Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams? | kl.lt

NORAS EITI Į MOKYKLĄ IŠBLĖSO. KAIP REAGUOTI TĖVAMS?

  • 1

Pirmųjų dienų entuziazmas einant į mokyklą daliai vaikų po truputį slopsta. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako sulaukiantys tėvų klausimų, kaip padėti vaikams turėti daugiau energijos ir noro mokytis. Pastebima, kad daugėja sloguojančių, kosinčių vaikų.

Pradėję eiti į mokyklą ar darželį, vaikai ima dažniau sirgti, todėl labai svarbu nuosekliai rūpintis jų imunine sistema. „Eurovaistinės“ vaistininkė Vilmantė Uselienė sako, kad vaikams svarbu vartoti žuvų taukus, kurie stiprina imuninę ir nervų sistemą, vitamino D, kuris reikalingas beveik ištisus metus, ir vitamino C.

Taip pat svarbu nepamiršti pasirūpinti subalansuota ir reguliaria vaikų mityba. Paruošti jiems sveikų ir jų mėgstamų užkandžių. Antraip, nepaisant to, kokie maistingi jie bus, vaikai mokykloje ieškos to, kas jiems skanu ir gali susivilioti nesveiku greitu maistu.

Išgirsti nebylius signalus

Nors dažnai vaikai būna atviri ir tiesiog pasako, kad nebenori eiti į mokyklą, iš tiesų tai galima pastebėti ir iš neįprasto jų elgesio.

V. Uselienė pataria atkreipti dėmesį į pasikeitusius vaikų įpročius ir į juos reaguoti. „Būna kad vaikai blogai užmiega, vakare jiems „nelimpa akys“, nors jaučiasi pavargę. Taip pat kartais vaikai negali išsituštinti, užkietėja viduriai. Nieko nelaukdami, padėkite vaikams ir ieškokite priemonių, kurios leis vaikams pasijusti geriau“, – sako vaistininkė. Pasak jos, naudinga stiprinti nervų sistemą, vartoti žuvų taukus, magnio preparatus ir, žinoma, daugiau kalbėtis su savo vaikais.

Tėvai turėtų bandyti išsiaiškinti, kokios prasidėjusio nerimo priežastys, galbūt vaikams sunku, jie nesusiranda draugų, galbūt neranda bendros kalbos su mokytoja. V. Uselienė sako, kad tėvai turi išmokyti vaikus pamatyti gerus dalykus, teigiamai vertinti mokymąsi ir ėjimą į mokyklą.

Svarbu dažnai kartu pasidžiaugti, kad vaikai išmoksta kažko naujo, priminti, kad kasdien iš mokyklos jie sugrįžta dar protingesni ir pridurti, kad galbūt jūs net pavydite jiems tokios galimybės. Specialistai sako, kad labai svarbu, jog šeimoje būtų kuriamas pozityvus mokyklos įvaizdis.

Rasti laiko sportui ir grynam orui

Prasidėjus mokslo metams vaikai daugiau laiko leidžia pasyviai – mokyklos suole, atlikdami namų darbus, o vėliau – žaisdami kompiuterinius žaidimus ar žiūrėdami televizorių. Būtent toks ritmas dažnai tampa laikysenos sutrikimų priežastimi. Vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, kaip vaikas sėdi ir nevengti net ir kelis kartus per dieną priminti išsitiesti, to paprašyti verta ir mokytojos, jog jiems atliekant įvairias užduotis, ji atkreiptų dėmesį, ar vaikai sėdi taisyklingai.

„Jeigu jie neištiesia nugarytės, greičiau pavargsta, ima skaudėti kaklą, nugarą, todėl labai svarbu sportuoti, ypač mažiesiems, nes jų raumenys dar nestiprūs. Naudinga užrašyti vaikus į judrius būrelius – šokius, plaukimą, futbolą“, – sako V. Uselienė. Vaistininkė taip pat pataria, kad tuo atveju, jeigu mokykloje nėra baseino, svarbu stengtis bent kartą per savaitę su vaiku nueiti paplaukioti, nes tai labai naudinga laikysenai.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek laiko vaikas praleidžia žiūrėdamas į telefoną, nes į ekraną palenkta galva ir įtemptas kaklas stipriai kenkia laikysenai.

Svarbu ieškoti kuo daugiau būdų, padėsiančių būti aktyvesniems. Vienas tokių – dažniau išeiti pasivaikščioti. Vaistininkė pataria susikurti tradiciją ir kasdien po vakarienės bent pusvalandžiui išeiti į lauką, taip ir visa šeima galės pabūti visi kartu, ir vaikai bus aktyvesni, ir praleis daugiau laiko gryname ore, o tai naudinga ne tik fizinei, bet ir dvasinei sveikatai. Daugiau laiko leisdami lauke vaikai jaučiasi ramesni, geresnės nuotaikos, todėl bus geriau nusiteikę naujai dienai.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Moljeras

Ar ne per daug šiais laikais vaikų ,,noriu-nenoriu" yra sureikšmintas? Pasinaudokite teise mokyti šeimoje ir patenkinkite vaiko norus. Tik vėliau neverkšlenkite, kai vaikas pareikš nenorįs eiti ... į darbą - jam geriau namie sėdėti ir žiūrėti, kaip visi aplink jo norus pildo. Žmogus atsakingas ne vien už tai, ką daro, bet ir už tai, ko nedaro.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS