Praradimai neišvengiami

Anot statistikos, 2023-iaisiais naujų elektromobilių registracija Lietuvoje padidėjo apie 60 proc. Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį užregistruoti 1 009 elektra varomi automobiliai – beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai.

Specialistai pastebi, kad net ir ne pirmus metus elektromobiliais važinėjantys vairuotojai atšalus orams daro kritinių klaidų, kurios gali sutrumpinti transporto priemonės gyvenimą. Pasitikėjimo elektromobiliais nepadidina istorijos, kad jais žiemą nepavyksta nuvažiuoti bent kiek ilgesnių atstumų, nes baterija nuo šalčio žaibiškai išsikrauna.

Iš tiesų šaltasis sezonas elektromobiliams – joks iššūkis, jei vairuotojas žino, kaip tinkamai juo naudotis ir kokių klaidų nedaryti. Pavyzdžiui, dažnas vairuotojas nustemba pastebėjęs, kad žiemą elektromobiliu gali nuriedėti net iki 40 proc. trumpesnį atstumą nei šiltuoju metų laiku. Kad taip nenutiktų, svarbu energiją naudoti racionaliai, pavyzdžiui, sumažinti salono šildymą.

„Žiemą elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas sumažėja neišvengiamai. Taip yra dėl to, kad dalis elektros energijos iš baterijos konvertuojama į šilumą salonui šildyti. Be to, esant neigiamai oro temperatūrai, dalis energijos naudojama ir baterijai pašildyti“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis.

Sąnaudos: baterija efektyviausiai veikia, kai yra apie 20 °C teigiama temperatūra. / „Scanpix“ nuotr.

Taupymo būdai

Mokslininko žodžiais, elektros energijos praradimus dėl salono šildymo žiemą galima sumažinti, jeigu elektromobilyje įmontuotas šilumos siurblys, kuris elektros energiją į šilumą konvertuoja efektyviau nei standartinis šildymo elementas.

Taip pat rekomenduojama vengti perjunginėti klimato reguliavimo režimus, dažnai keisti palaikomą temperatūrą ar pūtimo intensyvumą. Tai nesumažina energijos sąnaudų, o salono klimato reguliavimo sistemai dirbant nutrūkstamais režimais, energijos iššvaistoma dar daugiau.

Pašnekovas rekomenduoja energiją tausoti apdairiais sprendimais. Pavyzdžiui, jeigu važiuojama be keleivių, galima atjungti arba sumažinti šildymą automobilio gale. Dažname elektromobilyje galima atskirai šildyti tik priekines sėdynes ir vairą. Dar vienas patarimas – saloną pašildyti, kol elektromobilis stovi ir yra įkraunamas. Pradėjus kelionę salonas jau bus sušildytas, baterijos temperatūra bus pasiekusi darbinį lygį, o energija važiuojant bus naudojama tik temperatūrai palaikyti.

Beje, žiemą, kaip ir vasarą, galioja tie patys efektyvaus važiavimo elektromobiliu principai – nepiktnaudžiavimas sparčiu įsibėgėjimu ir ypač – maksimaliu greičiu.

Aukso viduriukas

Nereikėtų persistengti ne tik naudojant baterijos energiją, bet ir ją įkraunant. Kasdieniam naudojimui įkrovą geriausia palaikyti 20–80 proc. intervale, t. y. visiškai neįkrauti ir neiškrauti. Ši rekomendacija taikoma tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.

Rekomenduojama vengti perjunginėti klimato reguliavimo režimus, dažnai keisti palaikomą temperatūrą ar pūtimo intensyvumą.

Vasarą baterijai taip pat negerai būti visiškai įkrautai, ypač jei aukšta oro temperatūra (daugiau nei 25 °C šilumos) ar kai elektromobilis ilgiau stovi saulės atokaitoje. Žiemą baterijos ilgaamžiškumui pavojingesnis visiškas iškrovimas ir stovėjimas esant žemai temperatūrai.

Pasak V. Žuraulio, nepaisant rekomendacijos neviršyti 80 proc. įkrovos, žiemą dėl didesnių energijos sąnaudų patariama visada pasilikti didesnį rezervą. Tiesa, įkrauti dažnai, bet trumpai, nėra sveikintina praktika. Tokiu atveju gerokai padidėja baterijos įkrovimo ciklų skaičius, kuris, priklausomai nuo baterijos tipo ir gamybos technologijų, yra ribotas.

„Taigi, aukso viduriukas būtų krovimą pradėti esant 20–30 proc. įkrovos lygiui, o nutraukti esant 80 proc. Žinoma, nieko bloga, jeigu kartais baterija yra visiškai įkraunama, tačiau tai rekomenduojama daryti tik prireikus nuvažiuoti ilgesnius atstumus – suplanavus savaitgalio išvykas ar atostogų keliones“, – dėstė pašnekovas.

Anot „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo Audriaus Kukučio, nevalia pamiršti, kad elektromobilis, palygnti su vidaus degimo varikliu varomais automobiliais, turi daugiau panašumų nei skirtumų, bet skirtumai kartais būna esminiai.

Pavyzdžiui, įprastą utomobilį, pasibaigus degalams, galima užkelti ant vilkiko ir ją transportuoti, arba tą patį daryti tempiant. Tuo tarpu išsikrovus baterijai elektromobilio tempti nevalia, todėl draudikai, teikiant pagalbos kelyje paslaugą, yra numatę galimybę įkrauti elektromobilį vietoje.

Talpa: net ir itin galinga įkrovimo stotelė negali tiekti daugiau energijos, nei baterija pajėgi priimti. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neįšilusi? Negerai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininko V. Žuraulio patarimus papildė „Ignitis ON“ elektromobilių tinklo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas. Jo teigimu, įkrovimo greitis priklauso ne tik nuo stotelės galios, bet ir nuo elektromobilio baterijos temperatūros.

Elektromobilio baterija negali atšalti iki neigiamos temperatūros, o efektyviausiai veikia kambario temperatūroje – apie 20 °C.

„Pradėjus įkrovimą, kai baterija dar neįšilusi, galite nemaloniai nustebti dėl žymiai mažesnės nei įprasta įkrovimo spartos. Tai priklauso ne nuo stotelės, o nuo elektromobilio baterijos temperatūros. Net ir itin galinga įkrovimo stotelė negali tiekti daugiau energijos, nei baterija pajėgi priimti. Galios ribojimą valdo elektromobilio vidinis įkroviklis. Jis įvertina baterijos būklę ir tiekia tiek energijos, kiek tuo metu baterija gali priimti. Įkrovimo metu baterija natūraliai sušyla arba yra papildomai šildoma automobilio sistemų, todėl įkrovimo sparta palaipsniui didėja“, – komentavo A. Šeršniovas.

Daugelis elektromobilių baterijų turi elektrinius šildymo elementus, kurie, atšalus orui, automatiškai aktyvuojami. Šiai funkcijai reikalinga energija, tad elektromobilumo ekspertas primena: šaltomis dienomis negalima palikti elektromobilio su mažesniu nei 20 proc. baterijos likučiu.

Elektromobilį verta įkrauti ne prieš važiuojant, o po važiavimo, kol baterija dar šilta.

Koziris – kobaltas

Specialistas pridūrė, kad tai, kiek žiemą lėčiau nei įprastai įsikrauna elektromobilis, priklauso nuo jo baterijos tipo ir baterijos cheminės sudėties.

„Skirtingi baterijų tipai yra nevienodai jautrūs šalčiui. Įkrovimo spartai įtakos turės ir baterijoje esančios cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, elektromobilių baterijos, kurių sudėtyje yra daugiau kobalto, paprastai yra atsparesnės šaltam orui. Visgi naujausių elektromobilių baterijose kobalto būna mažiau, nes šio cheminio elemento gavyba yra sudėtinga“, – detalizavo „Ignitis ON“ ekspertas.

Anot A. Šeršniovo, elektromobilio įkrovimas bus spartesnis, jeigu pradedant krauti baterija jau bus optimalios temperatūros. Sušildyti bateriją galima automatiškai, pasinaudojant savo elektromobilio funkcionalumais, arba planuojant įkrovimą.

„Dalis elektromobilių, pavyzdžiui „Tesla“ ar naujesni „Hyundai“ modeliai, turi automatinį baterijos šildymą prieš įkrovimą greito įkrovimo stotelėje. Jei turite tokį elektromobilio modelį, navigacijoje pasirinkus įkrovimo stotelę, elektromobilis automatiškai pradės ruošti bateriją greitesniam įkrovimui“, – priminė A. Šeršniovas.

Problema: elektromobilio negalima tempti nei standžia, nei lanksčia vilktimi. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Žiemos režimas

Pasak „Ignitis ON“ eksperto, kai kurie elektromobilių modeliai turi automatinę ir mygtuku ekrane įjungiamą baterijos šildymo funkciją. Turint tokį elektromobilį, reikėtų prisiminti ir įjungti šią funkciją prieš greito įkrovimo sesiją.

Yra elektromobilių, kurie turi žiemos režimą, todėl verta jį naudoti šaltuoju metų laiku. Tai padės palaikyti optimalią baterijos temperatūrą.

Bateriją aktyviau šildo ir dinamiškesnis važiavimo stilius – kai aktyviau įsibėgėjama ir dažniau naudojami regeneraciniai stabdžiai. Be to, esant galimybei, elektromobilį verta įkrauti ne prieš važiuojant, o po važiavimo, kol baterija dar yra šilta.

Specialistas įsitikinęs – jeigu baterija yra optimalios temperatūros, net ir esant arktiniams speigams, įkrovimo sparta gali mažai skirtis nuo esančios šiltomis dienomis.

„Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas dar ruošiasi: perkama tam speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka. Taip pat svarbu, kad būtų šiltesni orai, kad tinkamai ir tiksliai veiktų įranga“, – BNS šią savaitę sakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Renata Surovec.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymo pakeitimams, aplinkosaugininkai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti transporto priemonių taršos matavimus.

Anot AAD, nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinama transporto priemonės techninė apžiūra.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas dar ruošiasi: perkama tam speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka.

Jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, vairuotojai privalo sustoti, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Tuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100–300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda.

Pasak departamento, už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos asmenims siekia 60-120, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150-300 eurų.

Per metus AAD planuoja patikrinti maždaug nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

Kaip BNS penktadienį informavo BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė, pirmadienį gautas vienas pranešimas, antradienį – trys, trečiadienį gauti du pranešimai, ketvirtadienį – trys, o penktadienį iki maždaug 14 val. BPC gavo keturis pranešimus apie nušalimus.

„Buvo labai nemažai šiomis dienomis neblaivių asmenų, kurie apsimesdavo ar sušalę, ar kaip nors, norėdami, kad juos pavėžėtų“, – teigė BPC atstovė.

Anot jos, dažniausiai asmenys skundėsi kojų nušalimu, daugiausia pranešimų sulaukta iš vyrų.

Ketvirtadienį, pasak BPC atstovės, Vilniuje pranešta apie greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirusią moterį, ji rasta sušalusi prie savo namų.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį aukščiausia oro temperatūra siekia nuo 5 iki 10, pajūryje – nuo 2 iki 4 laipsnių šalčio. Savaitgalį įsivyraus šaltesni ir sausesni orai.  

Pakinta gyvenimo ritmas

„Atšalus orams, padidėja apetitas, norisi daugiau valgyti. Šiek tiek persivalgome, vartojame daugiau įvairių, tarp jų ir mažiau sveikų, maisto produktų, o tai gali trikdyti virškinimą, – teigia D.Gruslienė. – Rudenį prisimename sunkesnį maistą (tarkuotų bulvių, grybų patiekalus), todėl gali sutrikti virškinimas. Suvalgius nenuplautų daržo gėrybių, pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų.“

Po vasaros atostogų į darbo režimą sugrįžę žmonės maitinasi nereguliariai. Pastebima, kad staiga grįžus į darbus dažnai patenkama į stresinę aplinką, pradedama vartoti daugiau alkoholio nei įprastai. Šis daro tiesioginę žalą kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinimo traktą.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinamąjį traktą. Dalis ligų, susijusių su nervų sistema, prasideda pilvo pūtimu, skausmais, tuštinimosi sutrikimais. Neretai paūmėja ir opaligė.

Silpsta imuninė sistema

Šaltuoju metų laiku keičiasi organizmo imunitetas. Atšalus orams dažniau puolančios infekcijos ir vartojami vaistai daro neigiamą poveikį virškinimo trakto veiklai.

„Silpstant imuninei sistemai natūrali organizmo gynyba tampa neatspari ne tik peršalimams ir virusams, bet ir įvairioms virškinimo ligoms. Vartojant antibiotikus išbalansuojama žarnyno flora. Šiuo laikotarpiu pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas (opinis kolitas, Krono liga ir kt.), – sako D.Gruslienė. – Mažėjantis šviesos kiekis lemia atsirandantį vitamino D deficitą – šis svarbus reguliuojant imunitetą, ypač limfocitų funkciją. Svarbu žinoti, kad vitaminas D dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje, todėl jo sumažėjimas gali tapti uždegiminių žarnyno, dirgliosios žarnos ir kt. ligų paūmėjimo priežastimi.“

Gali būti per vėlu

Gydytoja gastroenterologė pataria sveikatą tikrinti profilaktiškai bent kartą per metus: „Vasarą žmonės atidėlioja, o rudenį tikrai gali skirti daugiau laiko sveikatos patikroms.“

„Dalis ligų, kai pasireiškia pirmieji simptomai, jau būna gana pažengusios. Tarkime, vėžiniai procesai pradinėse stadijose neturi visiškai jokių simptomų. Ligos perkopimą į tolesnę stadiją dažniausiai lydi tokie simptomai, kaip skausmas, liesėjimas, tinimas, gelta, kraujavimas, silpnumas“, – teigia gydytoja.

Sveikatos praktika rodo, kad virusiniai hepatitai arba kitos lėtinės ligos gali organizme gyvuoti ilgą laiką, o kai išryškėja minėtieji nemalonūs požymiai, vadinasi, liga pažengusi ir sunkiai gydoma.

D.Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kad profilaktinės konsultacijos metu būtina išsiaiškinti rizikos faktorius, t.y. šeimos ligas, įpročius, anksčiau atliktas procedūras: „Visuomet teiraujamės, ar žmogus buvo donoras, ar nebuvo, buvo operuotas iki 1993 m. (kai Lietuvoje virusinis hepatitas C buvo pradėtas nustatyti), o gal tuo laiku gimdė arba jam buvo atliktas kraujo perpylimas.“

„23 kartus ugniagesiai vyko į gaisrus, 21 kartą į gelbėjimo darbus, gaisruose vyrauja gyvenamieji namai, gaisrai vienaip ar kitaip susiję su atšalusiu oru ir šildymo priemonių eksploatacija“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo centro budėtojas.

Tiek gaisrų ir gelbėjimo darbų, kiek išvardijo budėtojas, Lietuvoje užregistruota nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto.

Tuo metu parą prieš tai, nuo sekmadienio 6 val. ryto iki pirmadienio 6 val. ryto, šalyje buvo kilę 12 gaisrų, užregistruota 20 gelbėjimo darbų.

Pirmadienio rytą Kaišiadorių rajone, Žaslių miestelyje, Paparčių gatvėje, sudegė gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams, medinis gyvenamasis namas degė atvira liepsna.

Gaisrai vienaip ar kitaip susiję su atšalusiu oru ir šildymo priemonių eksploatacija.

Per gaisrą sudegė namas ir viduje buvęs turtas.

Dar vienas namas užsidegė po vidurdienio pirmadienį Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Madžiūnų kaime.

Atvykus gelbėtojams, iš gyvenamo namo rūko dūmai, atvira liepsna degė kambarys pirmame aukšte. Per gaisrą išdegė kambarys ir jame buvęs turtas, aprūko visos patalpos. Namo gyventoja patyrė kaktos ir plaštakos nudegimus, medicininė pagalba jai suteikta vietoje. Name buvo įrengtas dūmų detektorius.

Vakare namas užsidegė Pasvalyje, Naujojoje gatvėje. Atvykus gelbėtojams, jis jau degė atvira liepsna. Per gaisrą išdegė antrame aukšte esantys trys kambariai. Pirmo aukšto patalpos sulietos vandeniu. Name dūmų detektoriaus nebuvo.

Vakare Vilniuje, netoli Gariūnų, Neskučių gatvėje, užsidegė namas ir prie jo priblokuotas medinis garažas.

Per gaisrą sudegė ir nuardyta apie 150 kvadratinių metrų dvišlaičio stogo medinių konstrukcijų, išdegė mansardos patalpa. Namo vidus sulietas vandeniu.

„Atrodo, kad sniego šiemet sulaukėme už keletą praėjusių žiemų, kai jo beveik visai neturėjome. Šaltukas taip pat vis labiau spaudžia. Tad žvarbiu oru būdami lauke, nepamirškime būti atsargūs! Įsitikinkime, kad kūno vietos, kurios dažniausiai nušąla yra uždengtos šiltais ir sausais drabužiais, o lauke praleisdami ilgesnį laiką būkime atidūs kūno pokyčiams, kad nesušaltume“, – rašoma Kauno miesto GMPS pranešime.

Medikai taip pat dalijasi lentele, kurioje nurodyta, kaip atpažinti, kad žmogus yra sušalęs ar nušalęs ir kokia pirmoji pagalba yra reikalinga tokiais atvejais.

Sinoptikų duomenimis, penktadienį debesys protarpiais praretės, kai kur gali negausiai pasnigti. Pūs vidutinio stiprumo šiaurys. Nakties valandomis šalies rytuose temperatūra svyruos tarp –17–15 laipsnių, kitur bus apie –14–11 laipsnių šalčio. Prie jūros temperatūra svyruos apie –7 laipsnius šalčio. Diena bus šalta, stipriau šaltis spaus rytiniuose šalies rajonuose, čia vietomis temperatūra sieks –15–13 laipsnių, tuo tarpu prie jūros bus apie –7–5 laipsnius šalčio. Vilniuje bus apie –14, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose apie –13–12 laipsnių šalčio. Klaipėdoje šals iki –7 laipsnių.

Šeštadienio naktį rytinėje šalies dalyje vyraus pragiedruliai, tad temperatūra čia kris iki –22 laipsnių, vietomis šaltis gali paspausti ir laipsniu kitu stipriau. Šalies vakaruose debesų šydas bus storesnis, čia pasnigs. Dienos metu vietomis, didesnė tikimybė šalies rytuose, pro debesis dažniau žvilgtels saulė, o vakarinius šalies rajonus niaukstys debesys, čia snyguriuos. Išsilaikys šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje dieną bus apie –17, Panevėžyje apie –14 laipsnių šalčio. Kaune ir Šiauliuose šals iki –13, Klaipėdoje vos iki –6 laipsnių. Vakarėjant temperatūra vėl sparčiai kris.

Sekmadienio naktį šals intensyviau – iki –25–20 laipsnių, tačiau pragiedrėjus dangui vietomis temperatūra gali kristi ir žemiau –25 laipsnių. Tik prie jūros šalčio gniaužtai bus silpnesni, temperatūra svyruos apie –17 laipsnių, Kuršių nerijoje šals mažiau. Kritulių nenumatoma. Dienos metu vietomis danguje švies saulė. Pūs nestiprus besikeičiančios krypties vėjas. Vilniuje laikysis –19, Kaune ir Panevėžyje –18 laipsnių šaltis. Šiauliuose bus apie –16, Klaipėdoje apie –10 laipsnių šalčio.

Remiantis gismeteo.lt orų prognozėmis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį kai kur rytiniuose, pietrytiniuose šalies rajonuose šaltis sieks –27–25 laipsnius, tuo tarpu prie jūros, šiaurės vakariniuose šalies rajonuose temperatūros nebus tokios speiguotos ir svyruos apie –19–13, prie jūros apie –10 laipsnių šalčio.

Nuo antradienio šaltis palaipsniui atslūgs. Remiantis dabartiniais prognozių modeliais, tikėtina, kad antroje savaitės pusėje naktimis šalčio rodmenys jau bus vienženkliai, o dienomis temperatūra priartės prie nulio, vietomis bus vienas kitas laipsnis šilumos.

Praėjusi naktis buvo rami, vėjas nurimo, jis buvo nestiprus, nepastovios krypties. Kritulių buvo labai nedaug, kai kur tik nežymiai pasnigo ir rytą dar kai kur pietrytiniuose rajonuose snyguriavo. Temperatūra neskubėjo kristi, ji pažemėjo iki 0-2 laipsnių šalčio. Šiek tiek pašalus pradėjo formuotis pavojingiausias reiškinys – plikledis.

Diena bus rami, bet apniukusi, kai kur numatomi nedideli krituliai, daugiausia Pietų Lietuvoje, sekmadienio sytą Lietuvos radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Vėjas vis dažniau kryps iš šiaurės rytų ir pasieks 5-10 m/s greitį. Temperatūra įdienojus truputį pakils, aukščiausia ji bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Kadangi vietomis išliks neigiama temperatūra, tai teks saugotis plikledžio ir dieną, perspėjo sinoptikas.

Pirmadienį orai vėl keisis. Jau naktį virš pietinių rajonų nutįs dar tamsesnių debesų juosta, tad pietiniuose rajonuose pradės snigti, gal įsimaišys ir šlapdriba. Dieną ši juosta keliaus po visus šalies rajonus, tad daugelyje rajonų bus krituliai, daugiausia sniegas, kartais – šlapdriba, galima ir lijundra. Vėjas savo krypties nekeis, jis pūs iš šiaurės rytų 6-10 m/s greičiu. Naktį yra tikimybė, kad visoje šalyje nežymiai pašals iki 0-5 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra beveik visoje Lietuvoje priartės prie nulio ir svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Antradienį orai bus šiltesni, deja, su krituliais, sakė sinoptikas V. Sakalauskas. Jie bus beveik visuose šalies regionuose: sniegas, šlapdriba, galbūt netgi lietaus lašai kai kur iškris, tikėtina ir lijundra. Vėjas bus rytų, jis truputį sustiprės iki 7-12 m/s. Temperatūra bus jau aukštesnė tiek naktį, tiek ir dieną. Naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Dieną galbūt sulauksime ir 0-4 laipsnių šilumos.

Antradienio diena, pasak sinoptiko, ir bus šilčiausia, nes nuo trečiadienio vis po laipsnį ateis šaltesni orai. Šlapdribą ir lietų vis dažniau keis sniegas.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „RAI News 24“.

Sniegas dengia ir Vezuvijaus ugnikalnį. Rekordiškai žema temperatūra – minus 16,6 laipsnio – užfiksuota kai kuriose Šiaurės Pjemonto vietovėse. Friulio-Venecijos-Džulijos regione vėjo gūsiai siekė 30 m/sek. Laikraščio „La Repubblica“ duomenimis, Romoje ir Neapolyje prognozuojamos audros ir stiprūs vėjai.

Pasak sinoptikų, blogi orai laikysis iki savaitgalio.

Kainų augimas fiksuotas visose Baltijos šalyse: Estijoje energijos kaina didėjo 5 proc., Latvijoje - 5,6 proc. Pastarojoje užfiksuota aukščiausia vidutinė kaina visame regione, siekusi 56,6 euro už MWh, rašoma pranešime.

Bendrovės teigimu, elektros energijos brangimo tendencijas į regioną atnešė atšalę orai. Sausio mėnesį Skandinavijos regione vidutinė oro temperatūra, palyginti su gruodžio mėnesiu, buvo žemesnė 3,4 laipsnio. Dėl to Švedijoje energijos kaina kilo 6,6 proc. ir siekė 1,6 euro už MWh daugiau nei Lietuvoje.

„Sausį kainų augimą „Nord Pool“ biržoje lėmė žemesnė nei įprastai oro temperatūra bei dėl to pastebimai išaugęs energijos suvartojimas. Palyginus elektros energijos poreikį su 2018 metų sausiu, Lietuvoje jis išaugo 4,5 proc., Latvijoje - 0,9 proc., Estijoje - 4,1 proc., o Švedijoje - 4,2 proc. Didėjęs elektros suvartojimas tuo pačiu skatino ir kainų augimą“, - pranešime cituojamas „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Anot jo, vasario elektros kainoms didžiausią įtaką ir vėl turės oro sąlygos, tačiau prie jų taip pat prisidės ir techniniai veiksniai. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos iki kovo Švedijos atominėje elektrinėje „Ringhals“ vyksta vieno iš blokų remontas - jis turės įtakos elektros gamybai regione visą pirmąjį metų ketvirtį. Šioje jėgainėje sugeneruojamas elektros kiekis, kuris prilygsta apie 15 proc. viso Švedijos elektros suvartojimo.