Nors, tyrimo duomenimis, dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.
Pavyzdžiui, atvejį, kai bendradarbis apkabina kolegę per juosmenį, pateisintų beveik kas penktas apklaustas vyras ir tik kas aštunta moteris. O erotinio paveikslėlio atsiuntimą kolegei kaip tinkamą bendradarbio elgesį įvardijo 15 proc. vyrų, tarp moterų tokių buvo vos 7 proc.
Tyrimo metu taip pat buvo pasiūlyta įvertinti situaciją, kai kolegė pakviečia bendradarbį pietų, pridurdama „būtų smagu pagaliau pabūti tik dviese“. 24 proc. apklaustų vyrų tokį siūlymą vertintų kaip tinkamą, tarp respondenčių šis nuošimtis buvo beveik perpus mažesnis (12 proc.).
Mažiausiai šalies gyventojų pateisintų vadovo siūlymą darbuotojai ją paaukštinti mainais į intymius santykius. Tokį elgesį netinkamu laikytų 82 proc. respondentų. Visgi beveik dešimtadalis (9 proc.) vyrų tame neįžvelgtų nieko blogo, atitinkamas moterų nuošimtis – vos 4 proc.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės, nors visos tyrime išvardytos hipotetinės situacijos turi seksualinio priekabiavimo požymių, jų interpretavimą gali lemti ir lytis.
„Džiugu, kad didžioji visuomenės dalis seksualinio priekabiavimo darbe atžvilgiu išreiškė sąmoningumą. Kita vertus, tyrimas parodė, kad vyrai dažniau linkę sumenkinti ar normalizuoti tokį elgesį. Taip pat verta pastebėti, kad vyrai dažniau nei moterys neturi tvirtos nuomonės apie tokias situacijas“, – teigė ji.
Lyčių lygybės ekspertės teigimu, tokias dalies vyrų nuostatas gali lemti seksualinį priekabiavimą lydintys stereotipai, neva tai yra nekaltas ar net „išprovokuotas“ dėmesio rodymas.
Tyrimas parodė, kad vyrai dažniau linkę sumenkinti ar normalizuoti tokį elgesį. Taip pat verta pastebėti, kad vyrai dažniau nei moterys neturi tvirtos nuomonės apie tokias situacijas.
„Čia svarbu pažymėti, kad vertinant galimo priekabiavimo atvejį, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tokį elgesį patyrusio asmens patirtį. Kitaip tariant, kaip žmogus jautėsi ar galėjo pasijausti dėl atlikto veiksmo, ar tai būtų kolegos apkabinimas, ar vadovo komplimentai apie išvaizdą. Jei toks elgesys yra nepageidaujamas ir sukelia neigiamas emocijas, tai jau gali būti traktuojama kaip seksualinis priekabiavimas“, – sakė ekspertė.
M. Jurkutė priminė, kad pagal lygių galimybių įstatymus, užtikrinti, kad darbe žmonės nepatirtų seksualinio priekabiavimo, privalo darbdaviai. Kaip rodo apklausos, to iš jų tikisi ir visuomenė – net 8 iš 10 apklaustųjų pritarė, kad tai yra darbdavių atsakomybė. Darbdaviai taip pat yra įpareigoti atsakingai ištirti visus galimo seksualinio priekabiavimo atvejus.
Pagal Darbo kodeksą, daugiau nei 50 darbuotojų turinčioms įmonėms ir įstaigoms numatyta pareiga patvirtinti bei įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Už seksualinį priekabiavimą darbovietėse yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, tiesa, kol kas tik tais atvejais, kai priekabiauja vadovas (-ė).
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. gruodžio 13–22 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1012 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.
Seimas svarstys siūlymą ratifikuoti konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbe panaikinimo
Seimas svarstys siūlymą ratifikuoti konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo.
Po pateikimo už siūlymą ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją antradienį balsavo 67, prieš – keturi, 13 parlamentarų susilaikė.
„Mes, Lietuva, būdama Tarptautinės darbo organizacijos narė ir ES narė, esame įsipareigoję nuosekliai stiprinti darbuotojų teisių apsaugą ir konvencijos ratifikavimas yra logiškas žingsnis tęsiant šią kryptį ir įgyvendinant valstybės programinius tikslus, susijusius su darbo aplinkos gerinimu, darbuotojų sauga, sveikata ir lygiomis galimybėmis“, – pristatydama siūlymą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Atliktos analizės rezultatai rodo, kad daugelis konvencijos nuostatų jau yra perkeltos arba atitinka nacionalinių teisės aktų nuostatas“, – teigė ji.
Konvencijoje nustatomi konkretūs, visuotinai taikytini kovos su priekabiavimu ir smurtu darbe standartai bei nurodomos priemonės, kurių reikia imtis valstybėms.
Jos tikslas – nustatyti įtraukią, integruotą ir lyčių aspektu pagrįstą smurto, priekabiavimo darbo pasaulyje prevencijos bei panaikinimo koncepciją.
Konvencija siekiama apsaugoti visus dirbančiuosius, taip pat savanorius, praktikantus, darbo ieškančius asmenis, darbdavius.
Tikinama, kad įstatymo projektu siekiama įtvirtinti įtraukią, integruotą ir lyčių aspektu pagrįstą smurto, priekabiavimo darbo pasaulyje prevencijos bei panaikinimo koncepciją.
Be to, numatyti politikos priemones, skirtas kovai su smurtu ir priekabiavimu darbo aplinkoje.
Taip pat numatoma įtvirtinti darbdavių pareigą užtikrinti saugią, orią ir pagarbią darbo aplinką visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, profesijos ar užimamų pareigų.
Konvencija siekiama numatyti ir teisių gynimo priemones, paramos mechanizmus asmenims, nukentėjusiems nuo smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Užsienio reikalų komitetas, į Seimo posėdžių salę jis turėtų grįžti birželio pradžioje.
Konvencija priimta 2019 metų birželio 21 dieną Ženevoje vykusios Tarptautinės darbo konferencijos 108-ojoje sesijoje.
Ji įsigaliojo po dviejų metų, šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios daugiau nei 50 organizacijos šalių narių, įskaitant ir 14 ES valstybių.
Naujausi komentarai