„Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai. (...) Ne visiems tie vaizdai, išsižiojus žmogui po onkologinio gydymo, yra priimtini, kartais jie šokiruoja. Ne paslaptis, kad kai kurie gydytojai odontologai nenori tokių pacientų gydyti, nes bijo ar nežino kaip“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė.

„Tai ta baimė turi būti nugalėta“, – pridūrė gydytoja.

Kaip atkreipia dėmesį Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas, institutas įsipareigoja ruošti metodinę medžiagą odontologams.

„Nacionalinis vėžio institutas įsipareigoja ruošti metodikas, kurias vėliau, per konferencijas, galima būtų ištransliuoti medikų bendruomenei. Taip pat įsipareigojame sukurti galimybę stažuotis gydytojams odontologams, kur jie galėtų susipažinti su dažniausiomis vėžio gydymo komplikacijomis, susijusiomis su burnos ertme“, – sakė V. Pečeliūnas.

„Dvi konferencijos jau įvyko, kita konferencija, skirta su burnos problemomis susijusiam gydymui, turėtų vykti jau šį rudenį“, – pridūrė gydytojas.

Savo ruožtu Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė atkreipia dėmesį, kad į mokymus, kaip gydyti burnos vėžio paveiktus pacientus, bus kviečiami tiek pavieniai specialistai, tiek odontologijos klinikos.

Dvi konferencijos jau įvyko, kita konferencija, skirta su burnos problemomis susijusiam gydymui, turėtų vykti jau šį rudenį.

„Odontologų rūmai vienija daugiau nei 8,5 tūkst. narių, tarp jų – ir odontologinės įmonės. Tai kviesime prisijungti kuo daugiau įmonių odontologų ir galbūt surasime finansinių lėšų, kad mūsų nariams šios stažuotės nekainuotų“, – sakė V. Brukienė.

Pasak organizacijų atstovų, specialistų paruošimas vyks specialiame kompetencijų centre, kuriame bus vykdomas gydytojų odontologų profesinis tobulinimas. Taip pat Nacionalinis vėžio institutas teiks metodinę pagalbą ir, prireikus, ekspertines konsultacijas, organizuos pacientams vadinamąjį „žalią koridorių“ dėl burnos vėžio diagnostikos ir gydymo.

Kaip skelbia Odontologų rūmai, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 18 tūkst. vėžio atvejų, iš jų – daugiau kaip 300 burnos vėžio atvejų. Dauguma atvejų diagnozuojami jau ligai pažengus. Visgi, kaip atkreipia dėmesį specialistai, Nacionalinės burnos ligų profilaktikos ir burnos vėžio profilaktikos programos vis dar neišvydo dienos šviesos, o vėžiu sergantiems pacientams vis dar sudėtinga patekti pas gydytoją odontologą.

 Kaip nurodo Tarnyba, pareiškėjos tikinimu, nuo praėjusių metų birželio ji prašė vadovų pakeisti jos darbo grafiką ir leisti atlikti operacijas rytais bent dvi dienas per savaitę, tačiau to nesulaukė. Galiausiai tik spalio mėnesį gydytojai buvo paskirtos dvi rytinės pamainos skyriuje. 

Tačiau, moters pastebėjimu, jai buvo suteiktos pačios nepatogiausios operacijoms atlikti dienos – pirmadienis ir penktadienis. „Akivaizdu, kad skyriaus vedėjas sąmoningai stengėsi man, kaip moteriai, sudaryti kuo blogesnes darbo sąlygas“, – skunde tvirtino chirurgė.

Atlikdami tyrimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai išanalizavo skyriuje dirbančių chirurgų darbo grafikus, jų kompetencijas bei patirtį, peržiūrėjo posėdžių protokolus bei kitus vidinius teisės aktus ir nustatė lygių galimybių pažeidimą. Konstatuota, kad skundą pateikusi gydytoja buvo diskriminuojama lyties pagrindu.

„Nepaisant instituto vadovybės pastangų, pareiškėjai nebuvo suteiktos tokios pat galimybės derinti darbo valandas, lyginant su tą pačią kompetenciją turinčiu ir tas pačias funkcijas atliekančiu kolega vyru. Tikėtina, kad taip galėjo būti ribojama jos galimybė kelti kvalifikaciją, o tai galėjo neigiamai atsiliepti praktikuojančio gydytojo chirurgo kompetencijai“, – situaciją komentavo Tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad Nacionalinio vėžio instituto administracija ne kartą ragino skyriaus vedėją sudaryti pareiškėjai nediskriminacinį darbo grafiką, tačiau pastarasis raginimus arba ignoravo, arba vykdė tik dalinai. Dėl to Instituto vadovai skyriaus vedėjui skyrė drausminę nuobauda – įspėjimą.

– Tai čia yra asistuojantis robotas ir jis jums padeda operuoti?

– Taip, tai yra jo darbinė ranka, konsolę matėme prieš tai, prie kurios chirurgas sėdi ir su tom specialiom keturiom rankom mes atliekame operacijas, valdydami jas per atstumą.

– Kuo ypatingas šis robotas? Ar jo pagalba geresnė negu asistuojančio žmogaus?

– Na, yra dviguba nauda. Pirmiausiai, nauda pacientui, kadangi turime labai tikslius judesius, matome labai gerą vaizdą ir galime išsaugoti tam tikras struktūras, labai tiksliai atlikti operacijas. Antra nauda yra chirurgui, nes chirurgas sėdi prie konsolės, jam nereikia būt pasilenkus dvi-tris valandas. Dažnai chirurgai, kurie ilgiau dirba, turi pečių, kaklo skausmus. Čia mes sėdim patogiai krėsle ir atliekame operaciją.

– O pjūvį, kaip suprantu, atlieka robotas asistentas?

– Ne, pjūvius pilvo sienoje mes atliekame, o viskas viduje atliekama roboto mums valdant.

– Kokias operacijas gali atlikti šitas robotas?

– Prieš dvi savaites mes pradėjome nuo storojo žarnyno ir skrandžio operacijų, virškinamojo trakto operacijų. Šią savaitę pradėsime atlikinėti urologines procedūras. Ir kitą savaitę pradėsime su ginekologinėm operacijom. Taip pat jį galima naudoti ir krūtinės chirurgijoje, taip pat yra duomenų, kad jau pradeda kolegos burnos ertmėje atlikti tam tikras procedūras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, kaip sakėte, viena nauda pačiam chirurgui – pečių neskauda, yra patogiau. O pacientui?

– Tikslūs pjūviai, trumpiau laiko praleidžia ligoninėje, greičiau grįžta į aktyvų gyvenimą ir didžiausia nauda yra funkciniuose dalykuose – greičiau atsistato tuštinimasis, šlapinimasis, seksualinė funkcija.

– Tai su robotu operuoti tiksliau, greičiau, pacientas greičiau pasveiksta?

– Kol kas operacijos yra, žinoma, ne greitesnės. Matėte, kiek mes užtrukom, kol įjungėm vieną ranką. Na, reikia jį sujungti, pajungti keturias rankas, sustatyti aplink pacientą, tai mokomės tą daryt. Pati operacija, kol dar mokomės, yra ilgesnė. Tačiau, įgavus įgūdžių, jos sutrumpės.

– Kiek vienam chirurgui užtrunka išmokti šiuo robotu naudotis?

– Visas mokymosi procesas yra struktūrizuotas. Pirmiausiai mes turime išsilaikyti testus virtualiai. Yra tam tikros užduotys, turime skaityti teorinę medžiagą, pasiruošti. Tada yra savaitę mokymai tiek su simuliatoriais – mokomės tam tikrus judesius atlikinėti, tada dirbame su manekenu ir tik tada galime pradėti daryti operacijas, aišku, padedant mentoriui. Atvažiuoja užsienietis, kuris turi patirties jau dirbant su šiuo robotu. Mokymosi kreivė yra skirtinga, kaip ir kiekvienas skirtingus dalykus skirtingu greičiu įsisavina.

– Ir kokias operacijas dar šitas robotas gali atlikti? Jau kalbėjome, kad pilvo srityje, ginekologines, urologines. Bet ar jis gali tik mažesnius pjūvius ar ir didesnius pjūvius, sudėtingesnes operacijas daryti?

– Na, pjūvių mums kaip ir lauke nereikia, nes mes naudojam tuos pačius laparoskopinės trokarus, tokius vamzdelius, per kuriuos įsivedam šitas rankas. Tai lauke mes atliekam tokius pačius pjūvius, kaip laparoskopijos metu ir tas pagreitina mokymosi kreivę, sutrumpina tą įsisavinimo procesą, nes mes, iš esmės, darom tą pačią operaciją, tik su kita įranga.

– Ar gali būti, kad ateityje jau ir visos operacijos, ne tik jūsų centre, bus daromos su robotais?

– Linkstame link to ir jau yra darbų. Kol kas mes vis dar robotų asistuojami, vadinasi, mes valdome robotą, pats robotas nieko negali daryti. Bet jau yra klinikinių tyrimų, eksperimentinių tyrimų, kad jau pats robotas atlieka tam tikras užduotis, pavyzdžiui, suvedus užduočių langelyje atlikti vienokią ar kitokią jungtį, jis pats jau siuva. Aišku, ne taip kaip žmogus, tačiau judame link to, kad tikrai didžioji dalis operacijų bus atliekama asistuojant robotams. Aišku, visų be išimties negalėsim atlikti, vis tiek turime ir tuos pažengusius atvejus, kur tikrai ilgai trunka ir su robotu tos operacijos dar būtų sudėtingos.

Sukėlė daug nerimo

„Stresas sužinojus diagnozę – didžiulis. Tačiau patikėjau gydytoju onkologu ginekologu dr. Kastyčiu Žilinsku, paskyrusiu papildomų tyrimų ligos stadijai nustatyti ir atlikusiu kiaušidžių pakėlimo operaciją. „Tik neieškok informacijos internete, klausyk gydytojų“, – pasakė jis. Labai palaikė šeima: močiutė, mama, trys dukros, vyras. Ir pati susikaupiau – nieko nepakeisi, viskas bus gerai. Chemospindulinis gydymas NVI vyksta sklandžiai, vėžys atsitrauks“, – pasakoja tvirtai nusiteikusi jauna moteris. Kalbėdama apie gimdos kaklelio gydymo inovacijas gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska džiaugiasi, kad NVI pacientėms skiriamas naujausias ir moderniausias spindulinis gydymas.

Justina pasakoja, kad onkologinės ligos diagnozę išgirdo prieš pusmetį. Profilaktinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje ji  dalyvavo, tačiau dėl pandemijos trukdžių vieną patikrinimą praleido. „Pas savo ginekologą pasitikrinau rugpjūčio 1 d. Po tyrimo atsakymo paaiškėjo, kad reikia trečio lygio gydymo įstaigos specialistų. Gydytoja parašė siuntimą, pasiskambinau į NVI, užrašė į eilę ir gana greitai paskambino, kad atsirado vieta pasikonsultuoti pas onkoginekologą. Konsultavusi gydytoja ginekologė Jurgita Sakalienė biopsijų nedarė, pasakė, kad reikia konizacijos (gimdos kaklelio operacija, kurios metu pašalinami pakitę audiniai, – red. past.). Šią operaciją atliko gydytojas K. Žilinskas. Tada paaiškėjo tikroji diagnozė – gimdos kaklelio piktybinis navikas“, – įvykius prisimena moteris.

Violeta Nevulis-Obuchovska / Asmeninio archyvo nuotr.

Justina pasakoja, kad sužinojusi diagnozę informacijos apie savo ligą pirmiausia norėjo ieškoti internete, tačiau NVI specialistai paragino moterį to nedaryti ir kliautis profesionalų nuomone. „Su šeima gyvename Druskininkuose. Sužinojus diagnozę, be abejo, ištiko baisus šokas. Pradėjau ieškoti informacijos internete. Kai vėl atvažiavau į Vilnių pas daktarą K. Žilinską, jo paklausiau: „Ar man tikrai vėžys?“ Jis patvirtino, kad tyrimų atsakymai nėra geri, ir pasakė, kad reikia ištirti išsamiau. Užregistravo mane kompiuterinei tomografijai ir magnetinio rezonanso tyrimui. Ir pridūrė: „Tik neskaityk internete, neieškok ten informacijos, neguglink.“ Paklausiau, ką man daryti, ar aš turiu pasirinkimą? Gydytojas K. Žilinskas pasakė: „Klausyk mūsų.“ Gana greitai nusiraminau, susikaupiau, nes supratau, kad nieko nepakeisiu, – yra taip, kaip yra. Ir neskaičiau. Kiti NVI gydytojai irgi pajuokauja, nuramina, ypač padeda, kai vis dėlto prasideda panikos priepuoliai“, – pasakoja Justina.

Kovoti įkvėpė šeima

Jauna moteris pasakoja, kad dėl jos ligos itin jaudinosi mama, – Justina yra vienturtė dukra. Nepaisant nerimo, būtent šeima Justinai tapo dideliu įkvėpimu gydantis.

„Kai pasidariau tyrimus, atvykau į Vilnių ir buvau nusiteikusi operacijai. Tačiau dėl kompiuterinės tomografijos tyrimu nustatyto 4 cm dydžio piktybinio naviko buvo suplanuotas chemospindulinis gydymas, tam ir nusiteikiau. Vėl turėjau atvažiuoti į ligoninę kiaušidžių pakėlimo operacijos laparoskopu prieš spindulinę terapiją. Nesigilinau, kaip vyks operacija. Susitikau su gydytojomis chemoterapeute ir radioterapeute, kurios paaiškino, kad manęs laukia 25 spindulinės terapijos procedūros ir 5 chemoterapijos kursai, paskui – brachiterapija (spindulinės terapijos metodas, kai jos šaltinis yra įterpiamas į piktybinį naviką arba priglaudžiamas šalia jo, – red. past.). Kadangi nebuvo taikoma labai stipri chemoterapija, spinduliuotė vargino labiau. Važinėjau kiekvieną dieną į švitinimo procedūras, kelias pirmyn atgal netrumpas, o namie – trys vaikai. Turėjau pasirūpinti ir jais, turėjau atrasti jėgų su jais būti, bendrauti taip, lyg būčiau sveika“, – prisimena Justina.

Pasak jos, šio gydymo etapo pradžia buvo gera, viskas ėjosi puikiai. Vėliau savijauta pablogėjo – maistas pasidarė nebeskanus, nieko nebesinorėjo, vargino nuolatinis silpnumas, mieguistumas.

„Nenoras valgyti kėlė didelį nerimą, nes gydytoja radioterapeutė vis primindavo: tik nenumesk svorio, kad būtų tikslus suplanuotas gydymas. Labai padėjo artimieji: močiutė, mama; nutraukęs darbą užsienyje, grįžo vyras. Buityje man tikrai reikėjo pagalbos: tiek po konizacijos, tiek po kiaušidžių pakėlimo operacijos negali sunkiau kelti, daug dalykų namuose negali daryti, – pasakoja Justina. – Kadangi šeimoje nėra vėžio atvejų, vaikai buvo labai išsigandę, buvo daug ašarų. Visus stengiausi nuteikti, kad bus gerai, kad atlaikysiu ir būsiu sveika kaip ridikas, vyras taip pat sakė, kad viskas bus gerai. Vyriausioji dukra – vienuolikos metų, kitos – septynerių ir aštuonerių. Kiekvieną kartą, kai grįžtu iš gydymo, jos tuoj klausia: mama, ar vėžys jau dingo? Ar greit dings? Pasakyk, kai vėžio nebeliks. Žodžiu, visi nusiteikę, kad gydymas efektyvus ir vėžys atsitrauks.“

Nors gydymas dar nebaigtas, moteris stengiasi gyventi visavertį, kaip ir iki ligos, gyvenimą. „Dabar tik pradėjau brachiterapiją – beprotiškai jos bijojau. Pati procedūra nemaloni, vyksta taikant narkozę. Skauda tik momentais. Po procedūros skausmo jau nejauti. Antra procedūra buvo mažiau skausminga. Gydytoja klausia, kaip jaučiuosi. Sako: net iš veido matyti, kad jaučiatės geriau. Aš ir pati matau veidrodyje, kad tamsūs ratilai po akimis išnyko…“ – prisipažįsta pašnekovė.

Po brachiterapijos procedūrų pirmą dieną šiek tiek nemalonus tuštinimasis, tačiau kitą dieną, pasak Justinos, jautiesi tarsi gimęs iš naujo.

„Iš tiesų jau matau šviesą tunelio gale. Su gydytoja V. Nevulis-Obuchovska dar matysimės pasibaigus gydymui, liksiu stebėjimui. Tikiu – viskas bus gerai, – įsitikinusi jauna moteris. – Vis klausinėjau pradžioje, ar gydymas bus veiksmingas. Žinau, kad  gydymas – labai individualus, labai daug priklauso nuo paties žmogaus. Pati sau sakau: turiu tris vaikus, privalau susikaupti ir būti pozityvi. Juk grįžtu į realybę, kur vaikai, kasdieniai rūpesčiai, mokykla, būreliai, valgio gaminimas, kiti buities reikalai. Privalau laikytis“, – mintimis dalijasi Justina.

Daugiadalykė komanda

Diagnozavus gimdos kaklelio vėžį gydymo taktika labai kruopščiai apsvarstoma daugiadalykės komandos posėdyje, kuriame dalyvauja gydytojai onkologai radioterapeutai, chemoterapeutai, ginekologai ir radiologai. Kruopščiai vertinami atlikti tyrimai, kuo tiksliau nustatoma ligos stadija ir priimamas kolegialus gydymo planas siekiant individualizuoti gydymą ir gauti optimalų gydymo rezultatą.

Svarbus specialistas diagnozuojant ir gydant ikivėžines gimdos kaklelio ligas ir gimdos kaklelio vėžį, taip pat stebint pacientes po gydymo yra onkologas ginekologas. „Pagal naujausias Europos onkologų ginekologų draugijos (ESGO) rekomendacijas chirurginiu būdu gydomos ikivėžinės gimdos kaklelio ligos ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžys. Nustačius didesnės stadijos ligą rekomenduojamas chemospindulinis gydymas, nes jei po operacijos reikalingas papildomas chemospindulinis gydymas, užsitęsia pacientės gydymo trukmė ir padidėja gydymo komplikacijų skaičius. Tačiau chirurginis gydymas neišvengiamas kaip sudėtinio gydymo dalis jauno amžiaus pacientėms, kurioms iki natūralios menopauzės likę ne mažiau kaip 5 metai. Prieš pradedant chemospindulinį gydymą šioms pacientėms atliekama kiaušidžių transpozicija, t. y. pakėlimas. Per operaciją (dažniausiai laparoskopinę) kiaušidės atjungiamos nuo gimdos, išsaugant jų kraujagysles, suformuojant kraujagyslių kojelę, iškeliamos iš mažojo dubens į lateralinius – šoninius – pilvo ertmės kanalus ir tvirtinamos juose prie pilvo sienos žemiau inkstų apatinių polių. Tai leidžia išvengti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio šiems labai jautriems spinduliuotei organams ir nenutraukiama jų kaip hormonus produkuojančių organų funkcija“, – išsamiai aiškina gydytojas onkologas ginekologas K. Žilinskas.

Anot NVI gydytojos onkologės radioterapeutės V. Nevulis-Obuchovskos, labiau pažengusių stadijų gimdos kaklelio vėžys gydomas taikant chemospindulinį gydymą, kurį sudaro du etapai. „Jeigu diagnozuojama ankstyvosios stadijos liga, visada sprendžiama dėl  chirurginio gydymo. Tačiau paprastai dėl chirurginio gydymo svarstome tik tuomet, jei tikėtinas operacijos radikalumas ir jei numanoma, kad vėliau, greičiausiai, nereikės jokio adjuvantinio gydymo. Jeigu abejojama dėl operacijos radikalumo, pacientei skiriamas chemospindulinis gydymas. Jis susideda iš dviejų etapų. Pirmas gydymo etapas yra penkių savaičių trukmės išorinė spindulinė terapija ir kassavaitiniu režimu skiriama chemoterapija cisplatinos pagrindu. Baigus šį gydymo kursą, pacientei iškart skiriama brachiterapija. Jos procedūros atliekamos kartą per savaitę. Bendra viso gydymo trukmė – apie aštuonios savaitės. Pagal pasaulines ir Europos gydymo gaires rekomenduojama, kad visa gimdos kaklelio vėžio gydymo trukmė neužsitęstų ilgiau nei 50 ar 56 dienas“, – pasakoja medikė.

Skatinu visas moteris: nepamirškite pareigos sau ir savo kūnui. Bent kartą per dvejus metus nueikite pas gydytoją ginekologą.

„Brachiterapijos tikslas yra pasiekti dideles spindulinės terapijos dozes nepažeidžiant sveikų audinių ir organų. Radikalaus gydymo atveju brachiterapija skiriama po išorinės spindulinės terapijos ar chemospindulinio gydymo. Atliekamos ertminės arba intraaudininės brachiterapijos procedūros. Kadangi šios procedūros skausmingos, jos visada vykdomos taikant bendrinę nejautrą. Šios procedūros atliekamos kartą per savaitę, kadangi skiriamos didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės. Po operacijos gali būti taikoma intravagininė brachiterapija, tuomet pacientės pas mus atvyksta gydytis ambulatoriškai. Pati procedūra neskausminga. Šio gydymo trukmė – iki trijų savaičių“, – apie gydymą brachiterapija pasakoja V. Nevulis-Obuchovska.

Gydytoja onkologė radioterapeutė aiškina, kad chemospindulinis gydymas taikomas lokaliai išplitusio gimdos kaklelio vėžio atveju: kai liga yra neoperabili ir išplitusi į sritines zonas. Tačiau chemospindulinis gydymas gali būti taikomas ir po operacijos, kai nustatomas ne visas operacinis radikalumas, kai diagnozuojama invazija į sritinius limfmazgius arba diagnozuojama ir patvirtinama daug agresyvesnė gimdos kaklelio vėžio histologinė forma.

Suserga vis jaunesnės

Anot V. Nevulis-Obuchovskos, gimdos kaklelio vėžiu susirgusioms ir į NVI atvykstančioms pacientėms skiriamas šiuolaikiškas ir modernus gydymas. „Išorinės spindulinės terapijos procedūros atliekamos naudojant modernius linijinius greitintuvus. Visam gydymo planavimui pasitelkiame modernias ir pažangias planavimo sistemas ir algoritmus. Gydymui kontroliuoti naudojama optinė kūno paviršiaus registravimo sistema, atliekama kasdienė konusinio pluošto kompiuterinė tomografija. Visos šios priemonės naudojamos, kad pacientės būtų gydomos saugiai ir kokybiškai. Nuo 2017 m. NVI Brachiterapijos skyriuje atliekamos intraaudininės brachiterapijos procedūros. Jos pagerino gydymo kokybę, jo efektyvumą, leido inidividualizuoti gydymą ir žymiai sumažinti jo toksiškumą“, – apie inovatyvų gydymą NVI pasakoja V. Nevulis-Obuchovska.

Pastaraisiais metais NVI taip pat įdiegta vaizdais valdoma brachiterapija, kai per procedūras atliekama tiek kompiuterinė tomografija, tiek magnetinio rezonanso tyrimas. „Tai padeda vizualizuoti gimdos kaklelio naviką realiu laiku ir kokybiškai suplanuoti spindulinį gydymą. Mūsų komanda yra sukaupusi didelę įvairių gimdos kaklelio vėžio, ypač komplikuotų ir sudėtingų, atvejų gydymo patirtį. Turime labai stiprią spindulinės terapijos komandą – tiek Išorinės spindulinės terapijos, tiek Brachiterapijos skyriuje“, – apie spindulinio gydymo inovacijas NVI pasakoja medikė.

Tačiau ji apgailestauja: nors Lietuvoje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, leidžianti aptikti dar ikivėžinius pakitimus, prevenciškai išsitirti atvyksta toli gražu ne visos 25–59 metų moterys, kurioms ši programa skirta.

„Deja, pastaraisiais metais pastebime, kad jaunėja gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacienčių, kurios atvyksta pas mus spindulinės terapijos ar chemospindulinio gydymo, amžius. Tam greičiausiai įtakos turi keli veiksniai. Vienas iš jų – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Kitas veiksnys – pastarieji keli COVID-19 infekcijos metai, kurie tiek eilinio žmogaus gyvenime, tiek sveikatos apsaugos sistemoje sukėlė tam tikrą suirutę – sveikatos paslaugų prieinamumas buvo šiek tiek sutrikęs“, – vardija gydytoja.

Trečias, pasak jos, liūdniausias dalykas, yra tai, kad dalis jaunų moterų nesilanko pas gydytojus akušerius ginekologus, nedalyvauja profilaktinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, joms niekada nebuvo darytas tepinėlio onkocitologinis tyrimas.

„Labai skatinu visas moteris: džiaukitės jaunyste, gyvenimu, nepamirškite mylėti savęs ir pareigos sau ir savo kūnui. Bent kartą per dvejus metus apsilankykite pas gydytoją ginekologą. Tai nesudėtinga. Tikrai norėčiau visas matyti kur nors mieste, prie naujametės eglutės ar puodelio kavos, o ne mūsų įstaigoje“, – rūpintis savo sveikata primena V. Nevulis-Obuchovska.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų.

V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad autoritetingo nuolatinio vadovo atsiradimas įneš pokyčių organizacijos veikloje.

„Institutas jau eilę metų buvo be nuolatinio vadovo, kas palieka žymę organizacijos veikloje. Tikiuosi, kad su naujojo vadovo atėjimu bus imtasi organizacinių pertvarkų, kurios sustiprins kolektyvą, o taip pat lūkestis yra didinti apčiuopiamą naudą pacientams – vėžio susirgimų dinamika rodo, kad šios sveikatos paslaugos aktualios kaip niekad“, – teigia ministras.

Naujasis vadovas V. Pečeliūnas sako vertinantis NVI kolektyvo ilgametę veiklą, tačiau suprantantis, kad laukia daug darbų siekiant įtvirtinti įstaigos lyderystę vėžio gydymo ir mokslinių tyrimų bei edukacijos srityse.

„Vėžio diagnozė visada didžiulis emocinis smūgis, todėl ypatingą dėmesį skirsiu pacientų patirtims įstaigoje, paslaugų prieinamumo gerinimui. Suprantu, kad tinkamą emocinį palaikymą ir aukščiausios kokybės gydymą pacientams gali suteikti darbuotojai, kurie patys gerai jaučiasi darbe, yra motyvuoti, turi galimybių nuolat kelti kvalifikaciją“, – sako naujasis NVI vadovas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, šioje srityje savo potencialą gali realizuoti ir šalies mokslininkai. Naujajam instituto vadovui jis linkėjo drąsos siekti dar didesnio mokslo proveržio gydant onkologines ligas ir ieškoti sprendimų vienam iš aktualiausių visuomenės iššūkių.

„Nacionalinio vėžio institute dirba daug pasiekę mokslininkai, pripažinti Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų šalies onkologijos srities mokslininkai lyderiauja inovatyviais moksliniais tyrimais, augindami ir pritraukdami talentus, ypač aktyviai dalyvauja Europos Komisijos paskelbtame tarptautiniame kovos su vėžiu projekte. Tai rodo mūsų mokslininkų potencialą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sako ministras.

V. Pečeliūnas yra baigęs Kauno medicinos universitetą, kur įgijo dvi – vidaus ligų ir hematologijos – gydytojo specializacijas. Vilniaus universitete jis yra apgynęs biomedicinos srities daktaro disertaciją, paskelbęs per dvidešimt tarptautinių mokslinių straipsnių.

Kaip skelbia SAM, naujasis instituto vadovas yra sukaupęs daugiau nei dvidešimties metų praktikinio, mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį. Pradėjęs savo kaip praktiko karjerą Kauno medicinos universitete, vėliau tęsė ją Santaros klinikose kaip gydytojas hematologas ir įvairių skyrių vadovas. Pastaruosius trejus metus jis ėjo Santaros klinikų direktoriaus medicinai pareigas, vadovavo klinikų Amiloidozės kompetencijos centrui.

Už pasiekimus ir aktyvią veiklą V. Pečeliūnui yra suteiktas Nusipelniusio gydytojo vardas, jis Šiaurės šalių mielomos tyrimų grupėje užima valdybos nario pareigas.

NVI yra vienintelė specializuota onkologinių ligų gydymo ir mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia gydomi pacientai, sergantys įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais. NVI kolektyvą sudaro apie 1000 darbuotojų, kurie vykdo aktyvią gydymo ir mokslinę veiklą.

Paraiškos vadovauti šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui, kurio veiklą koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos, priimamos iki rugsėjo 11 dienos.

Instituto vadovu tapti gali turintieji medicinos ir sveikatos, gamtos arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį bei ne mažiau kaip penkerius metus mokslinio ir vadovaujamo darbo patirties.

Kandidatams taip pat reikalinga patirtis tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, konkurse ministerija kviečia dalyvauti „motyvuotus, darbščius, atsakingus lyderius, kuriems rūpi Lietuvos žmonių sveikata ir onkologijos mokslas, jo pažanga, mokslo rezultatų pritaikymas visuomenės gerovei“.

„Nacionalinio vėžio instituto misija yra kovoti su viena klastingiausių ligų, kuria kasmet suserga dešimtys tūkstančių mūsų žmonių. Vadovui svarbu turėti ne tik akademinių žinių ir lyderio savybių, bet ir rūpesčio jausmą bei empatiją. Didelė širdis yra didelių darbų variklis“, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą onkologijos ir gretutinių mokslų kryptyse, padeda rengti doktorantus.

Institutas taip pat teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams.

Šiuo metu institutui vadovauja laikinas vadovas.

Jonizuoja įvairūs šaltiniai

Anot Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityse. Taigi, kas tai per spinduliuotė?

„Jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, turbūt išgirstumėte grėsmingą atsakymą – radiacija. Žmonėms jonizuojančioji spinduliuotė kelia neigiamų asociacijų, nes ji nematoma. Tos baimės ne be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidų, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį. Mes, fizikai, jonizuojančiąja spinduliuote vadiname elementarių dalelių srautą, arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta. Tačiau neapsigaukite – šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančiąją spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad, dirbant su šia spinduliuote, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga.

Skleidžia ir gamta

Ar sveikatai pavojinga elektromagnetinė spinduliuotė?

„Elektromagnetine spinduliuote vadiname elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors elektromagnetinės spinduliuotės diapazonas žymiai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles. Radijo bangų ar infraraudonojo spektrinio diapazono ilgabangė elektromagnetinė spinduliuotė yra nepavojinga ir plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime“, – aiškina mokslininkas.

Anot dr. V. Karabanovo, labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją skleidžia ir gamta ir, pagaliau, mes patys.

„Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kurios yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip Saulės, Žemės, vandenynų ir kitų gamtos šaltinių, suma. Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime. Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai neatsakinga žmogaus veikla gali sukelti papildomą spinduliuotę, kuri lokaliai gali viršyti saugų spinduliuotės foną“, – apie mus nuolat supančią spinduliuotę pasakoja mokslininkas.

Tarp tiesos ir spekuliacijų

Anot dr. V. Karabanovo, viešojoje erdvėje galima išvysti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo.

„Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausia infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maistui gaminti. Nors jų spinduliuotės lygis gana aukštas, jos yra saugios, jei naudojamos pagal instrukciją ir tinkamai prižiūrimos.

Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu spaudoje galima rasti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų, ypač 5G ryšio, naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. Tačiau, jei žmogui kelia nerimą buitinio prietaiso spinduliuotės lygis, jis gali imtis papildomų priemonių, pvz., laikytis atstumo nuo prietaisų ar naudoti apsauginį ekraną. Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Kitos žalos didesnės

Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų komfortą keliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Ar tai kenksminga?

„Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakymas į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų. Jei telefonas yra arti lovos ir jūs nuolat gaunate pranešimų ir skambučių, tai paprasčiausiai trikdo jūsų miegą, todėl geriausia būtų laikyti telefoną toliau nuo miegamojo“, – sako mokslininkas.

Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. Tačiau netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ir darbas be pertrauktų sveikatai pakenkti gali.

„Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai – ir esant netinkamam apšvietimui. Žinoma, kompiuteris ir jo monitorius yra prietaisai, kurie veikia naudodami elektros energiją. Elektromagnetinė spinduliuotė yra generuojama elektros srovei tekant įvairiais elektronikos komponentais, esančiais prietaisuose, didžiąja dalimi – kompiuterio maitinimo bloku. Tačiau ši spinduliuotė yra ypač silpna ir jokio poveikio sveikatai neturi. Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga. Ekranų skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y. analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus“, – sako dr. J. Venius.

Prižiūri institucijos

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie antenas ir jų ryšį su žmogaus sveikata. Kaip yra iš tiesų? Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėmis neturi.

„Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis ją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojančioji spinduliuotė, t. y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia. Neretai girdime teiginių, kad ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Tačiau reikia suprasti, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti labai sunku. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio. Be to, visų elektromagnetinius laukus kuriančių prietaisų naudojimą Lietuvoje atidžiai prižiūri atsakingos institucijos, o leidžiamos naudoti elektromagnetinės spinduliuotės normos yra bene 50 kartų mažesnės už ribines, riziką galinčias sukelti vertes“, – sako medicinos fizikas.

Dozė griežtai kontroliuojama

Dar vienas nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas – radiologiniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad nors per tam tikrus radiologinius tyrimus pacientas ir gauna apšvitos, jos dozė yra griežtai kontroliuojama, be to, tokie tyrimai atliekami tik įvertinus jų būtinumą.

„Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojančioji spinduliuotė. Daugiausia apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinių indikacijų. Didelės apšvitos dozės gaunamos ir per intervencinės radiologijos procedūras, pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimą. Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju – iki 1 000 kartų mažesnės, palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kuriuos atliekant  naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų ir nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs – tyrimo metu jie gaus gaus mažiausią diagnostikai atlikti būtiną dozę“, – pasakoja dr. J. Venius.

Didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė.

Skrydis ir rentgenas

Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. Dr. J. Venius ramina, kad baimintis tikrai nereikėtų – pavyzdžiui, kelias valandas skrisdamas lėktuvu keleivis patiria tiek pat apšvitos, kiek darant vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.

„Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar maždaug 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui: 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė – maždaug 0,01 mSv. Įdomu tai, kad net maistas ir vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro maždaug 12 proc. visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui: 3–4 valandų skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitą. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3–4 valandų trunkantį skrydį“, – palygina dr. J. Venius.

Medicinos fizikas taip pat pastebi, kad kartais pacientai gydytojų reikalauja atlikti papildomus radiologinius tyrimus, tačiau medikai tai daryti atsisako.

„Radiologiniai tyrimai, ypač tokie, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškių indikacijų ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti naudojant kitas priemones“, – apibendrina dr. J. Venius.

„Yra labai paprasta galvoti, kad yra vienas didysis brolis tai yra Santariškių klinika, kur yra labai daug prisijungusių mažesnių klinikų ir sakyt, kad ekonomiškai ir vadybiškai dideliam kolektyve bus labai gerai. Bet pagal tyrimus optimaliausias ligoninės dydis yra 200-300 lovų, virš 600 lovų ekonomiškai nieko gero nebėra. NVI šiuo metu turi truputi virš 200 lovų ir yra optimalaus dydžio organizacija, kuri gali teikti kokybiškas paslaugas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Trakymas.

„Gali būti, kad jei mes patenkam į didesnio brolio glėbį. Tai pacientams, kuriems yra labai specifinis gydymas nebus pats geriausias sprendimas“, – pažymėjo jis.

Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anot M. Trakymo, pamąstymai įstaigas sujungti skamba keistokai.

Komiteto nariai Vyriausybei siūlo Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Pristatydami projektą parlamentarai teigė, jog pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras. Jie taip pat tvirtina, kad keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Virškinimo trakto lygų operacijų mes Lietuvoje atliekame bene daugiausiai. Labai keista, kai išgirstame tokius pasiūlymus, jog turėtume būti prijungti prie minėto „didžiojo brolio“, kuris galbūt ne visada yra tas „didysis brolis“, tų operacijų mes tikrai atliekame daugiau negu jie“, – sakė NVI Mokslo tarybos pirmininkės pavaduotojas Audrius Dulskas.

Mantas Trakymas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Suprastės gydymo kokybė“

Savo ruožtu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pažymėjo, jog įstaigas sujungus gali suprastėti teikiamų paslaugų kokybė.

„Pacientų srautas yra išaugęs ir išties jau yra didžiulių iššūkių, kaip kovoti su dabartinėmis problemomis ir pasirinkus šiandien momentą tokiai reorganizacijai mes bijom, kad suprastės gydymo kokybė“, – kalbėjo ji.

„Jeigu mes jungsime į bendrą sistemą, ko gero, prarasime kokybę, o šito kaip tik ir nereikėtų“, – direktorei antrino Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas Ričardas Rotomskis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS yra sakęs pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą. Nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai ministerija su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą. Šiuo metu NVI laikinai vadovauja Ernestas Janulionis.

Kaip teigė M. Trakymas, kovo pradžioje Sveikatos reikalų komiteto išeinamojo posėdžio metu parlamentarams buvo pristatytas NVI darbas, aptartos galimos vėžio gydymo perspektyvos.

„Gaila, kad diskusija neišsivystė. Buvo pateikta labai daug informacijos pakankamai tendencingai, kuri kiek suglumino visą NVI bendruomenę, nes ilgą laiką mes galvojo, jog esame viena iš pirmaujančių vėžio srities įstaigų Lietuvoje, tačiau išklausius pranešimus susidarė kitoks įspūdis“, – sakė jis.

Audrius Dulskas, Neringa Čiakienė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Ministras: NVI rezultatai prastėja

A. Dulkys BNS teigė, jog posėdžio metu buvo aptarta problematika, komplikacijos. Pasak jo, NVI darbo rezultatai prastėja.

„Man atrodo, kad visi bando užbėgti už akių. Paskutinis dalykas, kuris įvyko tai buvo Seimo komiteto posėdis išvažiuojamasis ir jame buvo detaliai aptarta problematika. Kalbama apie komplikacijas, darbo kokybę, lyginant su kitomis įstaigomis ir jose 3-4 kartus rezultatai yra geresni“, – BNS antradienį sakė ministras.

„Dabar, mano nuomone, yra nenormalu, nes kada 95 proc. finansavimo eina iš sveikatos apsaugos sistemos išteklių, o visas valdymo modelis yra tik akademinio pasaulio, tai aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl nukenčia klinikinio darbo kokybė, nes jeigu lyginiesi tik su savimi, tai atrodo, kad viskas gerai“, – kalbėjo jis.

Praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektui, pagal kurį NVI dalininkėmis bus ši bei Sveikatos apsaugos ministerija, ir iki tol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Tuomet taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir Vilniaus universitetui.

„Tiesiog Vyriausybės lygmenyje bus pirmieji žingsniai, kuriuos turėsime padaryt. Tai susitarti dėl institucijos valdymo, susitarti kas sudaro kokią komisiją ir organizuoti naujo nuolatinio vadovo klausimą, o visi kiti dalykai (...) yra tolimesni veiksmai“, – teigė A. Dulkys.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo. NVI vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto buvo įsteigtas 2014 metais Seimui priėmus specialų įstatymą.

Atsižvelgdamos į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą, bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras, nurodoma pranešime.

Tokio centro statusas pasaulyje reiškia, kad centras ne tik vykdo vėžio prevenciją ar teikia medicinines paslaugas, bet ir plėtoja aukščiausius mokslinius tyrimus šioje srityje.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universitetas, vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su nacionalinės sveikatos priežiūros institucijomis ir taip prisideda prie opių, Lietuvoje ir pasaulyje aktualių problemų sprendimo. Tikimės, kad dirbant kartu pavyks pasiekti ambicingą tikslą – sukurti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Laikinasis NVI vadovas Ernestas Janulionis sutartį sakė vertinantis „kaip neabejotiną naudą mūsų pacientams“.

„Nacionalinis vėžio institutas beveik du dešimtmečius aktyviai dalyvauja OECI veikloje, o nuo 2013 metų yra OECI akredituotas kaip klinikinis vėžio centras. Tvirtai tikiu, kad Visapusiškos vėžio priežiūros centras taps veiksmingos partnerystės struktūra“, – sakė jis.

Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės NVI mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos.

Sutartis pasirašyta atsižvelgiant į tai, kad Santaros klinikos ir NVI teikia modernias aukščiausio lygio asmens sveikatos paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, o VU vykdo įvairių pakopų gyvybės, medicinos ir sveikatos mokslų studijas ir rengia įvairių profesinių kvalifikacijų specialistus, dirbančius onkologijos srityje.

Šioms įstaigoms bendradarbiaujant, onkologiniams pacientams bus siekiama pasiūlyti geriausią onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo sistemos modelį, teikti kokybiškas paslaugas.

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius sako, kad ši Vilniaus universiteto ligoninė turi galimybę naudotis visų VU tikslinių ir biomedicininių mokslų padalinių potencialu, o tai suteikia prieigą prie VU aukštųjų technologijų ir „leidžia diversifikuoti mokslinių paieškų frontą“.

„Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės NVI mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos“, – teigė jis.

Kaip pirmadienį pranešė institutas, pagal sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymą jam vykdyti direktoriaus funkcijas pavedama, kol į šias pareigas bus paskiras nuolatinis direktorius, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.

Gydytojas onkologas radioterapeutas E. Janulionis nuo 2008 metų eina Vėžio instituto mokslinio sekretoriaus pareigas, anksčiau buvo Brachiterapijos skyriaus vedėjas.

2022 metų kovą jam pavesta vykdyti direktoriaus pareigas.

Nuolatinio vadovo Nacionalinis vėžio institutas neturi nuo 2019 metų, kai tuometinis direktorius Feliksas Jankevičiaus laimėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo konkursą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia perimti instituto dalininkės teises ir pareigas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Numatyta, kad jo dalininku galėtų tapti ir Vilniaus universitetas. Tačiau ši pertvarka sulaukė dalies politikų ir medikų pasipriešinimo. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo Vyriausybei institutą prijungti prie Santaros klinikų, išlaikant jo autonomiją.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę BNS sakė, kad nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai SAM su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą.