Naujausioje ES finansinio tvarumo ataskaitoje Lietuva priskiriama didelės rizikos šalių grupei. Tokie patys įspėjimai iš Briuselio siunčiami net ir ES senbuvėms – Ispanijai, Didžiajai Britanijai, Airija.
Abejonių, kad valstybės sugebės padengti įsiskolinimus biudžeto pajamomis, kelia iš viso 13 ES narių: Lietuva, Latvija, Didžioji Britanija, Rumunija ir Čekija, taip pat euro zonos narės – Ispanija, Nyderlandai, Graikija, Airija, Slovakija, Slovėnija, Malta bei Kipras.
Taigi problemų turi ne vien ES naujokes, o sprendžiant iš Europos Komisijos (EK) ataskaitos, Lietuva turi tokius pačius šansus prasiskolinti kaip ir Didžioji Britanija.
Didelės rizikos grupės šalims bendra tai, kad dėl krizės jų biudžetų deficitai ir skolos viršija stabilumo pakte numatytas ribas – atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagrindinis pavojus, ES manymu, yra tas, kad minėtos šalys per mažai daro, kad užkirstų kelią dėl Europos gyventojų senėjimo didėjančioms išlaidoms. Jeigu nebus imtasis "ambicingų" reformų, per artimiausius dešimtmečius vis daugiau lėšų teks išleisti skolų aptarnavimui, pensijoms, sveikatos sistemai ir ilgalaikei slaugai.
Didžiausios euro zonos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija ir Italija – priskiriamos vidutinės rizikos šalių grupei. Beveik visiškai saugiomis laikomos tik Suomija ir Švedija.
Dokumente taip pat sakoma, kad net ir greitai atsigavus Senojo žemyno ekonomikai, ES šalių įsiskolinimas 2014 m. gali viršyti 100 proc. bendrijos BVP ir toliau augti. Neatmetama galimybė, kad Airijos ir Didžiosios Britanijos įsiskolinimas vidutiniu laikotarpiu gali pasiekti net 180–200 proc. BVP ribą.
Įtakingas dienraštis "Financial Times Deutschland" paskelbė, kad valstybių skirstymą pagal jų finansinę būklę pasiūlė EK ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Choakinas Almunia. Tačiau tokiam skirstymui pritaria ne visi jo kolegos.
Prieš trečiadienio EK posėdį kai kurių komisarų biurų vadovai įspėjo, kad šalių priskyrimas didelės rizikos grupei joms galėtų reikšti didesnes palūkanų normas skolinantis finansų rinkose. Airija, Graikija ir Ispanija tai esą jau patyrė skolindamosi šių metų pradžioje.
Ataskaitoje apžvelgiama ES valstybių finansų raida iki 2060-ųjų.
Naujausi komentarai