S. ČAPLINSKAS: VYKSTA TAI, KAS IR BUVO PROGNOZUOTA

Lietuvoje koronaviruso atvejų šuolis – pirmadienį infekcija patvirtinta 1152 žmonėms, praneša LNK.

Orai šąla, skaičiai auga. Per pastarąją parą koronavirusas pražudė du gyventojus. O nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių nuo COVID-19 buvo 9753 žmonės.

Plačiau apie tai papasakojo medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.

– Ar jau reikia išsigąsti?

– Visada, kai ateina šaltas metų periodas, reikia turėti omenyje, kad yra didelė tikimybė susidurti su peršalimo ligas sukeliančiais virusais. Prieš pandemiją jų buvo vienu mažiau, dabar turime ir COVID-19.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, jūs lyginate koronavirusą kaip peršalimo ligą?

– Simptomai yra panašūs į peršalimo ligos. Tačiau iš karto reikia pasakyti, kad jokiais būdais negalima dėti lygybės ženklo tarp gripo ir koronaviruso. Taip, tai tie patys simptomai, tie patys užsikrėtimo būdai, bet pažaida organizmui bei vaistai labai skiriasi. Vaistai yra efektyvūs. Labai svarbu visiems įsiminti, kad reikia kuo greičiau nustatyti, ar tai gripas, ar COVID-19. Abiem atvejais ligos gali būti labai sudėtingos, tačiau vaistai skirtingi.

– Žmonės vis mažiau testuojasi. Anksčiau tik pajutę slogą imdavome testą ir testuodavomės, o dabar testavimosi apimtys kritiškai sumažėjo. Gal reikėtų prisiminti tuos greituosius testus ir jų turėti namuose?

– Taip. Dabar vienas greitasis testas gali pasakyti, ar žmogus turi gripą, ar koronavirusą.

– Ar verta skiepytis?

– Kiekvienas turime įvertinti savo galimą sunkios ligos riziką bei to skiepo baimę. Yra pakankamai patvirtintų duomenų, kad skiepai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę, ypač tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą. Turime įsivertinti savo riziką ir baimes, kurias dažnam kelia tos nepageidaujamos reakcijos į skiepą.

– Koks vaistų nuo COVID-19 efektyvumas sunkiems, vyresnio amžiaus ligoniams?

– Jų efektyvus tikrai geras, tačiau yra vienas bet. Jie turi būti pradėti vartoti kuo anksčiau, tik pradėjus jausti ligos simptomus. Reikėtų namuose turėti testų.

– Tuo labiau, kad ir virusas keičiasi. Pradžioje buvo aišku, kad jei dingsta uoslė, skonis, tai garantuotai bus koronavirusas. Tačiau dabar šis virusas darosi vis mažiau tipiškas, tiesa?

– Vyksta tai, kas ir buvo prognozuota. Virusas suinteresuotas kuo greičiau plisti, bet nesuinteresuotas, kad daug žmonių sunkiai sirgtų, tuo labiau neišgyventų. Sunkiai sergantis mažiau judės, mažiau skleis virusą kitiems. Ta linkme ir vyksta viruso mutacijos. Čia ir yra viena iš bėdų, kalbant apie vakcinos švietimą. Girdėjau tokį posakį, kad mažiau yra daugiau. Kai mažiau specifinės informacijos yra pateikiama, daugiau jos lieka žmonių galvose. Visokie klausimai įneša painiavą daugelio mintyse ir verčia suabejoti skiepų efektyvumu.

– Kokia atmaina dabar vyrauja?

– Atmaina yra omikron palikuonis.

– Prieš omikron buvo daug visokių įmantrių atmainų. Tai, kad apsistojome ties omikron atmaina, yra gera žinia ar ne?

– Gera žinia. Tai reiškia, kad virusas neturi didelio evoliucijos šuolio.

Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ligoninėse įvestas kaukių nešiojimas bei ribojamas ligonių lankymas. Ar tai bus efektyvu?

– Tai nesustabdys viruso plitimo. Svarbu ir patalpų ventiliacija. Deja, bet manau, kad tam tikri ribojimai bus neišvengiami. Reikia įvertinti balansą. Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ar kaukės vėl turėtų atsirasti mūsų gyvenime?

– Atsakingam piliečiui, kuris jaučia peršalimo ligos simptomus, būtų labai išmintinga dėvėti kaukę. Taip saugotume ir aplinkinius. Kitose šalyse kaukės jau ir prieš pandemiją buvo savotiška kultūros dalis. Ten žmonėms jau nekyla klausimų.