Apie sepsį, jo priežastis, atpažinimo galimybes, gydymo svarbą ir gyvenimą po šios būklės – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos komunikacijos tarnybos parengtas pokalbis su šios gydymo įstaigos Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojais anesteziologais-reanimatologais profesore Ieva Jovaišiene (I. J.) ir gydytoju Rapolu Kupriu (R. K.).

– Kas tas sepsis yra? Ar tai infekcija, komplikacija, ar atskira liga?

R. K.: Sepsis yra organizmo reakcija į infekciją. Giliau pažvelgus, sepsis yra sudėtingas procesas, lyg dėlionė iš daugybės detalių. Viskas prasideda nuo infekcijos. Tuomet organizmas į ją reaguoja, o atsakas gali lemti organų nepakankamumą. Jei infekcija prasideda plaučiuose – atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Toliau įsijungia savotiška kaskada, sukelianti kitų organų veiklos sutrikimus. Dažniausiai tokiems pacientams prireikia intensyviosios terapijos, nes jų organizmas pats nebepajėgia kovoti.

– Kas dar gali provokuoti sepsio vystymąsi?

R. K.: Dažniausia sepsio pradžia – plaučių uždegimas (apie 40 proc. atvejų). Taip pat infekcijos gali kilti pilvo organuose (inkstuose, žarnyne), gali būti kraujo užkrėtimas. Infekcijos gali prasidėti ir žmogui gydantis ligoninėje. Jos – sudėtingesnės dėl antibiotikams atsparių bakterijų. Tokiais atvejais paciento gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.

Ieva Jovaišienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar sepsis gali prasidėti žmogui būnant namuose?

I. J.: Taip, ir labai dažnai. Problema ta, kad žmonės, ypač darbingo amžiaus, linkę infekcijas gydyti patys: malšina temperatūrą, kartais vartoja iš kaimyno gautus antibiotikus. Į priėmimo ar skubios pagalbos skyrių jie atvyksta tik tada, kai nebepakelia ypač blogos savijautos, o tokiais atvejais infekcija jau būna įsibėgėjusi, prasidėjęs organų nepakankamumas. Tada išgelbėti gyvybę būna itin sunku. Norėtume visiems priminti, kad jei savijauta, būnant namuose, negerėja – būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

– Kada reikėtų sunerimti ir jau kviestis greitąją medicinos pagalbą ar patiems vykti į priimamąjį?

R. K.: Stebėkite sergančiojo sveikatos būklę. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius: sutrikusi sąmonė gali pasireikšti sumišimu, mieguistumu, dezorientacija, kartais sergantysis pradeda „kalbėti nesąmones“; dažnas kvėpavimas (ramybės būsenoje daugiau nei 20 kartų per minutę); žemas kraujo spaudimas (žemiau 100 mmHg). Jeigu šie požymiai pasireiškia – reikia kuo skubiau kreiptis į medikus.

Labiausiai pažeidžiami pacientai, turintys lėtinių ligų, ypač susijusių su imuniteto pokyčiais – sergantys onkologinėmis ligomis, išsekę, netinkamai besimaitinantys.

– Kurioms žmonių grupėms sepsis pavojingiausias?

I. J.: Labiausiai pažeidžiami pacientai, turintys lėtinių ligų, ypač susijusių su imuniteto pokyčiais – sergantys onkologinėmis ligomis, išsekę, netinkamai besimaitinantys. Taip pat rizikos grupėje yra besilaukiančios moterys ir maži vaikai. Šioms grupėms infekcija gali progresuoti ypač greitai ir dramatiškai.

– Kiek laiko medikai turi atpažinti sepsį – valandas ar minutes?

I. J.: Laikas, kalbant apie sepsio diagnozę ir gydymo pradžią, yra aukso vertės. Kuo anksčiau nustatomas infekcijos šaltinis ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pakeisti ligos eigą.

R. K.: Ligoninėje mūsų tikslas – per pirmą valandą nuo paciento atvykimo paskirti antibiotikus. Tai reiškia, kad per tą laiką turime atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. Tad kiekviena valanda yra itin svarbi.

Rapolas Kuprys / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ką žmonės turėtų žinoti apie antibiotikų vartojimą?

I. J.: Savigyda antibiotikais – didžiulė dabarties problema. Netinkamas jų vartojimas didina bakterijų atsparumą, todėl gydyti ligas antibakteriniais vaistais tampa daug sunkiau. Visada akcentuojame, kad ypatingai svarbus racionalus antibiotikų vartojimas – tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip paskiriama.

– Kodėl organizmas ne visada tinkamai kovoja su infekcija?

R. K.: Organizmo kova su infekcija priklauso nuo žmogaus imuniteto ir organų funkcionavimo. Imuniteto atsakas į ligą turi būti savalaikis ir adekvatus – ne per silpnas ir ne per stiprus. Imunitetui tvarkytis su ligų sukėlėjais labai padeda vakcinacija, pavyzdžiui, nuo pneumokoko. Skiepytas žmogus infekciją įveiks lengviau.

– Kaip gydymo įstaigoms sepsis tampa išbandymu?

I. J.: Savalaikiai veiksmai lemia gydymo kokybę ir paciento būklę. Gydymo įstaigai tai ypatingas išbandymas, nes dažniausiai sunkiai sergantys pacientai patenka į intensyviosios terapijos skyrius. Čia pirmiausia palaikomos organų funkcijos – plaučių ar inkstų funkcija, skiriamos vaistų infuzijos, taikomi išmanieji gydymo metodai. Intensyvioji terapija yra labai brangi, šių pacientų gydymui ir priežiūrai reikia daug medicinos personalo.

– Ką reiškia medikui gydyti sepsiu sergantį pacientą?

R. K.: Tai didžiulis iššūkis ir atsakomybė. Intensyviosios terapijos taikymas – tarsi detektyvas: dirbdamas kaskart esi tas, kuris ieško infekcijos vietos ir priežasties, sprendžia, kokios galimybės padėti pacientui. Žmogiškumas čia itin svarbus – tiek bendraujant su pacientu, tiek su jo artimaisiais, kuriems reikia labai suprantamai nuo pat pradžių išaiškinti, kas yra sepsis, kodėl jis prasidėjo, kas vyksta su jų artimuoju ir kokios gydymo taktikos imamės.

Sepsis yra organizmo reakcija į infekciją. Giliau pažvelgus, sepsis yra sudėtingas procesas, lyg dėlionė iš daugybės detalių.

– Kaip pacientai gyvena po sepsio diagnozės?

I. J.: Atsigavimas dažnai būna labai ilgas. Net sveikas, aktyvus žmogus po kelių savaičių intensyvios terapijos gali būti labai nusilpęs, kartais likti su nuolatiniu organų nepakankamumu. Gyvybė – didžiausia vertybė, bet gyvenimo kokybė gali labai pasikeisti: po sepsio dažnai pasireiškia atminties sutrikimai, dezorientacija, sunku grįžti į darbą ar įprastas veiklas. Pasveikimas – sunkus ir ilgas kelias.

– Kaip kiekvienas galime prisidėti prie sepsio prevencijos?

I. J.: Skiepai nuo gripo, pneumokoko, COVID-19 – ypač svarbi apsauga. Svarbu rūpintis savimi, artimaisiais ir neignoruoti ligos simptomų, negerėjančios savijautos. Kuo greičiau kreipsimės į medikus, tuo lengviau įveiksime ligą.

R. K.: Nepamirškite elementarių dalykų: rankų higienos, kaukių dėvėjimo gripo sezono metu ir – jokios savigydos antibiotikais. Vartokite juos tik taip, kaip paskyrė gydytojas.