Viena koja tapo sunkesnė už kitą net trimis kilogramais. Tai buvo limfostazė – liga, kuri gali išsivystyti nuo sunkaus fizinio darbo ar nuolat patiriamo streso.

Kentėjo nuo vaikystės

Kauno rajone gyvenanti Danutė Junevičienė su liga, kuri atėmė iš jos kojų grožį, pirmąkart susidūrė būdama dvylikos metų.
Tuomet ant kojos atsirado didžiulė dėmė – paraudo, pradėjo niežėti. Kaskart vis smarkiau, įkyriau. Nepaisant to, kad mergaitė drovėjosi dėvėti trumpą sijonėlį, ji negalėjo net miegoti – taip kankino paraudimas ir niežulys.

Mama dukrai pakvietė užkalbėtoją. Taip prieš 30 metų buvo bandoma gydyti liaudiškai rožės vardu vadinamą ligą – limfostazę.
Dabar 53-ejų moteris žino, kad ligos paūmėjimus išprovokuodavo patiriamas stresas. Logiška, kad po užkalbėtojos, gudrios psichologės, vadinamojo gydymo seansų mergaitei palengvėdavo.

Rožė sužydėjo, kai mirė Danutės vyras. Koja pradėjo tinti. Įkyriai niežėdavo vis dažniau, niežtinti dėmė tarsi žaizda atsinaujindavo 2–3 kartus per metus. Tinimas nebenuslūgdavo, ir Danutė, ilgai kentusi, pagaliau pasiryžo kreiptis į gydytojus.

"Man rekomendavo mūvėti specialią kojinę. Ją nusipirkau, nors niekada nebuvau girdėjusi, kad kažkas sirgtų panašia liga ir pasveiktų nuo kojinės", – stebisi Danutė. Kojinė nepadėjo. Koja tino vis labiau. Po pakartotinės konsultacijos pas gydytojus moteris gavo patarimą nepervargti, pagulėti kojas iškėlus aukštyn. Tai nebuvo efektyvu.

Danutė važiavo pas gydytojus Kaune ir Vilniuje. Deja, informacijos apie šią ligą gavo labai mažai. Sužinojo, kad, ja sergant, sunku išsirinkti tinkamą avalynę, sunku vaikščioti, pėdą tarsi kas tempia, greitai pavargstama.

"Laikui bėgant net kelnių apsimauti nebegalėjau. Teko vilkėti ilgu sijonu, nes norėjosi paslėpti savo bėdą. Kai jau visai nebepaėjau, gavau siuntimą į Kauno klinikas operacijai", – apie savo kryžiaus kelius pasakoja Danutė.

Vien operacijos nepakako

Po operacijos sekė reabilitacija. Danutė pasirinko Kauno konsultacijų centrą "Sveikatos arka". Čia specialistai pasiūlė kompleksinį gydymą, kurį sudaro limfodrenažas, tvarstymas elastiniais tvarsčiais, individualios kompresinės kojinės, mitybos korekcija.

"Dėl šio gydymo jaučiuosi puikiai, galiu vaikščioti. Po šešiolikos masažų sutinusi koja suplonėjo apie 20 cm. Žiūrėdama į senas nuotraukas negaliu patikėti, kad tokia stora buvo mano koja. Dabar jau net batas krenta", – pajuokauja Danutė.

Kinų medicinos ir limfologijos specialistas Vitalijus Naumavičius, gydęs Danutę, sako, kad jos liga yra netipiška. Paprastai limfostazė, kai sutrinka skysčių, vadinamų limfa, tekėjimas ir jie kaupiasi audiniuose, išsivysto onkologiniams ligoniams. Po chemoterapijos ar radiologinio gydymo cheminių vaistų sukeltos organizmo reakcijos išskiria medžiagas, kurios gali užkimšti limfagyslių spindį. Danutė onkologine liga nesirgo, bet koja jai tino, o tai yra dažniausias limfostazės požymis.

"Šiai pacientei buvo diagnozuota labai didelio laipsnio limfostazė. Gydymui naudota net chirurginė intervencija, pašalinta dalis audinių, tačiau procesas nebuvo sustabdytas ir galūnė vėl pradėjo tinti", – ligos eigą pakomentavo limfologijos specialistas V.Naumavičius.

Jis džiaugiasi, kad jau pirmoji limfodrenažinio masažo procedūra buvo efektyvi – buvę labai kieti audiniai akivaizdžiai suminkštėjo.

"Tai buvo pirmas ženklas, kad organizmas teigiamai reaguoja į gydymą ir kad efektas gali būti labai geras. Regina buvo pasiryžusi gydytis intensyviai, ir tai buvo puiku, nes terapija vieną ar du kartus per savaitę tikrai neduotų reikalingų rezultatų. Mes jų pasiekėme: galūnės apimtis sumažėjo daugiau kaip 20 cm, svoris – 3 kg. Koja faktiškai sugrįžo į pradinę būklę", – aiškino V.Naumavičius.

Visas kompleksinis gydymas trunka 3–4 savaites ir, jei reikia, kartojamas kas tris mėnesius. Limfotakai atsikūrus, patariama procedūrą atlikti bent kartą per metus.

Susirgus onkologine liga

Kauno apskrities moterų, sirgusių ar sergančių onkologinėmis ligomis, sveikatos draugijos "Alma" pirmininkė Regina Malžinskienė taip pat išbandė limfodrenažinį masažą.
Ji žino, kad ligoniams, kenčiantiems nuo limfostazės, kuriems po onkologinių operacijų ištino, niežti ar peršti rankos, tai labai padeda.

Maždaug pusei moterų, sergančių krūties vėžiu, pašalinus limfmazgius sutrinka limfotaka. Limfmazgiai – limfinės sistemos dalis, atlieka filtravimo ir valymo funkciją, sulaiko bakterijas.
Limfmazgiai šalinami, kai juos paliečia naviko vystymasis. Tai daryti privalu siekiant neleisti jam plisti. Esant krūties navikui, onkologinis procesas dažnai būna palietęs ir pažasties limfmazgius. Juose radus pakitusių ląstelių, būtina jas pašalinti.

Kuo daugiau limfmazgių pašalinama, tuo palankesnės sąlygos susiformuoti limfostazei. Svarbūs veiksniai, nulemiantys limfostazę, yra tikslus chirurgo darbas, pooperacinė priežiūra ir reabilitacija.

"Žinodami, kas sukelia limfostazę, galime padėti organizmui prisitaikyti prie radikalaus gydymo sukeltos apkrovos", – sako gydytoja Gintarė Skrupskienė.

Kaltos ir kitos ligos

Be akivaizdžios priežasties patinusios galūnės ar neproporcingas jų nutukimas taip pat gali būti limfotakos sutrikimo požymis. Tai mažai žinomas, bet gana dažnai pasitaikantis sutrikimas. Prasta limfotaka skatina greitesnį riebalinio audinio augimą.

"Daugumai moterų, besiskundžiančių neproporcingai stambiomis kojomis, padėtų kompleksinis limfotakos sutrikimų gydymas. Net sveiki žmonės, patiriantys didelį fizinį krūvį, išgyvenantys stresą, patiriantys staigius temperatūrų pokyčius, turėtų pagalvoti apie limfinės sistemos sutrikimų profilaktiką, ypač jei jau yra susidūrę su limfos problemomis. Limfotakos sutrikimai turi įtakos ir poodžio uždegimui – celiulitui atsirasti", – patikino G.Skrupskienė.

Jis sako, kad labai svarbu rūpintis širdies ir inkstų veikla. Padidėjęs veninis kraujospūdis skatina limfos formavimąsi. Inkstai reguliuoja skysčių pašalinimą iš organizmo. Surikus šiai  funkcijai, skysčiai pirmiausia pradeda kauptis pažeistoje galūnėje.

"Jei su šlapimu pasišalins ir baltymai, limfos formavimasis aktyvės", – priduria G.Skrupskienė.

Kasos ir kepenų veiklos sutrikimai turi įtakos skysčių ir kraujo gamybai bei cirkuliacijai. Sergant širdies, inkstų, kepenų ligomis būtina nuolat konsultuotis su gydytoju. Gyvenimo būdas – elgesys, darbo krūvis, apranga, mityba, psichologinis nusiteikimas gali būti limfostazės atsiradimo priežastis arba priemonė išvengti jos.

"Man gydytojas Vitalijus Naumavičius patarė nemesti baseino, kurį du kartus per savaitę lankau jau trylika metų. Įlipusi į baseiną penkiolika minučių paplaukioju, kad išsimankštintų raumenys, po to atlieku mankštelę, kiek leidžia operuotos pusės rankos judesiai. Kasdien reikėtų atlikti ir šios rankos masažą. Specialistas siūlo, beglostant ranką, pasikalbėti su ja", – patirtimi pasidalijo R.Malžinskienė.

Kas yra limfa

Tai organizmo skystis, cirkuliuojantis limfinėje sistemoje ir audiniuose. Savo sudėtimi limfa artima kraujo plazmai, nes iš jos formuojasi. Limfa teka per limfmazgius, atliekančius filtrų funkciją – pašalina bakterijas ir svetimkūnius. Ypač daug limfmazgių yra pažastyse, kirkšnyse.

Gydomoji mankšta ir savimasažas

Tolygus raumenų įsitempimas ir atsipalaidavimas gerina, skatina veninę kraujotaką ir  limfos tekėjimą. Tolygus, lengvas, kintantis fizinis krūvis gerina kraujotaką ir mažina limfostazės formavimąsi, atkuria audinių elastingumą ir galūnių judesio amplitudę.
Savimasažas padeda organizmui įveikti krūvį ir sąstingį. Jaučiant, kad ranka ar koja pavargusi, sunki, reikia ją pailsinti: ranką palaikyti pečių lygyje, koją – šiek tiek aukščiau dubens. Atliekant savimasažą – glostant, braukiant, lengvai judinant sveikąja ranka nesveikosios pusės rankos odą ir paodį, raumenis, galima palengvinti limfos tekėjimą. Tokių pratimų per dieną pakanka 3–4 kartus po dešimt minučių.

Limfostazę skatina

Sunkus fizinis darbas, staigus sunkių daiktų kilnojimas, ilgai trunkantis raumenų įtempimas, ilgas lengvų daiktų laikymas rankoje ar vienodas fizinis veiksmas.
Gręžimas, mezgimas, ilgas stovėjimas.
Pervargimas, siauri veržiantys drabužiai, veržiantys papuošalai.
Manžetės veržimas, matuojant kraujospūdį, injekcija į pažeistą galūnę.
Galūnės sužeidimai: sumušimas, įpjovimas, įdūrimas, nudegimas, nubrozdinimas.
Buvimas saulėkaitoje, karšta vonia, šaltis, šaltas vanduo.
Staigus aplinkos temperatūros ir drėgmės svyravimas, kontrastiniai dušai ir vonios, stiprūs emociniai išgyvenimai, stresas.
Nuolatinis rūpestis, baimė, pyktis, padidėjęs radiacinis fonas, alergenai.
Kiti susirgimai, alkoholis, rūkymas, netaisyklinga mityba.

Limfostazę slopina

Specialūs pratimai, masažas, atliekami gydymo įstaigoje.
Mankšta namuose, reguliarus savimasažas, taisyklinga galūnių padėtis poilsio metu.
Patogi darbo vieta, patogūs drabužiai, normuotas fizinis krūvis, darbo krūvio ir poilsio suderinimas.
Palankios aplinkos temperatūros palaikymas arba prisiderinimas.
Teigiamos psichologinės nuostatos, žalingų įpročių atsisakymas.
Reguliari, saikinga ir įvairi mityba, nuolatinės specialistų konsultacijos.

Airinė Kučinaitė, kineziterapeutė:

Limfodrenažas yra metodas, kai suslėgto oro spaudimas tolygiai pasiskirsto "rankovėse" ir "kojinėse", atlikdamas ritmišką, švelnų, banguojantį masažą. Slėgio banga prasideda nuo pirštų galiukų ir kyla aukštyn. Po to slėgis vienu metu krenta, ir vėl seka nauja banga. Kiekvienam klientui slėgio stiprumą galima reguliuoti individualiai.

Intermituojanti kompresija veikia atskirus audinių sluoksnius ir kraujagysles. Audiniai yra valomi, nuolat stimuliuojama veninė ir limfinė grįžtamoji tėkmė, pagerėja medžiagų ir dujų apykaita. Procedūros trukmė – 20–40 min. Siekiant optimalių rezultatų, rekomenduojamas 10 procedūrų kursas, procedūrą atliekant kasdien.

Kompresinė terapija rekomenduojama gydant kojų venų ligas ir limfotakos sutrikimus. Ji netinka esant kojų arterinės kraujotakos, širdies funkcijos nepakankamumui, diabetinei neuroišemijai, sergant infekcinėmis ligomis, dermatoze.