NETIKĖTOS KORONAVIRUSO GRIMASOS: VIRŠKINIMO PROBLEMOS, SUPRASTĖJĘS REGĖJIMAS

Praėjus dvejiems metams nuo pandemijos pradžios, COVID-19 atrodo pakankamai gerai žinomas – tarsi prijaukintas. Tačiau aiškėja, kad jis gali kąsti į netikėtas vietas – išryškinti slaptas organizmo bėdas. Apie tai pasakoja gydytojai ir su netipiškais simptomais susidūrę pacientai.

Ėmė mausti nugarą

Du vaikus auginančiai jaunai moteriai vasario 5 d. buvo nustatytas COVID-19 virusas. Moteris buvo nepasiskiepijusi. Pasak jos, nesiskiepijo ne dėl kokių nors įsitikinimų, bet dėl jautrios sveikatos – galimų alerginių reakcijų.

„Turėjau sunkią ligą ir jau ne kartą buvau įsitikinusi, kad medikamentai man gali sukelti nenuspėjamų pasekmių. Be to, koronavirusu jau buvau sirgusi, tad tikėjau turinti imunitetą“, – pasakojo Adelė (vardas pakeistas – pašnekovė prašė neminėti jos vardo ir pavardės).

Saviizoliacijos laikotarpiu Adelė neturėjo temperatūros, jos nevargino dusulys. Atrodė, viskas baigsis lengvai ir greitai.

„Buvau įsitikinusi, kad susirgau nesunkia forma. Tačiau praėjus keletui dienų pajutau, kaip dabar suprantu, koronavirusui nebūdingų simptomų: ėmė mausti nugaros srityje. Kiek vėliau skausminga vieta pasidarė dar jautresnė: atsirado tarsi deginimo jausmas. Dabar jau žinau, kad tai buvo, kaip vėliau man pasakė gydytojai, su skrandžio negalavimais susiję simptomai. Tačiau tada jų nežinojau, nes neturėjau patirties – su didesnėmis skrandžio problemomis iki tol nebuvau susidūrusi. Galvojau, kad tokiais simptomais mane vargina koronavirusas“, – prisipažino jauna moteris.

Per savaitę numečiau apie 7 kg svorio. Atsirado paranoja, kad bus dar blogiau, nes pastangos pasveikti neduoda jokių rezultatų.

Pratęsė saviizoliaciją

Prisimindama ligos eigą, pašnekovė pasakojo, kad deginimas nugaros srityje kartais atrodydavo nepakeliamas, be to, prasidėjo skausmai krūtinės plote. Pasibaigus saviizoliacijos terminui, jos savijauta jau buvo visai nepavydėtina. Toli gražu nesijautė pasveikusi: spengė ausyse, maudė galvą, darėsi silpna.

„Savijauta vis blogėjo. Atsirado ir nerimas, kurį sukėlė nežinia, nesusigaudymas, kas vyksta su organizmu“, – sakė Adelė.

Sunerimusi moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Manydama, kad pacientę vargina liekamieji COVID-19 reiškiniai, medikė pratęsė saviizoliaciją. Pasibaigus pratęstos saviizoliacijos terminui savijauta nepagerėjo, atvirkščiai – moteris jautėsi vis blogiau.

„Tada man jau kilo įtarimų, kad čia ne COVID-19, bet prasidėjo kažkas kita. Kreipiausi į kitą gydymo įstaigą, bet ir čia man pasakė, kad dėl visko kaltas COVID-19 ir reikia palaukti, kol liga praeis“, – apie nerimo dėl sveikatos kupinas dienas pasakojo pašnekovė.

Ėmė tinti gerklė

Jos būklė ir toliau nesitaisė: ėmė varginti dusulys. „Pagaliau vienos iš centrinių Lietuvos ligoninių Skubios pagalbos skyriuje atlikę tyrimus, gydytojai man pasakė, kad čia yra refliuksas. Beje, išsamaus tyrimo neatliko, nes jau buvo vėlus vakaras. Refliukas tai refliuksas“, – pasakojo Adelė.

Taigi, refliuksui gydyti skyrė vaistų. Jų pavartojus, iškilo kita bėda: Adelei pradėjo tinti gerklė, seilėse atsirado kraujo. Buvo akivaizdu, kad prasidėjo alergija, kurią, anot pašnekovės, sukėlė vaistai.

„Sveikata buvo labai prasta. Nebegalėjau ilgiau laukti – kreipiausi į privačią kliniką. Čia nustatė, kad mano blogos savijautos priežastis yra skrandžio negalavimai, kuriuos sukelia bakterija „helicobacter pylori“. Išrašė kitų vaistų, bet ir jie išprovokavo alergiją – ir vėl ėmė tinti gerklė. Šiuo metu gydytojai man net negali skirti vaistų, nes reikia ištirti, kokie medikamentai sukelia alerginių reakcijų. Žodžiu, gydymas labai komplikavosi“, – apgailestavo Adelė.

Neteko svorio

Dėl blogos savijautos ir alergijos moteris ilgą laiką beveik nieko nevalgė.

„Per savaitę numečiau apie 7 kg svorio. Atsirado paranoja, kad bus dar blogiau, nes pastangos pasveikti neduoda jokių rezultatų. Dabar laukiu, kada mane priims patyręs Kauno klinikų specialistas, ir tikiuosi, kad bus rastas būdas, kaip man padėti“, – vylėsi su netikėtomis koronaviruso pasekmėmis susidūrusi moteris.

Ji tvirtino visiškai pasitikinti gydytojais, tik apgailestavo, kad dėl didelių darbo krūvių jie kartais pristinga laiko pakankamai įsigilinti į pacientų negalavimų priežastis.

„Dabar labai riboju maistą, skrandžio skausmai apmažėjo, bet svaigsta ir skauda galva, spengia ausyse… Nelengvos dienos… Tikiuosi, kad gydytojai ras vaistų, kurie man padėtų nesukeldami alergijos, nes dėl alergijos negaliu gauti normalaus gydymo. Dabar sakau sau: bus kaip bus, viską padariau, ką galėjau“, – sakė nerimo dėl netikėtų sveikatos pokyčių neatsikratanti pašnekovė.

Pavojai virškinimo sistemai

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas profesorius Limas Kupčinskas atkreipė dėmesį į tai, kad COVID-19 ligos metu atsirandantys virškinimo sistemos pažeidimai ir negalavimai nėra labai retas reiškinys.

„Nors COVID-19 pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučius, tačiau maždaug nuo penktadalio iki trečdalio ligonių susiduria su nors vienu virškinimo sistemos pažeidimo simptomu. Dažniausiai tai apetito dingimas, pykinimas, vėmimas“, – sakė profesorius.

Jis pabrėžė, kad tam tikra dalis koronavirusu sergančių ligonių skundžiasi didesniu ar mažesniu viduriavimu.

„Gali būti ir ne vienas virškinamojo trakto pažeidimas. Žinau atvejų, kai vyraujantis COVID-19 simptomas buvo viduriavimas. Jei virškinimo trakto sutrikimo požymiai lieka daugiau nei dvi paras, reikėtų pasitikrinti dėl COVID-19 – pasidaryti įprastinius testus“, – patarė L.Kupčinskas.

Raginimas: gastroenterologas profesorius L.Kupčinskas patarė: jei virškinimo trakto sutrikimo požymių lieka daugiau nei dvi paras, reikėtų pasitikrinti dėl kovido.

Pokovidinis sindromas

Profesorius atkreipė dėmesį į gana naują reiškinį – ilgalaikį pokovidinį sindromą.

„Būna, kad su koronavirusu žmogaus imuninė sistema susitvarkė, kaip ir nėra viruso, tačiau nedidelei daliai ligonių gali išlikti įvairių organų pažeidimų, kurie pajėgūs apimti pačias įvairiausias organizmo sistemas – ir plaučių, ir širdies, ir virškinimo, ir endokrininę, ir nervų sistemas, gali atsirasti ir psichosomatinių sutrikimų“, – perspėjo L.Kupčinskas.

Anot jo, virškinimo sistemos sutrikimai dažniau būna susiję su vadinamąja autonomine organizmo reguliacija – gali paūmėti simptomai ar atsirasti naujų, pavyzdžiui, galimas pilvo skausmas, spazminio pobūdžio arba periodinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, gali būti tam tikri skrandžio simptomai, kaip pilnumo jausmas, gali paūmėti refliukso liga.

Specialisto tvirtinimu, ilgalaikis pokovidinis sindromas būdingas tik keletui procentų koronavirusu persirgusių ligonių.

„Organizmas prisitaiko, tad laikui bėgant ir taikant gydymo priemones tų reiškinių turėtų nebelikti. Labai sunkių simptomų, susijusių su virškinimo trakto sistema, paprastai nebūna. Galbūt pačios sunkiausios pasekmės – kovido metu atsiradę žarnyno kraujagyslių pažeidimai. Pavyzdžiui, gali atsirasti žarnyno nepraeinamumo reiškinių, bet tai labai retas dalykas“, – pabrėžė L.Kupčinskas.

Pasak jo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neretai po kovido atsiradę simptomai būna lėtiniai, todėl juos gydant prireikia kantrybės ir pacientams, ir medikams.

Maždaug nuo penktadalio iki trečdalio ligonių susiduria su nors vienu virškinimo sistemos pažeidimo simptomu. Dažniausiai tai apetito dingimas, pykinimas ar vėmimas.

Gali pažeisti akis

Kalbėdami apie netikėtas COVID-19 grimasas, specialistai atkreipia dėmesį į galinčius atsirasti regos organų negalavimus. „Kauno dienai“ žinomas atvejis, kai kovidu persirgęs vyras susidūrė su regėjimo problemomis.

Tokio pobūdžio komplikacijos yra galimos, bet retos. Tai patvirtino Kauno klinikų Akių ligų klinikos Tinklainės ligų sektoriaus vadovė doc. Vilma Jūratė Balčiūnienė.

„Aptariant kovido ir akių sąsajas reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pandemijos pradžioje buvo nerimaujama, kad kovidu galima užsikrėsti būtent per akis. Iš tikrųjų, dar tiksliai ir nėra žinoma, kaip dažniausiai virusas patenka į akis, bet aišku, kad jį galima paskleisti ir per ašarų sekreciją. Akis yra tarsi atvira gleivinė: burna ir nosis uždengta kauke, o akys lieka atviros. Manoma, kad iš kvėpavimo takų lašeliai gali patekti į akį, virusas gali migruoti iš nosiaryklės į akis ir toliau plisti kraujo keliu. Visų niuansų mes nežinome“, – į gana miglotus viruso plitimo kelius atkreipė dėmesį V.J.Balčiūnienė.

Poveikis: pasak gydytojos oftalmologės doc. V.J.Balčiūnienės, COVID-19 gali ne pats sukelti kažkokių akių negalavimų, bet paaštrinti jau esančius. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pasak jos, kyla klausimas, kokių pakitimų, patekęs į akis, regos sistemoje gali sukelti virusas.

„Pandemijos pradžioje buvo pabrėžiama, kad COVID-19 gali pasireikšti tik kaip gleivinės uždegimas. Akių gleivinė taip pat yra. Ji paburksta, ima ašaroti – tokius simptomus sukelia kiekviena virusinė infekcija. Poveikis akims gali būti ir platesnis – gali prasidėti kitos uždegiminės ligos. Pavyzdžiui, priekinėje akies dalyje gali būti paveikta vadinamoji odena – baltasis akies dangalas“, – pabrėžė V.J.Balčiūnienė.

Išryškina paslėptą bėdą

Specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant bandymus su gyvūnais nustatyta: virusas gali sukelti ir gilesnius akies uždegimus – tinklainės ir net regos nervo.

„Tokie atvejai yra aprašyti, bet jų pasitaiko labai retai. Nustatyta, kad viruso reiškiniai vienaip ar kitaip paveikia akis tik labai nedideliam skaičiui pacientų. Reti yra ir gilieji tinklainės uždegimai. Tokie uždegimai gali išryškinti jau anksčiau akyje esančią patologiją. Noriu pabrėžti – COVID-19 gali ne pats sukelti kažkokius akies negalavimus, bet tiesiog paaštrinti jau esančius. Tai situacija, kai liga jau slypėjo, bet dar nebuvo pasireiškusi ir išlenda tada, kai susilpnėja imunitetas“, – paaiškino specialistė.

Anot jos, kalbant apie galimus sutrikimus užpakaliniame akies segmente, arba vadinamajame akies dugne, gali pasireikšti mikrokraujotakos sutrikimų – gali atsirasti tinklainės venų trombozė arba net išsivystyti vadinamasis akies infarktas.

„Dalyvauju tarptautinių ekspertų grupių darbe. Pandemijos pradžioje su kolegomis dalijomės prielaidomis, kad plintant virusui akių kraujotakos srityje greitai pamatysime kažkokių pokyčių, tačiau jų nebuvo daug. Matyt, taip yra todėl, kad akis turi tiesiogiai su visu organizmu nesusijusią autonominę kraujotaką ir tai mūsų akis apsaugo“, – pabrėžė specialistė.

Reta komplikacija

Ji užsiminė apie diabetu sirgusią jauną ligonę, kuriai kovido infekcija sukėlė iš pradžių inkstų, o paskui regos negalavimų – paburko tinklainė, visiškai sunyko smulkiųjų kraujagyslių tinklas, tai yra akyje sutriko kraujo mikrocirkuliacija.

„Kolegoms tokie pokyčiai buvo labai netikėti. Jie kreipėsi į mane. Konsultavau tą merginą. Jos istorija – retenybė. Apskritai, panašių atvejų labai reta, jie pavieniai. Tai akcentuojama ir moksliniuose tyrimuose“, – patikino V.J.Balčiūnienė.

Šalutinį poveikį kraujo mikrocirkuliacijai galintis sukelti kovido poveikis gali būti ir nepataisomas – pasitaiko, kad užsikemša mikrokraujotakos sistema ir smulkiosios akies kraujagyslės nebeatsistato.

V.J.Balčiūnienė pabrėžė, kad ilgai besitęsianti pandeminė situacija daugeliui regos ligomis sergančių žmonių sukėlė nepatogumų, gerokai sutrikdžiusių akių ligų gydymo procesus medicinos įstaigose.

„Reikia nepamiršti, kad pandemijos pradžioje buvo sustabdytos visos planinės procedūros, nes akių ligos tikrai yra ne tos, dėl kurių žmogus gali prarasti gyvybę. Regą, žinoma, gali prarasti, bet gyvybę – tik labai retais atvejais. Nors buvo pristabdyta planinė veikla, tačiau Akių klinika visada veikė visu pajėgumu, buvo priimami žmonės dėl skubios pagalbos, daromos tos operacijos, kurių nukėlimas vėlesniam laikui ligoniui galėjo turėti skaudžių pasekmių. Konsultavomės su kolegomis užsienyje ir patys kūrėme tvarką, kuriuos ligonius galima skubiai priimti, kurie dar gali palaukti. Buvo labai nelengvas laikotarpis, bet medikai dirbo savęs negailėdami, buvo gilinamasi į kiekvieno ligonio situaciją ir ieškoma ligoniui optimaliausių sprendimų“, – pabrėžė specialistė.

Paveikia ir emocijas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus infekcinių ligų gydytoja Inga Daugalienė akcentavo, kad pandemijos pradžioje buvo labai aišku, jog apie COVID-19 signalizuojantys simptomai yra skonio ir kvapo sutrikimai, dusulys. Dabar, anot šios specialistės, situacija pasikeitė.

Kai kuriems žmonėms po ligos arba sveikstant padidėja emocinis jautrumas ir sutrinka atmintis.

„Simptomų su skonio ir kvapo sutrikimais mažėja. Daugiau atsiranda ligonių, kuriems pasireiškia gastroenterologinių simptomų – vėmimas, pykinimas, viduriavimas. Yra buvę ir neurologinių komplikacijų, ir panašių į paralyžių požymių“, – sakė I.Daugalienė.

Specialistė pabrėžė, kad jos ir kolegų darbo praktikoje nepasitaikė diagnozių dėl regos komplikacijų, kurių priežastis būtų kovidas. Taip pat, anot pašnekovės, nepasitaikė nusiskundimų ir dėl klausos komplikacijų.

„Daugeliui COVID-19 persirgusių ligonių išlieka bendro silpnumo pojūtis. Kalbant apie netipinius simptomus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriems žmonėms po ligos arba sveikstant padidėja emocinis jautrumas ir sutrinka atmintis“ – apie neįprastas COVID-19 pasekmes pasakojo su įvairiais atvejais savo darbo praktikoje susidūrusi gydytoja.

Inga Daugalienė. KUL nuotr.