Senjorų vietą ligoninėje užėmė koronaviruso ligoniai | kl.lt

SENJORŲ VIETĄ LIGONINĖJE UŽĖMĖ KORONAVIRUSO LIGONIAI

Šiais laikais vyrauja jaunystės kultas, kuris nustato tam tikras taisykles ir ribas vyresnio amžiaus žmonėms įvairiose gyvenimo srityse – tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime.

"Kauno dienos" studijoje – pokalbis su Geriatrijos klinikos vadove prof. habil. dr. Vita Lesauskaite apie senatvę, mąstymo ir minčių galią bei jos vadovaujamo Geriatrijos skyriaus padėtį šiuo įtemptu COVID-19 metu.

Lieka nuskriausti

– Kokios paskutinės COVID-19 naujienos?

– Dingo nuotaika, nes mūsų skyrius – jau nebe geriatrijos, o koronaviruso, kaip ir daugelis skyrių Lietuvoje. Per pandemiją aštuonis mėnesius nebuvo Geriatrijos skyriaus, po jos tris mėnesius buvo, o dabar vėl uždarysime. Geriatrijos pacientai lieka nuskriausti. Tarp  COVID-19 ligonių vyrauja pagyvenę žmonės, kurių sveikata dėl koronaviruso ypač prastėja, o ir gretutinių ligų jiems užtenka.

– Kokie pacientai guli Geriatrijos skyriuje?

– Vyrauja demencijos, įvairiomis ūminėmis ligomis sergantys pacientai. Tai ne slauga, o skubi pagalba, kai pagyvenusį žmogų, pritaikius reabilitacijos priemones, kineziterapiją, psichologų, psichiatrų paslaugas, bandome pastatyti ant kojų.

– Jūs matote realią situaciją: kai koronaviruso ligonių skaičius didėja, nuo to nukenčia paprasti pacientai. Kokių emocijų kyla, kai girdite kalbant, kad tai gripas, nieko pavojingo?

– Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams. Atrodo, kad žmonės kartais būna akli, nesupranta, kas skelbiama, kiek milijonų mirčių visame pasaulyje. Lietuva pirmauja ES pagal sergamumą ir mirštamumą.

Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams.

– Įsivaizduoju, kad turėtų žeisti profesinį orumą, kai girdimi kaltinimai medikams – nupirkti, meluojate, visas gyvenimas atiduotas mokslui, o dabar pagal kažkieno dūdelę šokate.

– Negali būti, kad milijonai gydytojų pasaulyje dainuoja užsakytas dainas. Reikia turėti nepaprastai lakią fantaziją ir gyventi visiškai užsimerkus prieš tikrovę.

Liūdni padariniai

– Kaip prisibelsti iki tų žmonių?

– Patirtis rodo, kad vadinamieji antivakseriai, kurie nesiskiepija ir namiškiams draudžia tai daryti, ir suserga, ir miršta. Toks jau labai drastiškas auklėjimo būdas.

– Būna, kad ir pasiskiepijusiuosius paliečia liga.

– Taip. 80 proc. iš susirgusių žmonių būna nepasiskiepiję, o pasiskiepijusieji dažniausiai serga lengviau. Mažumai būna rimtų komplikacijų ar ištinka mirtis. Dažniausiai komplikacijų kyla senjorams, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Požiūris: V.Lesauskaitės teigimu, visuomenės vertę galima nusakyti pagal jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Ką sako tie, kurie nesiskiepijo, susirgo ir sunkios būklės guli ligoninėje? Kaip tada jie kalba?

– Kai būklė sunki, niekas nepuola auklėti.

– Pasiskiepijusiems žmonėms dažniausiai dar kenkia gretutinės ligos.

– Ne visi pasiskiepiję asmenys įgyja imunitetą. Yra ligų, kai pažeista imuninė sistema ir nesusidaro antikūnų.

Senėjimo procesas

– Žmogaus organizmas unikalus. Mus visus vienija, kad tik gimę pradedame senti.

– Organizmas sensta visą laiką: mažėja vandens kiekis, silpsta imuninė sistema, sensta audiniai, sutrinka širdies ir venų vožtuvų darbas, suglemba oda.

– Tikriausiai sutiksite, kad dabar vyrauja jaunystės kultas ir senėjimo procesą daugelis bando sustabdyti: sportuoja, sveikai maitinasi, laikosi specialių dietų. Kokie, mokslo nuomone, tinkamiausi būdai pristabdyti ar atitolinti senėjimo procesą?

– Yra trys pagrindiniai būdai, dabar prisidėjo dar vienas akcentas – vakcinacija. Pirma – sveika mityba. Paskui – adekvatus fizinis aktyvumas, kuris priklauso nuo ligų ir būklių, ir pozityvus mąstymas, dvasingumas ir profilaktika, kuri pandemijos sąlygomis kartais nelabai įmanoma.

– Kiek mūsų fizinį kūną gali paveikti pozityvus mąstymas, minties galia?

– Vaikiškoje knygoje skaičiau – didelis laimėjimas, kad mes supratome, jog mūsų mintys turi tiek energijos, kiek elektra, kuri įžiebia lemputę.

– Kitiems gali pasirodyti, kad minčių, paveikiančių dvasinę ir fizinę būseną, galia skamba kaip horoskopai.

– Mokslas nepaneigė energijos. Nuo mūsų mąstymo, emocijų priklauso ir širdies susitraukimų dažnis, kraujotaka, streso išvengimas ar pasidavimas. Stresas – vienas iš neigiamiausių veiksnių, kurie veikia mūsų organizmą, ypač moderniame pasaulyje.

– Mes gyvendami dažnai dirbame kitiems – kuriame gerovę šeimai. Pamirštame dirbti sau – mąstyti pozityviai, sportuoti. Metai bėga greitai ir su amžiumi vis labiau tai pajuntame.

– Su metais labai pasijunta laiko reliatyvumas, greitėja tėkmė. Kitą vertus, jei kažką labai svarbaus dirbi ir pasiaukoji dėl kitų, – labai stiprina. Viena mano magistrantė rašė darbą, kuriame gvildeno klausimus apie asmenų, kurie slaugo sergančius demencija ligonius, gyvenimo kokybę ir lygino su grupe, kurie neslaugo Alzheimerio ligonių. Manėme, kad bus labai neigiami rezultatai, nes slaugantys žmonės dirba 24 valandas per parą. Paaiškėjo, kad ne, jų savivertė kaip tik buvo aukšta, jie jautėsi reikalingi ir tam tikrais aspektais jų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei tų, kurie nieko neveikė.

Diskriminacija dėl amžiaus

– Žmogui svarbu daryti kažką prasmingo, jaustis reikalingam. Ar jūsų neerzina jaunystės kultas?

– Kartais iš dalies tai neteisinga. Sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės – našta visuomenei. Bet mąsto strategiškai, gali atsisakyti nereikalingų darbų, nepulti daryti beprasmiškų dalykų. Lietuva sensta kaip valstybė. Senjorų Lietuvoje – daugiau nei ketvirtadalis.

– Darbo rinkai teks persiorientuoti.

– Taip. Iš dalies persiorientuojama, kai vis didinamas pensinis amžius. Teko klausytis Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų atstovės. Ji sakė, kad vyresni žmonės dirba ilgiau, sėkmingiau, sukūrė nacionalinį produktą ir gyvena ilgiau.

– Nepriklausomybės pradžioje moterys išeidavo į pensiją 55-erių, vyrai – 60-ies. Pensinis amžius ilgėja. Iš dalies nesąžininga, nes daug metų dirbęs žmogus turėtų skirti laiko sau, keliauti. Iš kitos pusės, gal visuomenė tapo sveikesnė, ilgiau gyvena, išlieka darbinga. Koks jūsų požiūris?

– Matyt, tai neišvengiama. Kai populiacija sensta, tai ir pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas. Daugelis žmonių nori dirbti ilgiau. Kita vertus, psichologai pataria, kad pozicijas reikia apleisti palaipsniui – jei dirbai vadovaujamąjį darbą, nesikabinti dantimis į jį, o protingai sumažinti apsukas, veiklą, adaptuotis pačiam, o ne kad kažkas priverstų.

– Kada senėjimas pradeda riboti tiek fizinę, tiek protinę žmogaus būseną?

– Anglų kalboje skirstoma į young-old ir old-old, pastarasis etapas prasideda nuo 75-erių metų, o iki 74-erių sveikatos būklė ir darbingumas panašūs į vidutinio amžiaus žmonių.

– Iš principo žmogus iki 74-erių – gana darbingas?

– Taip, nors tai labai individualu. Vyresnio amžiaus žmonės kuo toliau, tuo labiau nevienodi. Vieni turi didelę šeimą, kiti – ne, vieni turi daug santaupų, kiti – ne, vieni išsimokslinę daugiau, kiti – mažiau, kai kurie dar dirba, o kiti jau su pragulomis guli.

– Visur kovojame su diskriminacija – rasistiniu pagrindu, seksualinės orientacijos – ar nereikėtų atsisakyti ir amžiaus diskriminacijos?

– Diskriminacija dėl amžiaus yra kaip seksizmas ir rasizmas. Ši diskriminacija gali būti tiek senjorų, tiek jaunimo atžvilgiu, tačiau senyviems žmonėmis taikoma dažniau. Tai žmogaus vertinimas pagal jo metus, o ne pagal gebėjimus.

– Lietuva tik pradeda eiti diskriminacijos mažinimo keliu.

– Reikėtų prisiminti ne tik rasizmą, seksizmą, bet ir diskriminaciją dėl amžiaus. Visuomenės vertę galima nusakyti pagal  jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.

– Kas geriausiai padeda ir saugo nuo COVID-19?

– Geriausiai saugo vakcinos, distancijos išlaikymas. Pradžioje buvo sakoma, kad reikia socialinės izoliacijos, o iš tikrųjų reikia fizinės. Reikia protingai elgtis situacijoje, ir tai negali virsti senjorų atstūmimu.

Rašyti komentarą
Komentarai (25)

G

Asilai nėra tos koronos tai melas tai ko seimas nesiskiepina

apie antivakserius

jei koronoviruso ligoniai neturi laisves paso, siusti namo mirti. jiems nera vieta uzimineti kitu ligoniu vietas. norejo mirti? temirsta.

Klpd.

kodėl per TV nėra reportažų iš ligoninių kur būtų rodomos tos perkrautos palatos, dūstantys koronavirusiniai ir bendras sunkaus medikų darbo vaizdas? Parodo dulkį, šimonyte, dar vieną kitą politologą lojantį į temą ir viskas. Na gal būna (labai retai) per TVžinias 3 minučių belekokie pafilmavimai...Tokia šiandieninė aktualija, žiniasklaida gasdina kas valandą naujais pasakojimų srautais, didžiuliais tik Koronos temos kiekiais, iš kurių konkretaus galima išsišifruoti gal pora sakinių, o tiesioginių reportažų nėra. Jeigu jau skelbiate bauginančius faktus,skatinate skiepytis, tai ir parodykit ligoninių vaizdą iš vidaus - per ekraną taigi niekas neužsikrės:D)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS