– Veikia penkios ligų prevencijos programos. Ar žmonės apie jas žino ir kokios jos apskritai yra?

– Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį yra vykdomos penkios prevencinės programos. Keturios iš jų skirtos onkologinėms ligoms, o viena – širdies ir kraujagyslių ligoms. Moterys gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio bei krūties vėžio, taip pat dėl storosios žarnos vėžio gali tikrintis tiek vyrai, tiek moterys. Vyrams skirta prostatos programa. Ir tiek vyrai, tiek moterys gali tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

– Bet ar pacientai šiomis programomis naudojasi ir kuri galbūt yra populiariausia bei kodėl?

– Iš tikrųjų žmonės domisi ir naudojasi, maždaug apie du trečdalius Lietuvos gyventojų yra sudalyvavę, bet vienas trečdalis – ne. Moksliniai tyrimai ir mūsų apklausa rodo, kad tikrai dalis pacientų nesitikrina. Priežasčių nepasitikrinimui yra labai įvairių.

– Kiek jos rimtos, o kiek – pasiteisinimai?

– Iš tikrųjų vienas iš aspektų, kodėl žmonės nesitikrina, yra psichologinis. Dažnai bijo sužinoti blogą naujieną. Tokių yra net penktadalis. Dalis sako: „Nejaučiu jokių simptomų, esu sveikas, kodėl turiu tikrintis?“ Žmonės nesupranta profilaktikos svarbos – suplanuotas vizitas padeda anksti nustatyti ligą. Jeigu liga bus nustatyta ankstyvoje stadijoje, reikia suprasti, kad ji bus daug lengviau pagydoma. Bus trumpesnis nedarbingumas, mažiau sąnaudų ir laiko, ir finansų reikalaujantis procesas, ir bus galima ilgiau gyventi laimingą gyvenimą.

Kai diagnozuojame ligą trečioje ar ketvirtoje stadijoje, ypatingai kalbant apie vėžį, iš darbo rinkos iškrenta žmogus, gydymo išlaidos didesnės, komplikacijos didesnės, ir visas gyvenimas atrodo sugriūva.

LNK stop kadras

– Kuri yra populiariausia ir kuri mažiausiai populiari programa ir kodėl?

– Gan populiari yra širdies ir kraujagyslių ligų programa. Skauda širdelę – puolama iš karto tikrintis.

– Ir tai dažniausia mirčių priežastis Lietuvoje?

– Tikrai taip. Toliau pagal populiarumą eina storosios žarnos prevencinė programa tiek vyrams, tiek moterims. Po to gimdos kaklelio prevencinė programa, krūties prevencinė programa ir galiausiai vyrai – prostatos programa.

– Sakote, kad vienas trečdalis tiems, kam priklauso, nepasitikrina. Patikslinkite, kam priklauso. Gal žmonės nežino, kur kreiptis?

– Kiekviena prevencinė programa turi nustatytą amžiaus ribą, kam ji skirta. Šis amžius nustatytas moksliškai, pagal tai, kada liga dažniausiai pasireiškia. Gimdos kaklelio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Krūties prevencinė programa paankstinta ir nuo šių metų skirta nuo 45 iki 75 metų. Storosios žarnos programa – nuo 50 iki 75 metų, prostatos programa – nuo 50 iki 70 metų, širdies prevencinė programa – nuo 40 iki 60 metų.

– Vėlgi, didžioji dalis yra darbingo amžiaus žmonėms skirtų programų?

– Tikrai taip. Žiūrint pagal amžių, jauniausia yra gimdos kaklelio prevencinė programa – moterys nuo 25 metų. Žiūrint bendrai, maždaug 40–50 metų yra tas metas pasitikrinti sveikatą. Kaip automobilį – eini tikrintis, taip ir čia.

– Ar reikia specialiai registruotis, ar užtenka kreiptis pas šeimos gydytoją? Kiek tai yra šeimos gydytojo atsakomybė paskatinti?

– Šiaip apie 85 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad yra prevencinės programos ir kad jie gali pasitikrinti. Jie dažniausiai nori, kad šeimos gydytojas pakviestų, o dažniausiai šeimos gydytojas ir pakviečia dalyvauti. Paprasčiausias dalykas, ką reikia padaryti – pakelti telefono ragelį, užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Jis įvertins sveikatą ir paskirs reikiamus tyrimus, tame tarpe prevencinės programos. Dažnai iš pacientų girdime, kad ilgos eilės, sunku patekti pas šeimos gydytoją ir panašiai. Bet reikia nepamiršti, kad tai prevencija – kreipiamės tada, kai nėra simptomų. Galime užsiregistruoti ir palaukti savaitę ar dvi, kol pateksime pas šeimos gydytoją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Eilės yra vienas dalykas, kitas – specialistų trūkumas. Ar nebūna, kad iš provincijos žmonės nesiregistruoja, nežino, nes nėra jų miestelyje tos programos specialisto?

– Pirmasis vizitas – pas šeimos gydytoją. To specialisto pradžiai nereikia. Pirminis tyrimas dažniausiai atliekamas šeimos gydytojo kabinete arba laboratorijoje: kraujo tyrimas ar gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Jeigu nustatomi pakitimai, apie 10–15 proc. pacientų siunčiami tolimesniam ištyrimui. Jiems išduodamas siuntimas ir jie siunčiami tolimesnei paslaugai. Prevencinė programa skirta rizikingiems asmenims atrinkti, tada jie siunčiami toliau. Jei esi iš provincijos, logiška, kad jeigu reikės pas kokį kardiologą, teks nuvažiuoti.

– Kokių programų dar ketinama įkurti? Ir kokių patys pacientai norėtų?

– Europos Komisija rekomenduoja vykdyti plaučių vėžio prevencinę programą, taip pat kalbame apie skrandžio vėžio prevencinę programą. Šiuo metu vykdomi pilotiniai projektai, žiūrima, ar pasiteisina, o po kelių metų bus priimta bendra rekomendacija visoms ES šalims. Lietuvai reikės apsispręsti, ar vykdyti tokias programas, ar ne. Kol kas apie tai tiesiog kalbama, rekomenduojama, šalys vykdo projektus, ir žiūrint, kaip seksis juos vykdyti, pagal tai tikėtina, kad ateityje bus dar kokia prevencinė programa.