KĄ VEIKTI SU 2,2 MLRD. EURŲ, REIKIA FANTAZIJOS

Lietuva šią savaitę pažadėjo apsispręsti, kur galėtų padaryti proveržį su 2,2 mlrd. iš specialaus ES atsigavimo fondo. Sutarimo dėl plano nedaug, nes nedaug ir tartasi.

Be žmonių

187 lapuose – "Naujos kartos Lietuva". Pagal europinį šabloną taip pavadintos mūsų valstybės vizijos plano tituliniame lape – vėjo ir saulės elektrinės, labiau Niujorką nei Vilnių primenantys dangoraižiai, keli medžiai ir – nė vieno žmogaus. Labai simboliška: oponentai labiausiai ir kritikavo Vyriausybę, kad mažai diskutavo dėl plano su visuomene, todėl jame ir neatspindėti nemažos dalies žmonių lūkesčiai.

"Pabrėžiama, kad šio ES fondo lėšos bus skiriamos dabartinės Vyriausybės programai įgyvendinti. Taip formuluoti politiškai nekorektiška. Reikia atliepti visų žmonių lūkesčius, ne tik balsavusiųjų už dabartinius valdančiuosius", – pabrėžia Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Be to, primena ji, yra ne tik dabartinės Vyriausybės programa – valstybė turi priėmusi strateginių dokumentų, juose yra priemonių, kurios nusipelnė būti finansuojamos iš šio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, skirto COVID-19 pandemijos paveiktai Europai atsitiesti. Pasak socialdemokratės, kitos valstybės šį fondą ketina naudoti ir šalių ekonomikai, ir žmonių pajamoms atgaivinti.

Deja, lietuviškojo plano projekto pristatyme ties eilute "Privačios investicijos" prirašyti trys klaustukai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nesutinka, kad planas nederintas su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis institucijomis. Jos tikinimu, pastaruosius keletą mėnesių vyko atskirų plano komponentų viešinimas.

Tačiau, R.Budbergytės vertinimu, planas buvo derinamas minimaliai, tik tiek, kiek privalomai reikalauja EK. Seimo narė piktinasi, kad net Seimo Ateities komitetas, kurio narė ji yra, tikėjosi būti anksti supažindintas su projektu, pakviestas į diskusijas. Deja, pasak jos, planas rengtas labai uždarai.

Nustatė Briuselis

Valstybės, rengdamos šiuos planus, neturėjo absoliučios laisvės pasirinkti, kur dėti milijardus: privalu tilpti į Europos Komisijos (EK) nustatytas lėšų proporcijas ir kriterijus. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – ES prioritetai, tad šioms sritims privalomai reikėjo skirti atitinkamai 37 proc. (823 mln. eurų) ir 20 proc. (445 mln.) gaunamų fondo lėšų. Kitos skirtos Europos Tarybos (ET) šaliai pateiktoms pastarųjų poros metų rekomendacijoms įgyvendinti: 311 mln. (14 proc.) numatyta švietimui, 267 mln. (12 proc.) – sveikatai, 200 mln. (9 proc.) – inovacijoms ir mokslui, 111 mln. (5 proc.) – darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai.

Iš viso iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo iki 2026 m. rudens Lietuva turėtų gauti 2,225 mlrd. eurų dotacijų. Daug, jei susikoncentruotume į kelias įsisenėjusias problemas, ir palyginti nedaug, jei patrupinsime visiems po truputį.

Bet tai ne vieninteliai europiniai pinigai proveržiui – dar iki 3 mlrd. eurų iš šio fondo Lietuvai skirta paskoloms. Be to, planui įgyvendinti bus pasitelktos ir ES Sanglaudos politikos, kitų europinių fondų, taip pat ir valstybės biudžeto lėšos. Balandžio viduryje pristatydama planą finansų ministrė G.Skaistė sakė, kad Atsigavimo fondo lėšos sudaro apie septintadalį visų Lietuvos pažangai numatytų 16 mlrd. eurų.

R.Budbergytė atkreipia dėmesį į šio fondo išskirtinumą: skirtingai nei finansavimo iš kitų ES fondų atveju, valstybei neprivaloma skirti kofinansavimo iš šio fondo vykdomiems projektams. "Todėl nesuprantu, kodėl praleista proga suteikti daugiau galimybių savivaldybėms. Įstatymas riboja jų skolinimosi limitus, savivaldybės daug metų pagrįstai skundžiasi, kad negali vykdyti investicinių projektų net ir naudodamos ES lėšas, nes neturi pakankamai savų kofinansavimui. Šis fondas galėjo žymiai prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo", – mano R.Budbergytė.

Pasak R.Budbergytės, jei būtų investuota į viešųjų pirkimų procedūrų skaitmenizavimą, kasmet dar 600 mln. eurų galėtume skirti socialiniams klausimams spręsti. Tačiau to plane nėra. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Be to, primena ji, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybė kritikuota, kad jos rengtame Ateities ekonomikos DNR plane (kurio dalis priemonių, atitikusių Atsigavimo fondo kriterijus, pateko ir į "Naujos kartos Lietuvos" planą) viską buvo sumetusi į vieną katilą, o dabartinė žadėjo labai aiškiai parodyti, iš kokių šaltinių ir kas bus finansuojama. "Tačiau dabar daugelyje punktų tik nurodyta, kad iš dalies bus finansuojama iš to, iš dalies iš kito", – konstatuoja R.Budbergytė.

Be džiazo

EK pateikti kriterijai ir net proporcijos gana griežti, tad, pasak Europos Parlamento (EP) nario liberalo Petro Auštrevičiaus, nelabai gali džiazuoti. "Antra vertus, nemanau, kad iššokome su kokiais naujais sprendimais, gal pritrūkome kiek fantazijos pateikdami priemones, kurios galėtų atitikti EK reikalavimus", – vertina europarlamentaras. Jo nuomone, galėjome padžiazuoti – paieškoti originalių sprendimų, ypač priemonių srityje, nes EK įvardyti tikslai gali būti įgyvendinti įvairiais būdais, vienai priemonei skiriant daugiau, kitai – mažiau.

R.Budbergytė prie plano pranašumų priskiria tai, kad numatytos lėšos skaitmenizavimui, duomenims atverti, ekonomikai žalinti – tai ves į ekonomikos transformavimą. Tačiau, jos vertinimu, viešosioms paslaugoms skaitmenizuoti skirta per mažai, nors poreikis – didžiulis. Pandemijos metu išryškėjo, koks šiuo aspektu viešasis sektorius nustekentas, todėl, pavyzdžiui, sunkiau keliavo ir parama verslui.

Per šį fondą buvo galima spręsti viešųjų pirkimų skaitmenizavimo problemą, bet to nesiimta. "Dabar niekas negalvoja, kokios kokybės produktą ar paslaugą nusipirks, o tik žiūri, kad nepažeistų procedūrų. Jei būtų investuota į jų skaitmenizavimą, tai sugaudytų pažeidimus. 600 mln. eurų, kurių kasmet netenkame dėl blogai funkcionuojančių viešųjų pirkimų, galėtume skirti socialiniams klausimams spręsti, socialinei nelygybei mažinti. Tačiau tik 2023 m. numatytas kažkoks mažas Viešųjų pirkimų tarnybos informacinės sistemos sukūrimas, ir ne iš šio fondo pinigų", – apgailestauja R.Budbergytė.

Jai abejonių kelia ir tai, kad Tūkstantmečio gimnazijoms numatyta skirti 210 mln. eurų, kai dar nėra aiški jų koncepcija, kas tai bus – ar elito katalizatoriai, kurie surinks gabiausius vaikus ir padarys dar nelygesnes švietimo galimybes.

Ankstesnė Vyriausybė kritikuota, kad Ateities ekonomikos DNR plano projektai buvo per daug orientuoti į perteklinę infrastruktūrą – į trinkeles, betoną. "O dabartiniame plane dėl Tūkstantmečio mokyklų nėra aiškumo, į ką bus investuota, – į sienas, į pedagogų atlyginimus ar laboratorinę įrangą", – kritikuoja Seimo narė.

Jos manymu, iš šio fondo lėšų reikia daugiau investuoti į bendrojo lavinimo turinį, į mokslą, kuriam šame plane skiriama per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, biotechnologijos, gyvybės mokslams, kuriais galime didžiuotis, skirtos kelios deklaratyvios frazės – gerinsime, didinsime, bet jokių konkrečių projektų, kritikuoja opozicijos atstovė. Bet ji giria, kad gerai padaryti namų darbai energetikos srityje.

R.Budbergytės vertinimu, plane galėjome daugiau orientuotis į inovacijas. Dar daugiau vertėjo skirti pastatų renovacijos projektams. Ji tikėjosi didesnių investicijų į darbo rinką, darbo jėgos perkvalifikavimą, o tam skirti vos 5 proc. fondo lėšų. "Nedarbas Lietuvoje didžiulis, tad galėjome imtis smūginio pokyčio, kuris žmonėms suteiktų naujų kvalifikacijų, kad jie galėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio", – mano socialdemokratė.

Įgyvendinimas kels problemų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovės Guodos Azguridienės vertinimu, Lietuvos planas logiškas ir pagrįstas. Pagrindinės kryptys – žaliasis kursas ir skaitmenizacija – reikalingi Lietuvos žmonėms ne tik dėl aukštų CO2 sumažinimo tikslų, kuriuos kelia pati ES, bet ir dėl mūsų pačių įmonių konkurencingumo ir viešųjų paslaugų kokybės. Ekspertės manymu, plane yra abejotinų ir mažareikšmių darbų, bet jie nesudaro didelės dalies.

Pasak jos, Lietuvai ypač svarbios tos plano dalys, kurios siekia padidinti šalies atsparumą pandemijoms ar kitoms nelaimėms, visų pirma, Astravo atominės elektrinės keliamam pavojui. Tai apima ir sveikatos apsaugos sektoriaus stiprinimą, ir bendrą duomenų sutvarkymą. Plane daug dėmesio skiriama informacinėms sistemoms, jų brandumui ir integralumui, duomenų kokybei, saugumui ir efektyviam valdymui . "Tai esminė plano dalis, nes šiandien ne keliai yra bazinė šalies infrastruktūra, o duomenys ir informacinės sistemos", – neabejoja G.Azguridienė.

Bet, pabrėžia ji, viešųjų pinigų skirstymo planai patys neįsigyvendina – kad sukurtų vertę, lėšos turi patekti į rinką. "Nei ministrai, nei ministerijų darbuotojai nekurs informacinių sistemų, nešiltins renovuojamų namų sienų, nesteigs saulės elektrinių. Jie turės formuluoti užduotis ir organizuoti tų darbų pirkimą. Kaip matome iš pandemijos ekonomikos paramos įgyvendinimo, procesas yra lėtas, apaugęs biurokratija ir demotyvuojantis gavėjus. Pandemijos metu dar labiau išryškėjo viešųjų pirkimų proceso trūkumai – greitai ir tiksliai to, ko reikia, nupirkti dažnai nepavyksta", – G.Azguridienė pabrėžia, kad viešasis sektorius nemoka dalykiškai, konstruktyviai bendrauti su privačiu, o plane numatyti viešojo sektoriaus efektyvinimo ir privataus sektoriaus dereguliavimo tikslai yra aiškiai nepakankami.

G.Azguridienė atkreipia dėmesį, kad tokio masto viešųjų pinigų patekimas į rinką perskirstys jėgas tarp žaidėjų, nusiurbs išteklius nuo kitų sektorių, todėl svarbu, kad procesas būtų skaidrus, o sukuriama nauda – tvari. (Asmeninio arcyvo nuotr.)

Pasak jos, plano įgyvendinimo procesas svarbus ir dėl to, kad tokio masto viešųjų pinigų patekimas į rinką smarkiai perskirstys jėgas tarp žaidėjų, nusiurbs išteklius (kapitalą, darbuotojus) nuo kitų sektorių ir veiklų. Kitaip tariant, iškraipys rinką ir konkurenciją: suskirstys įmonės pagal jų veiklos pobūdį, dydį, gebėjimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pavyzdžiui, jei bus vykdoma masinė renovacija, brangs statybos, sektoriuje gali imti trūkti darbuotojų, medžiagų ar paslaugų. Dėl to nukentės kitų objektų – butų, mokyklų, ar kitų pastatų – naudos gavėjai. Neabejotinai brangs ir informacinių technologijų paslaugos – smulkiai ar vidutinio dydžio įmonei pasisamdyti informacinių technologijų specialistų bus tik sunkiau.

"Visuomenei tai yra kaštai, todėl svarbu, kad procesas būtų skaidrus, o sukuriama nauda – tvari. Ši ES programa išsiskiria tuo, kad teikdama lėšas EK kelia šalims tam tikrų kriterijų dėl reformų. Tai teikia vilties, kad galbūt ir Lietuvos valdžia pajudins kurią nors iš pribrendusių reformų sveikatos, švietimo, darbo rinkos lankstumo srityje", – pabrėžia G.Azguridienė.

Ką planuoja kiti

O ką į savo naujos kartos planus įsirašė kitos šalys? Europarlamentaras P.Auštrevičius pasakoja peržiūrėjęs Vokietijos, Suomijos, Estijos, kai kurių kitų šalių planų projektus. Juose atsižvelgiama į kiekvienos šalies specifiką. Vienur trūksta ligoninių, tad, pavyzdžiui, Estija įtraukė naujos ligoninės statybą Taline. Kitur reikia greitesnio interneto, kas daugelyje ES valstybių dar didelė bėda. Vokiečiai investicijas skirs ir valstybei svarbioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, automobilių pramonei, rems tyrimus, skatins atsinaujinančios energetikos projektus.

Įvairių šalių planuose daug kas kartojasi, skiriasi tik proporcijos. "Pavyzdžiui, Estija, kai kurios kitos valstybės jau toliau nei mes nuėjusios su švietimo pertvarka, o mums tai aktualu, tik reikėtų investicijų į ugdymo turinio, o ne vien infrastruktūros gerinimą", – mano P.Auštrevičius.

Lygindamas su kitų šalių planais jis tikisi, kad mūsiškis padės Lietuvoje įgyvendinti pokyčius energetikos srityje, ir jie ateis iki pat namų ūkių su senais katilais, kur žmonės priversti dirbti kūrikais, o toks šildymas teršia aplinką. "Sumažintume taršą, nes mažindami ją, kaip ir lauko tualetus, žymiai atsiliekame nuo ES vidurkio", – pastebi europarlamentaras.

Nesuprantu, kodėl praleista proga suteikti daugiau galimybių savivaldybėms.

Be to, pabrėžia jis, labai svarbu ne tik pradėti projektus, bet ir numatyti, iš ko juos pratęsti ir užbaigti, kad neužsitęstų tiek, jog taptų nuostolingi, jei nebus pabaigti. Pavyzdžiui, Estija numatė šio fondo lėšų skirti "Rail Baltica" finansuoti, ir tai logiška, nes tai labai svarbus projektas, keičiantis krašto transporto infrastruktūrą. Tai reikia daryti ir Lietuvai.

Suomija savo planui įgyvendinti telkia ir privačias investicijas. "Tai paskatins privatų verslą su jo investicijomis ateiti į kertines, prioritetines sritis. Taip galima sukurti dar didesnę investicinę bangą, o pokyčių mastas bus daug didesnis", – giria suomius P.Auštrevičius.

Deja, lietuviškojo plano projekto pristatyme ties eilute "Privačios investicijos" prirašyti trys klaustukai.

Laukimas – diskusijoms?

Lietuva planavo savo planą EK pateikti balandžio pabaigoje, paskui terminą pastūmė iki gegužės vidurio. Vilniuje praėjusią savaitę lankęsis EK narys Virginijus Sinkevičius sakė, kad keturiolika šalių savo planus jau pateikė, kelios žada pateikti gegužės viduryje, penkios – šio mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje. Pasak jo, griežto termino EK nenustačiusi – jos prioritetas yra plano kokybė.

Gautą planą EK vertins dar du mėnesius, gali prašyti jį patikslinti. Jei pastabų nebus – perduos tvirtinti Tarybai, kuri šiai procedūrai turi dar mėnesį. Jei viskas vyks sklandžiai, plano patvirtinimo ir investicijų pradžios galima tikėtis jau rugpjūtį.

Suomija savo planui įgyvendinti telkia ir privačias investicijas, tad pokyčių mastas bus daug didesnis, giria P.Auštrevičius. Lietuvos plano pristatyme ties privačiomis investicijomis – tik klaustukai. (G. Skaraitienės/Fotobanko nuotr.)

Europarlamentaras P.Auštrevičius prognozuoja, kad EK siūlys planą tobulinti. Tad, jo nuomone, laiką, kol lauksime atsakymo iš EK, turėtume užpildyti konstruktyviomis diskusijomis. "Reikėtų inicijuoti platesnes diskusijas tarp valdžios ir visų galimų partnerių, taip pat ir akademinės bendruomenės, kad atsirastų originalesnių plano tikslų įgyvendinimo priemonių, kad aplenktume dabartį pozityvia fantazija. Nebūtinai reikia laukti idėjų tik iš valdžios ir valstybės tarnautojų – čia padėtų ir visuomenės, socialinių ekonominių partnerių aktyvumas ir fantazija", – neabejoja P.Auštrevičius.