Interviu su M. Navickiene: socialinės gerovės ar negerovės link | kl.lt

INTERVIU SU M. NAVICKIENE: SOCIALINĖS GEROVĖS AR NEGEROVĖS LINK

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vienas pagrindinių Seimo rudens sesijos akcentų – skurdo ir pajamų nelygybės mažinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo net per 20 teisės aktų projektų ar jų pataisų.

Siūlymams įgyvendinti prireiks per 700 mln. eurų. Tačiau jau pasipylė ir kritikos, kad kai kuriais jų būtų judama ne socialinio teisingumo link, bet, atvirkščiai, net demotyvuojama dirbti skaidriai, o vidurinė klasė stumiama iš Lietuvos darbo rinkos. Kaip yra iš tikrųjų, „Kauno diena“ aiškinasi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.

Pensijos augs visiems

– Ar siūlymais dėl senatvės pensijų nepainiojama socialinė parama su paties žmogaus užsidirbtais pinigais senatvei? Nors tai vadinate ėjimu socialinio teisingumo link, bet koks čia teisingumas, kai sulyginsite žmones, kurių darbo stažas skiriasi dešimtmečiais?

Pensijos labiau augs tiems, kurie sumokėjo daugiau įmokų.

– Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mūsų siūlomas pensijų modelis susideda iš dviejų dalių: pirma, siekiame stiprinti sumokėtų įmokų ir išmokų ryšį sparčiau indeksuojant ir didinant individualią pensijos dalį, antra, spręsti vis dar labai opią mažiausias pensijas gaunančiųjų problemą – didinant bazinę pensiją.

Kalbant apie bazinės pensijos kėlimą, noriu akcentuoti, kad stažo įtaka ir toliau išlieka svarbi. Dirbusieji ilgiau nei 30 metų pajaus tiek bazinės dalies, tiek individualiosios dalies didinimo įtaką. Bazinės pensijos dalyje universalumas siūlomas tik tiems, kurie sukaupę nuo 15 iki 30 metų stažą, o kurie sukaupė daugiau, gaus didesnę bazinės pensijos dalį.

Kai pradedi gilintis, kas gauna mažiausias pensijas ir patenka į tą 15–30 metų stažo intervalą – o tokių tarp per 600 tūkst. senjorų yra tik 75 tūkst., išryškėja, kad apie du trečdaliai jų yra moterys. Dėl įvairių gyvenimo aplinkybių jos negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo, tad dabar ir gauna mažiausias pensijas. Taigi problemų laukas per daug platus, kad galėtume visus tuos žmones tiesiog nurašyti apibendrindami, jog jie vengė mokėti mokesčius ar pan.

Pasak ministrės M.Navickienės, pasikeitimus pajustų kiekvienas – dirbantieji, senjorai, vaikai, neįgalieji, bet labiausiai ji džiaugiasi, kad pokyčiai orientuoti į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. (Fotobanko nuotr.)

Verta paaiškinti, kas yra toji bendroji pensijos dalis. Nuo 2018 m. ji finansuojama bendraisiais mokesčiais ir yra nesusijusi su asmens mokamomis įmokomis. Pirminė jos paskirtis – teikti minimalias garantijas. Šiuo metu įgijusiesiems mažesnį už būtinąjį stažą ši pensijos dalis mažinama proporcingai turimam stažui, tačiau kartu iš valstybės biudžeto lėšų primokama mažų pensijų priemoka, kurios paskirtis taip pat yra skurdžiausių gyventojų apsauga. Taigi yra du vienas kitą dubliuojantys elementai, kurie nepriklauso nuo asmens įmokų, atlieka tą pačią funkciją ir abu finansuojami valstybės biudžeto pinigais.

– Tai kiek kils pensija žmonėms, kurie daug metų dirbdami ir mokėdami mokesčius tikėjosi ir oresnės senatvės?

– Kalbant apie bazinės pensijos dalį, svarbu paneigti mitus, neva ir ilgai, ir trumpai dirbusieji gaus vienodas išmokas. Daugiau dirbusiesiems pensija papildomai didinama už stažą, viršijantį būtinąjį. Pavyzdžiui, įgyvendinus siūlymus, 40 metų stažo turinčio asmens, į pensiją išėjusio 2017 m., bendroji pensijos dalis kitąmet būtų apie 290 eurų, o dirbusio tik 22 metus – 215. Jei abu gavo vidutinį atlyginimą, ilgiau dirbusiojo nuo jo įmokų priklausanti individualioji dalis bus 188 eurai, trumpiau dirbusiojo – 103. Taigi, pirmasis pensijos gaus 478 eurus, o antrasis – 318.

Sparčiau didinant individualiąją pensijos dalį, atotrūkiai dar labiau ryškės. Spartesnis jos indeksavimas didins sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų ryšį. Pensijos labiau augs tiems, kurie sumokėjo daugiau įmokų. Siekis – kuo daugiau žmonių traukti iš šešėlio, skatinti mokėti mokesčius, kurie ateityje lemtų didesnę konkretaus asmens pensiją. Dabartinis santykis, kai maždaug 40 proc. pensijos sudaro individualioji dalis, o 60 proc. bazinė pensija, palaipsniui turėtų keistis ir sudaryti bent jau lygias dalis.

– Jei siūlymai bus priimti, kokia kitąmet bus vidutinė senatvės pensija?

– Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija kitąmet didėtų nuo 414 eurų iki 465, 2024-aisiais siektų 544 eurus, o su būtinuoju stažu kitąmet didėtų nuo 441 euro iki 489, o 2024-aisiais – iki 576 eurų.

Siekis – artyn ES

– Siūlote mažinti pajamų nelygybę didinant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), neatsižvelgiant į žmonių pastangas dirbti daug ir skaidriai, į laiką siekiant kvalifikacijos. Ar netikite kai kurių ekspertų įspėjimais, kad tai vidurinę klasę pastūmės iš Lietuvos darbo rinkos, juo labiau, kai dabar daug kur įmanoma dirbti nuotoliniu būdu?

– Pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijas, ekonomikos situaciją ir prognozes MMA dydis turėtų būti dar didesnis, ir jis kurtų didesnę vertę mažus atlyginimus uždirbantiems asmenims, didintų darbo užmokestį. Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, kurie uždirba iki 1 tūkst. eurų, o tai maždaug 73 proc. dirbančiųjų.

Dabar kartais girdime, kad MMA mažai kuo skiriasi nuo išmokų krepšelio, kokį gauna nedirbantys asmenys. Tad kuo labiau didinsime tą atotrūkį, tuo didės motyvacija dirbti skaidriai – ne šešėlyje ir uždirbti normalias pajamas.

Nė vienas minimalios algos kėlimas, kiek yra jų buvę anksčiau, nelėmė didelio bankrotų skaičiaus didėjimo ar nedarbo išaugimo – tokios tendencijos nesame fiksavę. Atlyginimų kėlimas tam tikru kampu grįžta į biudžetą: žmonės turi daugiau pajamų, daugiau gali išleisti pinigų.

Be to, SADM siūlo ne tik didinti MMA, bet ir teisės aktų pataisas, kuriomis didėtų algos kvalifikuotiems darbuotojams. Projektuose – didinti bazinį dydį nuo 177 eurų iki 181 (4 eurais), tai palies per 200 tūkst. biudžetinėse įstaigose dirbančių kvalifikuotų darbuotojų, taip pat didinti valstybės ir savivaldybių, biudžetinių įstaigų kvalifikuotų darbuotojų (išskyrus pedagoginius) pareigybių minimalius koeficientus.

– Ne tik MMA, bet ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pokyčiai, nukreipti į mažiausiai uždirbančius asmenis, ekspertų prilyginti ne gerovės, o blogovės valstybės siekiams. Ar siūlomomis pataisomis nebandoma tiesiog pagerinti skurdo statistikos, neiškreipiama socialinės paramos esmė, ją bandant perkelti ant kitų dirbančiųjų pečių?

– Didesnį atlyginimą, atskaičiavus mokesčius, padidinus NPD nuo 400 iki 460 eurų, gaus visi tie, kurių pajamos yra nuo minimalios mėnesinės algos iki vidutinio atlyginimo. Tokias pajamas šalyje gauna apie 73 proc. visų dirbančiųjų. Taip, NPD didėjimą labiausiai pajaus mažesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai. Taip yra todėl, kad gyventojų pajamų apmokestinimo sistema Lietuvoje, kaip ir visose kitose išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, yra progresinė – aukštesnės pajamos yra apmokestinamos didesniu tarifu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iki šiol taikyta darbo pajamų apmokestinimo sistema buvo mažiau progresyvi nei daugumoje kitų ES šalių. Tai darė neigiamą įtaką pajamų nelygybės rodikliams šalyje. Tiek pagal Gini koeficientą, tiek ir pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva daug metų išlieka paskutinėje arba priešpaskutinėje vietoje tarp ES šalių. Reaguojant į tarptautinių ekspertų rekomendacijas ir siekiant, kad Lietuvoje taikoma pajamų iš darbo santykių apmokestinimo sistema pagal savo progresyvumo lygį atitiktų gerąsias ES šalių narių praktikas, ir įvedami NPD pakeitimai.

SADM siūlomiems projektams įgyvendinti reikės 700 mln. eurų, bet jie juos ketina gauti ne keliant mokesčius, o pasinaudojant ekonomikos augimo teikiamomis galimybėmis. (Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Pačias didžiausias pajamas gaunantiems asmenims mokestiniai tarifai nesikeis, tad tie, kas daugiau investavo į savo kvalifikaciją ir dirba sudėtingesnį darbą, ir toliau gaus didesnę investicinę grąžą. Tačiau didės mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiųjų atlyginimai, siekiant, kad pajamų atskirtis darbo rinkoje atitiktų ES šalių vidurkį, t.y. būtų pasiektas sveikas, ekonomikos neiškraipantis pajamų pasiskirstymo lygis. Tai leis mažinti dirbančiųjų skurdo rizikos rodiklius, nes šiuo metu beveik kas dešimtas dirbantis asmuo (8 proc.) gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, taip pat didins darbo neturinčių asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką.

Daugiau pinigų vaikams

– Kokių esminių pokyčių siūlote vaikus auginantiems tėvams?

– Manome, kad sprendimas padidinti NPD leis taikliau pasiekti asmenis ir šeimas, kurioms iš tiesų reikalinga valstybės pagalba. Šeimų pajamų augimą lemia ir įvairios išmokos, kurios didinamos arba indeksuojamos. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurus (šiemet – 40). Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, vaiko pinigai indeksuosis 5 proc., vadinasi, didės sparčiau nei infliacija šalyje.

Šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Dabar, priklausomai nuo gyvenamosios vietos savivaldybės, būsto jiems vidutiniškai tekdavo laukti apie šešerius metus. Siūloma didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (dabar 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams. Šis pakeitimas būtų aktualus nepasiturinčioms jaunoms šeimoms.

Labai džiaugiuosi, kad žymiai išaugs viena išmoka, kuri nebuvo didinta daugiau nei du dešimtmečius. Globos (rūpybos) išmoka tėvų globos netekusiems vaikams, kuriems globa nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, išmoka dabar siekia 160 eurų. Nuo kitų metų ją siūloma padidinti ir diferencijuoti pagal vaikų amžių ir poreikius: vaikams iki šešerių metų skiriant 218 eurų, nuo šešerių iki dvylikos metų – 252, nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų, taip pat visiems neįgaliems vaikams, buvusiems globotiniams – 273 eurus. Tokią didesnę išmoką gautų apie 7,5 tūkst. vaikų. Tikimasi, kad didesnė finansinė parama ne tik pagerins tokių vaikų gyvenimo sąlygas, bet ir paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Socialinių darbuotojų algos

– Gražus noras, kad individualios priežiūros darbuotojai teiktų asmens higienos ir kitas paslaugas senjorams, neįgaliesiems. Kiek tokių darbuotojų reikės papildomai ir ar įmanoma jų rasti? Kokio dydžio algos jiems numatytos?

– Lietuvoje dirba 7,6 tūkst. socialinių darbuotojų padėjėjų, lankomosios priežiūros darbuotojų, asmeninių asistentų. Jie yra arčiausiai senyvo amžiaus žmogaus, turinčio negalią asmens, vaiko ar šeimos, kuriai reikalinga pagalba, todėl itin svarbu tinkamas jų pasiruošimas ir profesinė kvalifikacija. Teikiame Socialinių paslaugų įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti kvalifikacinius reikalavimus individualios priežiūros darbuotojui.

Socialinės srities darbuotojų atlyginimai jau padidėjo nuo liepos 1 d. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidinti 30 proc. (buvo 20 proc.), be to, daugiau mokama ir už turimą kvalifikacinę kategoriją. Iš viso savivaldybėms iš valstybės biudžeto šiemet tam papildomai skirta 2,8 mln. eurų.

Individualios priežiūros darbuotojo, turinčio iki dvejų metų profesinio darbo patirtį, alga šiuo metu siekia nuo 966 iki 1 044 eurų, o turinčių daugiau kaip dešimties metų patirtį dominuoja tarp 1 035–1 380 eurų. Už metų rezultatus nustatoma pareiginės algos kintamoji dalis, kuri gali siekti iki 40 proc. jos pastoviosios dalies, o už papildomą darbo krūvį – iki 30 proc. Šios srities darbuotojų algos augs ir dėl minėto bazinės pareiginės algos dydžio augimo.

Sunkūs sprendimai

– Kontroversiškų vertinimų sulaukė siūlymas mokėti 100 eurų pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams. Ar jūsų neįtikino kritika, kad tai socialiai neteisinga ir didina nepasitikėjimą vakcinomis?

– Kartoju visą laiką – šis sprendimas sunkus ir neteikiantis džiaugsmo, bet paliekantis viltį, kad senjorai suklus, ateis skiepytis ir apsaugos save. Nuo pandemijos pradžios nuo COVID-19 mirė per 5,4 tūkst. žmonių, tarp jų 75 metų ir vyresnių mirštamumas net 64 proc., didžiausia ir hospitalizacijos rizika. Tačiau šioje grupėje per 30 proc., arba 80 tūkst. asmenų, kurie nepaskiepyti ar nepersirgę COVID-19.

Matant tokius skaičius, milžinišką riziką man iki šiol sunku suvokti, kodėl žmonės nesaugo savęs ir nepasinaudoja valstybės duodama apsauga, t.y. skiepais. Tad jei išmoka padės išgelbėti dar bent vieną gyvybę, turime priimti tokį sprendimą. Priminsiu, kad išmoką galės gauti ne tik pirmą kartą besiskiepijantys senjorai, tačiau ir tie, kurie savo imunitetą sustiprins trečiąja vakcinos doze.

NPD didėjimą labiausiai pajaus mažesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai.

Lietuva nėra pirma valstybė, kuri imasi priemonių materialiai papildomai skatinti gyventojus. Nesiečiau tokios paskatos su pasitikėjimo vakcinomis mažinimu. Manau, turime imtis visų įmanomų priemonių mažinant gyventojų sergamumą, o ypač mirtingumą.

– Ar teiksite projektą nemokėti ligos išmokos nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems ir šia liga susirgusiems asmenims?

– Toks Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas parengtas. Kol kas Vyriausybė šio siūlymo neteikia Seimui, stebime skiepijimosi tempus. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė pasiūlymą, kurį Seimas ėmėsi svarstyti, kad nuo gruodžio 1 d. už testus turėtų mokėti darbuotojas arba darbdavys.

Reikėtų 600 mln. eurų

– Kiek kitąmet reikėtų papildomų valstybės išlaidų, jei SADM pateiktiems projektams Seimas pritartų?

– Iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų socialinės srities projektams įgyvendinti numatoma skirti per 700 mln. eurų: susijusiems su darbo užmokesčiu (MMA, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui) – per 270 mln., pensijoms didinti, vienišo asmens išmokoms – beveik 250 mln. iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“, paramai būstui įsigyti, piniginėms socialinėms išmokoms nepasiturintiems ir globos išmokų vaikams įstatymo projektams – per 32 mln. eurų.

– Kokiai daliai Lietuvos gyventojų dėl to bent kiek pagerėtų gyvenimas?

– Kalbant apibendrintai, tai paliestų kiekvieną Lietuvos žmogų: dirbančiuosius, senjorus, vaikus, neįgaliuosius, bet labiausiai džiaugiuosi, kad visi pokyčiai orientuoti į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Sparčiau augs minimali alga, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, didės tiksliniai dydžiai, pagal kuriuos indeksuojamos kitos išmokos. Sparčiau augs pensijos, ypač mažiausios. Jau mokama, o nuo Naujųjų metų vienišo asmens išmoka pasieks visus vienišus senjorus, ne tik našlius. Augs NPD, tai labiausiai pajus vidutinį atlyginimą gaunantieji – per 70 proc. dirbančiųjų. Tad pokytį pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas. Pokyčiai labai kruopščiai suplanuoti, nuoseklūs, svarbiausia, vykdomi tvariai, pasinaudojant ekonomikos augimo teikiamomis galimybėmis.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Įmonės daugiametis darbuotojas

Atkurus Nepriklausomybę, daugelis įmonių atlyginimus mokėjo tik minimumą, o skirtumą - vokeliuose. Vienos iš Laivų remonto įmonių ( AB "Laivitė" ) gamybos viršininkas G.A. per prievartą, gasdindamas atleidimu, privertė visų cechų darbuotojus pasirašyti sutikimą pervesti dirbti su minimumu. Tokiu būdu sumažėjo darbo užmokestis, įmokos "Sodrai", į valstybės biudžetą. O nuostabiausia buvo tai, kad tuo nepasidomėjo nei "Sodra", nei mokesčių inspekcija. Todėl ir pensijos mažos. . Ir manau, kad tokių įmonių buvo aibė. Nebuvo jokios kontrolės iš valstybės pusės. Ir turim tai, ką turim.

Nesitikėjau

Gaila, bet visose šalyse pensija priklauso nuo turimo stažo ir uždarbio. Žinoma, kad pensija negali būti suvienodinta. Gal turėtų būti nustatyta kokio dydžio pensija turi būti tiems,kurie neturi reikiamo darbo stažo, kaip tai yra Švedijoje. Tačiau žmogus turintris 50 metų darbo stažą, visą gyvenimą sąžiningai mokėjęs mokesčius, tikrai negali būti sulygintas. Tai nusikaltimas. Sovietmečiu darbų netrūko. Kas norėjo, tas ir dirbo. Netgi per prievartą buvo įdarbinami buvę kaliniai, buvo nustatytos kvotos įmonėms kiek jų įdarbinti. Tiesiog blefuojama. Bet didžiausią sumaištį padarė Lietuvos vyriausybė, keisdama rublius į litus. Rubliai buvo nuvertinti šimteriopai. Tai žiauriai atsiliepė pensijų skaičiavimui, kai vietoj 100 rublių liko 1 litas. Tai ir turim šiandien tokius rezultatus.

Manau ,kad neteisingai pensija skirstoma. Dabar stažas yra neaktuolus. Tinginiai nedirbo o pensininkas dirbo ir gaus vienodai. Tai nesąžininga. Tai dabar gali nedirbti visvien pensija gausi ir tas kuris taupo ir dauk mokejo. Burdakas.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS