingi vietiniai kvėpavimo organų pažeidimo požymiai ir bendrieji simptomai.

Infekcinių susirgimų ligos pradžia būna vienoda: aukštas karščiavimas, bendra bloga savijauta, kosulys ar sloga. Ligos pradžioje atlikti tyrimai dažnai nebūna informatyvūs, todėl labai svarbu rasti galimybes kuo greičiau diferencijuoti virusų sukeltas infekcijas nuo bakterinių, laiku paskirti tinkamą gydymą, išvengti nereikalingo antibiotikų naudojimo. Svarbu nepavėlinti bakterinės infekcijos gydymo, siekiant išvengti sepsio.

Pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą, įgyvendinamą pagal Europos kaimynystės programą „Vaikų viršutinių kvėpavimo takų virusiniai susirgimai“, 2021-07-09 paramos sutarties Nr. 1S-243, Klaipėdos vaikų ligoninė įsigijo modernią medicinos įrangą gydytojo otorinolaringologo darbo vietai: priemonės diagnozuoti ausų, nosies, gerklės pažeidimus bei gresiančias komplikacijas.

Kūdikių ir mažų vaikų klausos tyrimui įsigytas otoakustinės emisijos aparatas leidžia įvertinti klausos sutrikimus mažiems vaikams, kuriems virusiniai susirgimai neretai komplikuojasi.

Laboratorijoje – didžiuliai pokyčiai

Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos įranga, kuri skirta pagerinti infekcinių ligų diagnostiką: įsigytas „FilmArray“ analizatorius, „Interscience Scan4000“ analizatorius, „Aerospray Gram“ dažymo sistema, termostatas-inkubatorius, baktericidinė lempa, laboratorinių indų džiovyklė, laboratoriniai šaldytuvai ir šaldikliai, centrifugos, traukos spintos.

Klaipėdos vaikų ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorijos medicinos biologė Viktorija Kairytė pasidžiaugė gerokai atsinaujinusia laboratorija bei į gerokai aukštesnį lygį pakilusiomis diagnostikos galimybėmis. Dabar ligoninėje atliekami laboratoriniai tyrimai atitinka visus kokybės standartus, o nauja įranga saugiai, automatiškai, greitai ir tiksliai, atmetant žmogiškąjį faktorių, eliminuojant kontaminacijos ir užsikrėtimo galimybę, leidžia atlikti sudėtingus tyrimus.

Iki tol ligoninėje nebuvo atliekami molekuliniai tyrimai, tik per pandemiją – dėl COVID-19. Kaip paaiškino V. Kairytė, įsigytas molekulinis analizatorius padeda nustatyti ne tik šį virusą. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijai nustatyti imami tepinėliai iš nosiaryklės – taip galima nustatyti visą puokštę virusų, keletą bakterijų, taip pat apatinių kvėpavimo takų infekcijas, išskirti meningito ir sepsio atvejus.

„Tokios galimybės labai praverčia, kai tenka skubiai nustatyti diagnozę sunkiems pacientams ir brangi kiekviena minutė. Molekuliniai tyrimai yra greiti ir tikslūs. Tyrimo rezultatas paaiškėja per 1–1,5 valandos. Nustačius ligos sukėlėją, galima iškart skirti tikslinį gydymą“, – paaiškino medicinos biologė.

Molekulinis analizatorius padeda išsiaiškinti atsparumo genus, tad galima skirti antibiotikus, nelaukiant pasėlio rezultato. Pastarojo tyrimas užtrunka mažiausiai dvi paras.

„Projekto įgyvendinimas mūsų laboratorijai atnešė didžiulių pokyčių ir pagerino mūsų darbą – visa tai duoda dar geresnes paslaugas mūsų pacientams“, – reziumavo V. Kairytė.

Aktyviai dalinosi žiniomis

Įgyvendinant projektą didelis dėmesys skirtas virusinių ligų bei COVID-19 infekcijos diagnostikos, gydymo ir profilaktikos žinių sklaidai, visuomenės ir medicinos personalo mokymams. Publikuotos dvejos metodinės rekomendacijos: „COVID-19 infekcijos vaikams efektyvi diagnostika, gydymas, prevencija“ ir „Vaikų viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų efektyvi diagnostika, gydymas ir prevencija“.

Tėvelių mokymams išleisti lankstinukai, kuriuose pateiktos pagrindinės gairės, kaip elgtis vaikui sukarščiavus. Sukurtas trumpas videoklipas „Vaikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos“, kuris transliuojamas vaikų ligoninės ekranuose, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Klaipėdos vaikų ligoninė videoklipu pasidalino su kitomis gydymo įstaigomis, Visuomenės sveikatos biuru.

Projekto vykdymo laikotarpiu pravesti mokymai trims tėvelių grupėms. Dalyvių aktyvumas bei klausimų gausa patvirtino, kad ši tema ypač aktuali. Mokymai taip pat pravesti stacionaro ir ambulatorinio gydymo specialistams. Žiniomis ir naujienomis pasidalinta su daugiau kaip 60 specialistų.

Europos Sąjungos projekto „Vaikų kvėpavimo takų virusiniai susirgimai“ finansuojama suma VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei – 673 192 Eur.