TOLIAU SMAUGS AUKŠTOMIS PALŪKANOMIS?

Europos centrinis bankas, (ECB) kuris šiomis dienomis posėdžiauja, yra dėmesio centre. Europos ekonomika stagnuoja, Lietuvos eksporto rinkos traukiasi, įmonės bankrutuoja. Tie, kurie turi paskolų vis rečiau apsipirkinėja ir valgo restoranuose. Viskas susiję. Bet niekas nesitiki, kad rekordiškai aukštos palūkanos bus sumažintos. Kai kurie ekonomistai sako, kad būtų gerai, jog tų palūkanų nepakeltų dar kartą, nes kainos, nors ir lėčiau, bet vis dar kyla.

Plačiau šia tema kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Marius Jurgilas.

– Tai gal iš tikrųjų paims ir pakels dar kartą?

– Nemanau. Tikrai nepakels. Manau, galima atskaitos tašką paimti iš toliau. Štai JAV Federalinio rezervo banko vadovas pasakė, kad šiais metais tikrai mažinsim palūkanas, tik dar nenori įsipareigoti kada. Tai tonas tikrai užduotas. ECB irgi ne kartą tikrai minėjo, kad tas laikas mažinti dar nėra atėjęs, bet tikrai nekalbama apie palūkanų didinimą.

– Ar gali būti taip, kad infliacija vis dar per didelė tam sumažinimui?

– Akivaizdžiai per didelė. Ir netgi galima išskirti kai kurias jos dedamąsias dalis. Maisto kainų infliacija vis dar išlieka labai didelė. Maistas brangsta. O tas balansuojantis faktorius – stiprus energetikos kainų sumažėjimas. Bet net ir tam balanse infliacija išlieka vis dar per aukšta, nes tas tikslas yra 2 proc.

– ECB prisiims nuopelnus už suvaldytą infliaciją, bet iš principo, tai nėra jų nuopelnas, ar ne?

– Šitoje vietoje nereikėtų ieškoti tokio konkretaus kaltės ar nuopelnų priskyrimo. Situacija tikrai – sudėtinga ir kompleksinė. Tiek geopolitine, tiek energetine ir netgi ekonomine prasme. Sutrūkinėjo tam tikri saitai, kurie siejo visą pasaulį. Tikrai ne paslaptis, kad daug pigių prekių mes pirkome iš Pietryčių Azijos šalių. Dėl tam tikrų priežasčių dabar persiformatuoja tie visi ryšiai. Mes Lietuvoje irgi pastebime, kad gan pigūs pomidorai iš Ispanijos, bet jeigu mes jų iš ten nebepirktume, tai pirktume vietinius, kurie yra brangesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu ECB dabar sumažintų palūkanų normas, kas atsitiktų ekonomikai? Gal visi būtų laimingesni? Kodėl jie to nedaro?

– ECB tikslas nėra džiuginti visuomenę. Jo tikslas užtikrinti stabilumą, kad mes visi pasitikėtume tuo piniginiu vienetu, kurį naudojame matavimui, atsiskaitymui. Kad mes tikėtume jo verte. Kad jo vertė nenuvertėtų. Čia pagrindinis tikslas. Ir dabartiniam politiniam cikle, šie metai – rinkimų metai visame pasaulyje, tai ECB patiria didelį spaudimą mažinti palūkanas. Aš tikiuosi, kad jie išlaikys tą savo kelrodę žvaigždę. 

– Ar ECB gavo visus duomenis, gal tiesiog nespėjo suvaikščioti tam tikri rodikliai?

– ECB tikrai naudojasi ne tik oficialia statistika. Atliekamos apklausos. Visa informacija naudojama, skaičiuojami labai sudėtingi kompleksiniai modeliai. Be abejo, sprendimai – žmonių, ir žmonės juos priima. Ir, be abejo, gali padaryti klaidų.

– Kokios yra maisto kainų kilimo priežastys?

– Nesu maisto sektoriaus specialistas, bet turbūt galima referuoti į periodą, kokį mes visai neseniai išgyvenome. Galbūt padarėme tam tikrų klaidų, vertindami COVID-19 periodą, kai galvojom, kad viskas sustos. Ir tikrai buvo rinka visam pasauly, ne tik Europos Sąjungoje, užpilta pinigais. Mes tą matėme dramatiškame indėlių išaugime gyventojų sąskaitose, įmonių likvidume. Ir to pasekmės atsiliepia mūsų ekonominiame gyvenime. Kalba eina ne tik apie nekilnojamojo turto kainas, atlyginimų augimą, bet ir galimybes susimokėti daugiau už tą kavos puodelį.

Galbūt padarėme tam tikrų klaidų, vertindami COVID-19 periodą, kai galvojom, kad viskas sustos. 

– Iš principo, jau galima įvertinti COVID-19 politikos pasekmes, ir kad ne viskas ką darė ekonomistai, ECB ir net valstybių Vyriausybės, ekonomine prasme buvo teisinga, taip?

– Taip, bet vėlgi, nors tai liečia dalinai ir mano praeities sprendimus, labai lengva situaciją įvertinti atsitraukus. Kai tu esi tame momente, net ir ekonominiame cikle, labai sunku pasakyti, ar mes dabar gyvename ekonominio augimo, ar kritimo metais? Tai kvailas klausimas, tai nėra aišku. Ekonominių duomenų korekcijos būna labai žymios. Priklausomai nuo dinamikos. Jeigu ta dinamika – labai didelė, o COVID-19 laikotarpiu buvo tikrai dramatiški pokyčiai ekonomikoje, tai net ir statistikams buvo labai sunku įvertinti, kokiame taške mes esam.

– Kokią įtaką ECB vadovybei daro karo grėsmė? 

– Iš oficialių pareiškimų ir kalbų, ką kalba ECB vadovai, be abejo, palaikoma ta politinė kryptis. Bet aš nemanau, kad tai įtaką darantis faktorius, nulemiantis jų ekonominius sprendimus. Drįsčiau pasakyti, kad ką mes stebime, tai atsitraukimą nuo tokių ezoterinių temų, kaip klimato kaita, energetikos pokyčiai, kad turėtume pereiti labiau prie tvarių šaltinių, nes tikrai buvo toks laikotarpis, kai ECB ieškojo to platesnio mandato. Dabartiniame didelės infliacijos kontekste ECB grįžta prie pagrindinio savo mandato, ir aš manau, kad tai – sveika.