Medikas: pasitaiko atvejų, kai visiškai paralyžiuotas žmogus kitą dieną jau vaikšto | kl.lt

MEDIKAS: PASITAIKO ATVEJŲ, KAI VISIŠKAI PARALYŽIUOTAS ŽMOGUS KITĄ DIENĄ JAU VAIKŠTO

"Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nekalbantis, visiškai paralyžiuotas į ligoninę atvežtas žmogus kitą dieną jau vaikšto po skyrių ir kalba su namiškiais", – apie beveik stebuklingus pagijimo po insulto atvejus užsimena neurologas docentas Vaidas Matijošaitis.

Pasak Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovo, jei ne šiuolaikinės gydymo priemonės, leidžiančios ištirpdyti ir ištraukti krešulį, apie tokias sėkmės istorijas nekalbėtume.

Pokalbis su gydytoju – apie insulto priežastis, padarinius ir būdus jo išvengti.

– Daugelis žino, kad insulto metu užsikemša galvos smegenų kraujagyslė arba kraujas išsilieja į smegenis. Tačiau kas prie to priveda?

– Visus insultus galima suskirstyti į du didelius pogrupius. Vienas pogrupis – tai išeminis insultas, kai užsikemša kraujagyslė, nutrūksta kraujotaka tam tikroje galvos smegenų dalyje ir ta smegenų dalis apmiršta. Antrasis – hemoraginis insultas, kai plyšus kraujagyslės sienelei įvyksta pakraujavimas į smegenis. Šio tipo insultas yra pavojingesnis – mirštamumas nuo jo gerokai didesnis kaip ir sukeltos komplikacijos.

Egzistuoja daugybė insulto rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių – nekontroliuojamas arba nepakankamai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis. Arterinė hipertenzija – didžiausias rizikos veiksnys, tikimybę patirti insultą padidinantis keletą kartų. Yra dar ne mažiau kaip dešimt rizikos veiksnių. Kita gana dažna insulto priežastis – širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas, kuris didina krešulių formavimosi riziką širdies ertmėse, taip pat cukrinis diabetas, pažengusi kraujagyslių aterosklerozė, padidėjęs cholesterolio kiekis, genetiniai veiksniai. Tarp retesnių priežasčių – kraujagyslių vystymosi anomalijos, kraujo krešumo sutrikimai. Nesveika mityba taip pat yra svarbus rizikos veiksnys. Žmonės, kurie laikosi sveikos mitybos principų – Viduržemio jūros, Šiaurės šalių dietos su daug žuvų produktų, alyvuogių aliejaus, daržovių, vaisių, mažai kepto gyvulinio maisto, mažai perdirbto maisto ir druskos – turi daug mažesnę riziką sirgti tiek insultu, tiek infarktu.

– Girdėjau istoriją, kad moteriai visą laiką buvo žemas kraujospūdis, jos teigimu, tik kartą sukilo labai aukštas, ir ištiko insultas. Ar taip gali būti?

– Staiga pakilęs kraujospūdis gali būti lemiamu veiksniu, sukėlusiu trombo atitrūkimą nuo kraujagyslės sienelės, kuris nukeliavo į galvos smegenų arterijas ir sukėlė smegenų insultą. Tačiau priežastys insultui išsivystyti tikriausiai brendo daug anksčiau, aterosklerozės proceso metu formuojantis ir didėjant aterosklerozinėms plokštelėms.

Daugėja insultą patiriančių jaunų žmonių, kuriems jau galima nustatyti tuos pačius rizikos veiksnius kaip ir 60-mečiams: aukštą cholesterolį ir kraujospūdį, taip pat nutukimą, diabetą.

– Ar galvos skausmas gali įspėti apie artėjantį insultą?

– Galvos skausmas gali būti labai įvairių lokalizacijų ir kilti dėl labai įvairių priežasčių, tačiau jis nėra laikomas tipiniu simptomu, perspėjančiu apie gresiantį išeminį insultą. Vis dėlto galvos skausmas gali lydėti ir dažnai lydi didesnės apimties hemoraginį insultą. Hemoraginis insultas sukelia galvos skausmą dėl padidėjusio spaudimo smegenyse ir kartu su židininiais neurologinais simptomais – kalbos sutrikimu, paralyžiumi, jutimų sutrikimu leidžia įtarti insultą.

– Nusviręs lūpų kampas, veido asimetrija, vienos kūno pusės, rankos, kojos silpnumas, sutrikusi kalba ir jos suvokimas – gerai žinomi insulto simptomai. Tačiau gal būna išankstinių simptomų, įspėjančių apie artėjančią ligą?

– Vienas iš perspėjančių apie gresiantį insultą požymių yra praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Simptomai – tokie patys kaip insulto, tik praeinantys per 10–20 min. Žmogui pasireiškia tokie patys simptomai kaip ir insulto atveju: sutrinka kalba, negali pakelti rankos, perkreipia veidą ar nusilpsta koja, gali būti ir jutimų sutrikimų. Patyrus PSIP, insulto rizika yra daug didesnė. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus, atlikti tyrimus ir nustatyti, kokios priežastys tai nulėmė. Galbūt yra kraujagyslių susiaurėjimas, gal širdies ritmo sutrikimas ar labai aukštas kraujospūdis, o gal – labai aukštas cholesterolis. Kai pacientas ištiriamas, nustatomos PSIP priežastys, galima sumažinti ir rizikos veiksnius.

– Sakoma, kad insultus dažniau patiria rūkantys, vartojantys alkoholį, mažai fiziškai aktyvūs asmenys. Kokios kitos sergančių šia liga grupės?

– Minėti veiksniai didina įvairiausių kraujagyslinių ligų – ne tik insulto, bet ir infarkto, arterinės hipertenzijos, taip pat ir nutukimo bei diabeto riziką. Mažas fizinis aktyvumas susijęs su greitesniu aterosklerozės progresavimu, dislipidemijos (kraujo riebalų, arba lipidų, disbalanso – red. past.) vystymusi ir širdies ligomis. Dėl minėtų veiksnių ir mažo fizinio aktyvumo daugėja insultus patiriančių jaunų žmonių, kuriems jau galima nustatyti tuos pačius rizikos veiksnius, kaip ir 60-mečiams: aukštą cholesterolį ir kraujospūdį, taip pat nutukimą, diabetą. O jų amžius – vos 30–40 metų.

– Vadinasi, jei gyveni neaktyvų gyvenimo būdą, nesveikai maitiniesi, rūkai, insultas gresia nuo 30-ies?

– Na, visa tai didina insulto riziką. Vis dėlto jaunų žmonių dominuoja šiek tiek kitokios insulto priežastys. Iki 30–40 metų neretai šia liga susergama dėl netipinių priežasčių. Viena tokių – insultas, įvykęs dėl šunto iš dešinės širdies pusės į kairę. Vadinamąjį prieširdžių pertvaros defektą turi ketvirtadalis visų žmonių. Tai defektas, dėl kurio prieširdinėje pertvaroje lieka neužsidariusi anga. 40 proc. jaunų žmonių, patiriančių insultą, turi šį defektą. Jiems insultas siejamas su trombu, atkeliavusiu iš kojų ar dubens venų. Jei žmogus turi prieširdžių pertvaros defektą, o veninėje sistemoje dėl venų uždegimo ar po ilgos kelionės automobiliu ar lėktuvu yra susiformavę trombai, tai keliant didesnį svorį, kosint, šie trombai gali pajudėti ir patekti į dešinį prieširdį, o iš ten į kairįjį prieširdį, o paskui, nukeliavę į galvos smegenų arterijas, sukelti insultą. Tai viena iš insulto priežasčių, kai žmogus yra jaunas. Kitos insulto priežastys, esant jauno amžiaus, – įvairios kraujo krešumo ligos, arterijų disekacija – liga, kai atsisluoksniuoja vidinis kraujagyslės sluoksnis ir susiaurina ar uždaro smegenų arterijos spindį. Kalbant apie insultą, kai jį patiria vaikai, nes pasitaiko ir tokių atvejų, – Vaikų neurologijos skyriuje gydytas ir ikimokyklinio amžiaus vaikas po insulto – jų priežastys yra įgimtos kraujagyslių, kraujo krešumo ligos, kraujagyslių vystymosi anomalijos ir kraujagyslių disekacijos.

– Nuo ko priklauso šios ligos padariniai? Juk vieni nuo jos miršta, kiti lieka visiškai ar iš dalies neįgalūs, o treti po kurio laiko visiškai pasveiksta.

– Tai, kaip greitai žmogui bus suteikta efektyvi pagalba, stipriai lemia būsimus insulto padarinius. Lietuvoje sukurtas insulto klasteris, vienijantis vienuolika insulto centrų. Čia pacientams suteikiama profesionali pagalba, kai yra ūmiausia insulto fazė. Pagalbos greitumas priklauso nuo visos sistemos darnaus darbo bei pacientų ir artimųjų žinių apie insulto simptomus. Gydymo rezultatai priklauso ir nuo to, kokia žmogaus būklė buvo iki insulto: koks jo amžius, kokios persirgtos ar esamos ligos. Sveikimas po insulto didele dalimi priklauso ir nuo reabilitacijos. Taip pat ir nuo žmogaus motyvacijos bei noro pasveikti.

Vis dėlto insultas yra dažnai negalią sukelianti liga – didelei daliai jį patyrusių žmonių išlieka įvairaus laipsnio neurologinis deficitas: paralyžius ar kalbos sutrikimai. Tai apsunkina žmogaus kasdienę veiklą. Tačiau dabar, turint šiuolaikinių priemonių tirpdyti ir ištraukti kraujo krešulį, neurologinį deficitą patiria mažiau žmonių ir jis yra mažesnis nei prieš 20 ir daugiau metų. Dabar pasitaiko ir tokių atvejų, kai nekalbantis, visiškai paralyžiuotas į ligoninę atvežtas žmogus, jei jis pas mus patenka greitai, ištraukus krešulį kitą dieną jau vaikšto po skyrių ir kalba su namiškiais.

Deja, šių gydymo priemonių negalima pritaikyti visiems insultą patyrusiems žmonėms – egzistuoja daugybė situacijų, kai šie metodai ne tik nebūtų naudingi, bet net ir žalingi pacientui. Todėl įtarus insultą svarbu kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą ir pacientą atvežti į insulto centrą, kur bus priimtas reikalingas sprendimas dėl gydymo.

– Kaip išvengti insulto? Nerūkyti, nevartoti per daug alkoholio, reguliuoti kraujospūdį, sveikai maitintis ir gyventi fiziškai aktyviai?

– Gal skamba banaliai, bet siekiant išvengti insulto reikia pirmiausia rūpintis savimi. Rūpintis ne ta prasme, kad leisti sau daug skanių ar malonių dalykų, bet gyventi fiziškai aktyvų, visavertį gyvenimą. Be abejo, valgyti taip pat reikėtų sveikai: atsisakyti riebaus, kepto, rūkyto maisto ir įvairių pusfabrikačių, vengti greitojo maisto. Ir, žinoma, optimistiškai žiūrėti į gyvenimą. Per daug nesinervinti, mažiau bijoti insulto, periodiškai namuose matuoti kraujospūdį, anksti kreiptis į gydytojus, pakilus kraujospūdžiui ar sutrikus širdies ritmui. Be to, nepatikėkite visko vien gydytojams, o daug ką darykite patys – tada ir gydytojų įsikišimo greičiausiai neprireiks.

Vis dėlto insultas yra dažnai negalią sukelianti liga – didelei daliai jį patyrusių žmonių išlieka įvairaus laipsnio neurologinis deficitas: paralyžius ar kalbos sutrikimai.

– Sakoma, kad alkoholis, ypač raudonasis vynas, – gerai, jis valo ir praplečia kraujagysles. Ar iš tiesų tai tinka insulto profilaktikai?

– Viskas gerai, kas su saiku. Tikrai nebus taip, kad dideliais kiekiais geriamas raudonasis vynas išvalys kraujagysles. Tiesa, raudonasis vynas kartu su kitais maisto produktais įeina į sveikomis laikomų dietų sudėtį. Taurė raudonojo vyno, turinčio antioksidantų, bioflavanoidų, sveikam žmogui gali prisidėti prie kraujagyslių aterosklerozę mažinančių procesų. Tačiau akcento į raudonąjį vyną nereikėtų dėti – reikėtų labiau galvoti bendrai apie sveiką mitybą ir aktyvų gyvenimo būdą.


Pagrindiniai insulto simptomai

Nusviręs lūpų kampas. Paprašius nusišypsoti išryškėja veido asimetrija.

Vienos kūno pusės, rankos, kojos silpnumas. Paprašius iškelti abi rankas, žmogus pakelia tik vieną arba pakelia abi, bet viena nusvyra greičiau. Viena ranka negali paimti arba išlaikyti daikto. Einant kliūna koja.

Sutrikusi kalba – žmogus nebegali kalbėti arba nesupranta kitų kalbos. Negali pasakyti sakinio, painioja skiemenis, kartoja vieną žodį, kalba lėčiau.

Pastebėjus bent vieną šių simptomų (veido asimetrija, galūnės silpnumas, sutrikusi kalba), būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS