Po vasaros daugelis ima skųstis virškinimo sutrikimais. Tai pastebi ir gydytojai, kurių kabinetus vos atvėsus orams užplūsta pacientai. Pasak gydytojos gastroenterologės Dalios Gruslienės, tam įtakos gali turėti pasikeitusi mityba, nusilpęs imunitetas.

Pakinta gyvenimo ritmas

„Atšalus orams, padidėja apetitas, norisi daugiau valgyti. Šiek tiek persivalgome, vartojame daugiau įvairių, tarp jų ir mažiau sveikų, maisto produktų, o tai gali trikdyti virškinimą, – teigia D.Gruslienė. – Rudenį prisimename sunkesnį maistą (tarkuotų bulvių, grybų patiekalus), todėl gali sutrikti virškinimas. Suvalgius nenuplautų daržo gėrybių, pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų.“

Po vasaros atostogų į darbo režimą sugrįžę žmonės maitinasi nereguliariai. Pastebima, kad staiga grįžus į darbus dažnai patenkama į stresinę aplinką, pradedama vartoti daugiau alkoholio nei įprastai. Šis daro tiesioginę žalą kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinimo traktą.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinamąjį traktą. Dalis ligų, susijusių su nervų sistema, prasideda pilvo pūtimu, skausmais, tuštinimosi sutrikimais. Neretai paūmėja ir opaligė.

Silpsta imuninė sistema

Šaltuoju metų laiku keičiasi organizmo imunitetas. Atšalus orams dažniau puolančios infekcijos ir vartojami vaistai daro neigiamą poveikį virškinimo trakto veiklai.

„Silpstant imuninei sistemai natūrali organizmo gynyba tampa neatspari ne tik peršalimams ir virusams, bet ir įvairioms virškinimo ligoms. Vartojant antibiotikus išbalansuojama žarnyno flora. Šiuo laikotarpiu pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas (opinis kolitas, Krono liga ir kt.), – sako D.Gruslienė. – Mažėjantis šviesos kiekis lemia atsirandantį vitamino D deficitą – šis svarbus reguliuojant imunitetą, ypač limfocitų funkciją. Svarbu žinoti, kad vitaminas D dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje, todėl jo sumažėjimas gali tapti uždegiminių žarnyno, dirgliosios žarnos ir kt. ligų paūmėjimo priežastimi.“

Gali būti per vėlu

Gydytoja gastroenterologė pataria sveikatą tikrinti profilaktiškai bent kartą per metus: „Vasarą žmonės atidėlioja, o rudenį tikrai gali skirti daugiau laiko sveikatos patikroms.“

„Dalis ligų, kai pasireiškia pirmieji simptomai, jau būna gana pažengusios. Tarkime, vėžiniai procesai pradinėse stadijose neturi visiškai jokių simptomų. Ligos perkopimą į tolesnę stadiją dažniausiai lydi tokie simptomai, kaip skausmas, liesėjimas, tinimas, gelta, kraujavimas, silpnumas“, – teigia gydytoja.

Sveikatos praktika rodo, kad virusiniai hepatitai arba kitos lėtinės ligos gali organizme gyvuoti ilgą laiką, o kai išryškėja minėtieji nemalonūs požymiai, vadinasi, liga pažengusi ir sunkiai gydoma.

D.Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kad profilaktinės konsultacijos metu būtina išsiaiškinti rizikos faktorius, t.y. šeimos ligas, įpročius, anksčiau atliktas procedūras: „Visuomet teiraujamės, ar žmogus buvo donoras, ar nebuvo, buvo operuotas iki 1993 m. (kai Lietuvoje virusinis hepatitas C buvo pradėtas nustatyti), o gal tuo laiku gimdė arba jam buvo atliktas kraujo perpylimas.“