INVESTICIJOMS KLAIPĖDOJE – KLERKŲ KIRTIS

Į žemėtvarkininkų akiratį patekę uostamiesčio verslininkai valdininkų veiksmus vadina valstybiniu reketu. Teisėtai valstybinę žemę išsinuomoję verslininkai staiga sulaukė prokurorų kirčio – Liepų gatvėje vykstančios statybos sustabdytos, o investuotojai skaičiuoja milijoninius nuostolius.

Ore pakibo pusė milijardo

Skandalinga situacija, kai 40 milijonų eurų investicijos buvusio "Žalgirio" stadiono vietoje įstrigo dėl žemėtvarkininkų įgeidžių, turi analogų ir uostamiestyje.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) iniciatyvos nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis ore pakibo dešimt projektų Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

Bendra investicijų suma siekia pusės milijardo eurų sumą.

Iš visų šių projektų tik klaipėdiečių įmonei Uosto verslo centrui teismas yra pritaikęs pačias griežčiausias sankcijas – statybos nuo gruodžio pabaigos sustabdytos, projektavimo darbai įšaldyti, o NŽT ieškiniai pateikti teismui.

Į teismą NŽT kreipėsi apskųsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Į prokuratūrą NŽT kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Pasirašė, bet persigalvojo

Dienraštis "Klaipėda" jau rašė apie Uosto verslo centro ginčą su žemėtvarkininkais ("Ieškinys – keturi milijonai", 2016 07 25).

Jei anksčiau žemėtvarkininkai reiškė norą sumažinti išnuomotų sklypų dalį, tai dabar mėginama apskritai panaikinti valstybinės žemės Liepų gatvėje nuomos sutartį.

Verslininkai apleistus pastatus įsigijo iš įmonės "Klaipėdos mediena".

"Mes nieko nepavogėme, pirkome senus, apleistus pastatus. Valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti 99 metams. Sąlygose buvo pažymėta, kad bus galima nauja statyba. Buvo gauti visi sutikimai ir suderinimai. Pati NŽT pasirašė nuomos sutartį. Beje, ši teritorija Klaipėdos miesto bendrajame plane yra įvardijama kaip konversinė. Miesto viešasis interesas yra tas, kad čia taršius pramonės objektus pakeistų komerciniai ir administraciniai pastatai", – tikino Uosto verslo centro vadovas Šarūnas Butkus.

Į teismą padavė ir savivaldybę

Teisme kaip atsakovė kartu su verslininkais atsidūrė ir Klaipėdos savivaldybė.

Dar praėjusių metų vidurvasarį NŽT pateikė verslininkams pasiūlymą sumažinti išnuomotą sklypą, kitaip tariant, jo dalį panorėta atimti.

Pagrindiniu ginčo argumentu tapo tas faktas, kad verslininkai žemę įsigijo ne aukciono būdu.

Visa ši istorija man primena žaliųjų žmogeliukų veiklą.

"Esmė ta, kad privatizavimas tokiu būdu vyko visoje šalyje. Visa ši istorija man primena žaliųjų žmogeliukų veiklą. Viena valstybinė institucija gali valstybėje padaryti perversmą. Kaip? Ogi ištrauks žemę iš po kojų. Kaip atrodo valstybė užsienio šalių investuotojams? Juk niekam neaišku, kas šioje šalyje dedasi", – emocingai kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Pasak K.Macijausko, didžiuosiuose šalies miestuose žemės aukcionai iš viso nevyksta, nes nėra baigta žemės reforma.

"O kaip statybos ten vyksta nuo 1990-ųjų? Žemė buvo nuomojama, taip atsirado ištisi kvartalai daugiabučių. Tai ką, visa Lietuva užsistatė neteisėtai?" – retoriškai klausė K.Macijauskas.

Jis tikino, kad iš didžiųjų miestų tik Klaipėdoje žemės reforma yra baigta.

Susimokė prieš Konstituciją?

Verslininkai jau konsultavosi su advokatais dėl galimybės savo teises ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

"Ne tik mūsų teisininkai, bet ir pati Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė savo atsakyme pabrėžė, kad mes turime teisėtų ir pagrįstų lūkesčių dėl savo investicijų", – pastebėjo Š.Butkus.

Prokurorė L.Paulikienė konstatavo, jog "nuo 2007 m., akivaizdu, kad žemės sklypo teritorijoje bendrovė kartu su valstybinės žemės nuomą įgyvendinančios institucijos žinia ir pritarimu vykdė ilgalaikį investicinį projektą, taigi turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį tinkamai užbaigti jo vykdymą. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonės išlaidos į žemės nuomos teisės įgijimą, teritorijos planavimo ir dokumento parengimą ir statinių žemės sklype projektavimą siekia 2,5 mln. eurų, be to, prie šių išlaidų bendrovė priskiria negautą pelną, sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo ir nutraukimo finansinius nuostolius".

Prokurorė pažymėjo, jog savo skunde pati NŽT nenurodo ir tyrimo metu nenustatyta, kad sklypo suformavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Prokuratūra peržiūrėjo detalųjį šio sklypo planą, kuris buvo derintas su Klaipėdos savivaldybe. Šių procedūrų metu buvo pakeista žemės sklypų paskirtis.

"Šis administracinis aktas nenuginčytas. Žemės sklype pradėti statyti nauji statiniai, išduoti leidimai, kurie irgi nėra ginčijami ar nuginčyti", – akcentavo prokurorė LPaulikienė.

Ji reziumuoja, kad ne tik valstybės valdžia, bet ir ją įgyvendinančios institucijos turi pareigą laikytis valstybės prisiimtų įpareigojimų, nes Konstitucija ir teisės aktai saugo įgytąsias teises.

"Jei kokie nors žmonės vienas kitam ką nors parduotų, o praėjus keleriems metams vienas jų atvažiuotų pas pirkėją ir atimtų tai, ką pardavė, toks atvejis būtų nagrinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tai būtų vertinama kaip nusikaltimas", – replikavo Š.Butkus.

Tikslas – nacionalizuoti?

Š.Butkus stebėjosi tuo, kad nėra aiškus galutinis NŽT veiksmų tikslas.

"Ko siekiama? Nacionalizuoti viską? Atimti? Nugriauti? Siekiamybė nėra suprantama, nes nepaaiškinti tikslai. Naikins mums statybos leidimą, viską lieps nugriauti, atsiims sklypą ir jį kažkam kitam parduos?" – garsiai svarstė Š.Butkus.

Šis teisinis ginčas Klaipėdos teisme kol kas pristabdytas, visoms ginčo šalims siūloma rasti taikos sutartį mediacijos būdu.

Verslininkai žemėtvarkininkus informavo, kad statybų pabaiga numatyta jau šių metų liepą.

"Pusei patalpų jau turime nuomininkus, su jais pasirašytos sutartys. Šis teismo procesas sužlugdo ir jų planus. Mes bandėme paaiškinti – jei būtina, paliekame viską, tačiau tegul mums atlygina visa tai, ką įdėjome. Tačiau jų toks reikalavimas netenkina", – kalbėjo Š.Butkus.

Ministras dėtų tašką

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas po susitikimo su NŽT atstovais, verslininkais ir Generalinės prokuratūros prokurorais, pateikė šiek tiek šviesesnes šio ginčo sprendimo perspektyvas.

"Visiems, kurie nuomoja valstybinės žemės sklypus ir yra pakeitę žemės paskirtį, bus leista tęsti veiklą ir baigti projektus. Nacionalinė žemės tarnyba nestabdys projektų. Tačiau prokuratūra nepažadėjo, kad nesikreips į teismą. Diskusijos dar nesibaigė. Prokurorai aiškina, kad nėra kitos išeities, tik teismas. Mano galva, šiuo metu geriausia būtų braukti brūkšnį ir tiems, kurie turi pakeistas paskirtis, leisti toliau statyti ir vystyti projektus", – praėjusią savaitę tikino žemės ūkio ministras B.Markauskas.

Ministrui buvo naujiena ta žinia, kad klaipėdiečių įmonei teismas yra nurodęs stabdyti statybas ir projektavimo darbus.

Šiuo metu bendrovė yra išprašiusi teismo leisti užkonservuoti statybas.

"Man tai yra nauja. NŽT apskundė sprendimą teismui? Oho. Tačiau gali būti, kad kiekviena iš dešimties šiuo metu svarstomų žemės nuomos istorijų yra skirtingos. Lyg ir buvo nuspręsta, kad NŽT atsisako kreipimosi į teismą ir turėtų būti pasirašyta taikos sutartis. Blogiau būtų, jei prokuratūra kreiptųsi į teismą. Tačiau aš kalbėjau su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu dėl prokuratūros pozicijos šiuo klausimu, jei kartais reikėtų politinės valios", – prasitarė B.Markauskas.

Jei žalia šviesa bus uždegta didžiausią triukšmą keliantiems verslininkams, nėra aišku, kaip bus vertinamos visos kitos žemės nuomos sutartys.

"Daugeliu atvejų valstybė lieka nekokioje situacijoje, nes negauna jokių pajamų už tokius sklypus. Juk verslininkai pirko objektus iš privačių asmenų. Valstybei nieko nebuvo sumokėta, ji lieka ant ledo. Tačiau mes svarstome, kaip tai galima būtų išspręsti. Galbūt galima būtų taikyti skirtingus žemės nuomos mokesčius?" – aiškino B.Markauskas.

Visgi teisininkams akcentavus, kad legitimumo turėtų tikėtis visos žemės nuomos sutartys, kuriose yra numatyta galimybė keisti žemės paskirtį, valdininkai vėl susimąstė iš naujo.

"Išties, jie sutartį pasirašė tokią, kurioje numatyta tokia perspektyva. Mano manymu, tai jau yra per toli nuėję, mes iš tiesų tokiais veiksmais gąsdiname bankus ir investuotojus", – pripažino B.Markauskas.