Tuos , kurie nenori dirbti, o tikslo neturėjimas pražudo žmogų įvairiapusiai. Juos prižiūrės ir maitins humanoidiniai robotai. Tokie žmonės 65 sulaukę bus pavirtę į demensinius senelius . Ir dabar galite aplankyti hospisą, kad pamatyti ateitį. Tik dabar ten juos aptarnauja soc.darbuotojai.

Sutinku tik su tuo, kad 4 darbo dienų savaitė - pigus populizmas. Jaunimas taip, gal ir nori visko greitai, bet norėti ne tas pats, kas galėti. Jaunimas ir pačių darbdavių demotyvuojamas - neturi patirties, dirbk už minimumą, kol išmoksi. Neretas sutinka pradžioje dirbti ir už mažą atlyginimą, pamato, kad slenka mėnesiai, o jam to atlyginimo nekelia, tai ir pabėga pirmai progai pasitaikius. Ir šiaip, žmonės dirba ne tik dėl atlygimo, bet ir daugelių kitų dalykų. Manau, kad šiuo metu ne darbuotojų trūksta, o geresnių darbdavių. Sukurti gerą verslą su geromis darbo vietomis daug sunkiau, nei tapti geru darbuotoju. O čia daug kas susideda, dideli mokesčiai, ypač darbuotojų samdymui, blogos sąlygos skolintis, nuolatinis gąsdinimas karu, ir, neretai elementarus godumas. Iš kur gauti geresnių darbdavių?

Ir as nenoriu dirbti uz 1000 eur. Kur kreiptis?

Mano manymu, Lietuvos darbdaviai yra pernelyg agresyvūs ir gobšūs. Nori labai greitai pralobti darbuotojų, paverstų vergais, sąskaita. Mano manymu, yra reikalingi "apynasriai" darbdaviams. Kitose Europos šalyse nėra tokio didelio darbuotojų išnaudojimo.

.ydas ragina keist darbovietes? Kenkejas jis Didelis manau

su jaunimu , nes jie nori mokytis kaip tarybiniais laikais - nemokamai , bet atidirbti už mokslus tiems , kurie " sumokėjo " iš valstybės biudžeto , nenori ! Rėkia vėl apie sovietmetį :) Visiškas nesusivokimas . Susimoki už mokslus , dirbi kur nori . Taikyti visoms specialybėms .

su tuo sovietmečiu . Sovietmečiu bedarbių - išlaikytinių nebuvo ! Tai kapitalistinis išmislas , nes yra naudos įsisavinant eurus. Yra kontoros , dirba žmonės , vyksta mokymai , išmokos , net ministerija rūpinasi :) Taigi taip rūpintis bedarbiais galima tik kapitalizme :)

Man irgi nesuprantama, nu stačiai fatališkai nedašunta, kodėl nenorima kažkokio vaflio naudai lenkti nugarą už lėkštę sriubos.

Svarbiausia ne pinigai, ne darbo pobūdis (ką ir kur dirbu). Svarbiausia darbo aplinka, svarbiausia kolektyvas, bendraminčiai, palaikymas. Dabar ne tik jaunimas, bet ir "patyrę" bijo ieškoti darbo. Nežinai ką rasi. Mobingą, pavydą, kas veža - tam krauna, ar iš vis pateksi kaip į seimo posėdį.