PO RUSŲ INFORMACIJOS APIE KALININGRADO TRANZITĄ – LIETUVOS POLITIKŲ REAKCIJOS

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė, jog tikėtina, kad Europos Komisija šią savaitę paskelbs atnaujintas gaires dėl sankcionuotų rusiškų prekių Kaliningrado tranzito.

„Yra tikėtina, jog šią savaitę kažkada Europos Komisija paskelbs savo atnaujintą gairių tekstą“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Europos Komisija atšauks kai kurių sankcionuotų prekių tranzito į Kalingradą ribojimus, Maskvai ir Bendrijai sutarus, jog negalima drausti krovinių gabenimo tarp atskirų Rusijos dalių.

Leidinys „Izvestija“, remdamasis aukšto rango Rusijos šaltiniais, tvirtina, kad šis susitarimas visiškai tenkina Maskvą, tačiau Lietuvos valdžia esą atsisako leisti sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą.

Premjerė šios informacijos nekomentavo.

„Tai yra bergždžias užsiėmimas komentuoti Rusijos žiniasklaidą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji sakė numanomo atnaujintų gairių turinio nekomentuosianti, kol jos nebus paskelbtos oficialiai.

Tai yra bergždžias užsiėmimas komentuoti Rusijos žiniasklaidą.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Jos draudžia į ES teritoriją įvežti minimas prekes.

Gairės imtos atnaujinti po Rusijos grasinimų atsaku, kai birželį įsigaliojo tranzito apribojimai daliai rusiškų prekių, pavyzdžiui, plieno ir juodųjų metalų.

S. Skvernelis: sankcijos Kaliningrado tranzitui – neteisinga Lietuvos interpretacija

Kai kurių prekių tranzito per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį draudimas buvo neteisinga Lietuvos institucijų interpretacija vykdant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, sako opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Esu įsitikinęs, kad tai mūsų atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas tiesiog ir sukelta nereikalinga įtampa. Tai palaukime, kol bus išaiškinimas (Europos Komisijos – BNS) ir jeigu (...) bus tokia išimtis patvirtinta, vadinasi, mes buvome teisūs keldami abejones, ar tikrai tos sankcijos teisingai taikomos“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis. 

Taip jis komentavo Rusijos žiniasklaidos informaciją, kad Europos Komisija atšauks kai kurių sankcionuotų prekių tranzito į Kalingradą ribojimus.   

Anot jo, Lietuvai taikant sankcijas galimai norėta pademonstruoti griežtesnę Vyriausybės poziciją.

„Galima ir tai įžvelgti, kad kartais iš tikrųjų norisi pasirodyti galbūt griežtesni ir „kietesni“ nei iš tikrųjų yra“, – teigė S. Skvernelis.

Politikas teigė palankiai vertinantis siūlymą sankcionuojamas prekes tranzitu į Kaliningradą vežti pagal nustatytas kvotas.

„Aš manau, kad tai būtų irgi prasminga. Svarbiausias tų sankcijų tikslas – kad nepasinaudojus situacija prie Kaliningrado uostų būtų eksportuojamos ir importuojamos draudžiamos prekės. Tai jeigu tai būtų kvotų sistema, ar kiekiai kažkaip nustatomi, reikšmingų kiekių pasikeitimas nėra nekontroliuojamas. Sakykim, metalas iš Rusijos į Kaliningradą ir toliau neiškeliauja. Tai užtikrinus tą veiksmingą kontrolę, tai būtų logiška“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak jo, bendrų taisyklių interpretavimas kenkia pačiai valstybei, kuri gali būti laikoma ne visai rimta partnere.

„Aš manau, kenkia labiausiai tai mūsų valstybei, esame linksniuojami kaip ne visai rimti partneriai, kurie dažnai mėgsta išsišokti ir turi turėti savo atskirą poziciją, nei yra sutarta Europos Sąjungoje“, – teigė opozicijos politikas.

Baiminasi, kad Kremlius situaciją dar labiau eskaluos

Kilusią krizę dėl Kaliningrado tranzito sekęs ir komentavęs europarlamentaras Petras Auštrevičius neslepia nusivylimo. Ir ne tik dėl galimai jau priimto EK sprendimo. Politikas tarsi apgailestaudamas konstatuoja – atsakingi asmenys Lietuvoje jau susitaikė.

„Suprantu, kad yra susitaikyta – matyt taip reikėtų įvardinti situaciją. Susitaikyta su situacija. Ir tai, mano manymu, tikrai ne pats geriausias sprendimas. Jis tikrai neatitinka nei reikalavimų elgiantis su agresoriumi, nei, atvirai tariant, Lietuvos interesų. Todėl nemanau, kad mes turėsime pagrindo džiaugtis tokiu sprendimu“, – Eltai sakė P. Auštrevičius.

Pasak jo, jei visgi, kaip minėta, EK paskelbs atnaujintas gaires tranzitui, susiformuos kone precedento neturinti situacija.

„Juk atsiranda eksteritoriali dalis, kurioje negalioja ES sankcijų politika (...) Per Lietuvą, tam tikru maršrutu, važiuos kroviniai, kuriems taikomos sankcijos kitose ES šalyse, bet ne Lietuvoje. Tai man jokiu būdu nesuprantama ir nepriimtina“, – sakė liberalas.

P. Auštrevičius konkrečiai neatsakė į klausimą, ar Lietuva, EK paskelbus naujas gaires tranzitui, turėtų dar erdvės keisti susiklosčiusią situaciją.

„Man teko girdėti, kad reikia suprasti partnerius, bet klausimas yra toks – ar partneriai supranta mus. Aš nesu prieš, kad reikia kalbėtis su partneriais, bet, mano manymu, jei toks sprendimas bus priimtas tai partneriai bus toli, o mes būsime čia – su šiuo netinkamu sprendimu neigiamai veikiančiu mūsų situaciją“, – sakė P. Auštrevičius.

„Lietuva turėjo galimybę įtakoti, bet mes nepasiekėme to rezultato, kuris, mano manymu, buvo vienintelis teisingas“, – apibendrino politikas.

Čia nėra jokios Lietuvos kaltės ir atsakomybės.

Tuo tarpu konservatorių partijai priklausantis europarlamentaras Andrius Kubilius tikino, kad, regis jau subrandintas EK sprendimas, mažai priklausė nuo Lietuvos. Politikas leido suprasti, kad Vilnius padarė viską, jog ES institucijos ir kai kurios šalys nedarytų klaidos, nusileidžiant Kremliaus grasinimams.

„Čia nėra jokios Lietuvos kaltės ir atsakomybės. Komisijai nereikia jokio Lietuvos sutikimo“, – Eltai sakė A. Kubilius

Pasak jo, jei EK gairės dėl tranzito išvys dienos šviesą, jau dabar apie pergalę trimituojantis Rusijos režimas, įgis tik dar daugiau noro spausti Vakarus.

„Didžioji problema yra tai, kad Kremlius traktuos kaip savo sėkmę“, – tvirtino A. Kubilius. 

„Šiuo atveju, ar kai kurios šalys ir EK nedaro didelės klaidos ir meškos paslaugos pačios sau: štai Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą metu, Rusijai pagrasinus ES daro nuolaidas. Lietuva bandė pasiekti, kad šitaip nebūtų elgiamasi, bet ji viena pati negali pakeisti politinės valios dalykų, ypač kai tai sprendžiama Komisijos lygmenyje“, – aiškino politikas.

„Vakarai turi susiformavę visiškai klaidingą nuostatą, kad jie turi skubiai ieškoti priemonių kaip deeskaluoti situaciją, sutinkant su vienokiu ar kitokiu Kremliaus reikalavimu. Tai labai klaidinga Vakarų pozicija, nes tariama Vakarų iniciatyva deeskaluoti situaciją dažniausiai baigiasi tuo, kad Putinas dar labiau eskaluoja situaciją. Nereikia parodyti Putinui, kad kažkas išsigandęs ar nuolaidžiauti jam. Tai tik dar labiau didina jo agresiją“, – teigė A. Kubilius.

Pasak jo, jei visgi EK paskelbs minėtas gaires, nuo šio klausimo atsitraukti nereikėtų. A. Kubiliaus teigimu, apie tai vis tiek reikėtų kalbėti Europos Vadovų taryboje (EVT).

„Aš manyčiau, kad prezidentas Nausėda dalyvaudamas EVT ateinančiame posėdyje turėtų iškelti šį klausimą, ar tikrai yra protinga ir išmintinga elgtis būtent taip, kaip dabar klostosi situacija: kad Lietuva negali nieko pakeisti. Lietuva bandė apsaugoti ES nuo tokių klaidų, bet mes vieni to nesame pajėgūs padaryti“, – apibendrino A. Kubilius.