Rekordų laikmetis

Lietuvos energetika pasiekė istorinio proveržio laikotarpį: jau kelinti metai iš eilės fiksuojama rekordinė elektros gamyba.

Energetikos ministerijos duomenimis, 2024 m. daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo generuojama iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Vėjo elektrinės pernai pagamino 30,6 proc. daugiau elektros nei 2023-iaisiais ir 118 proc. daugiau nei 2022 m.

Saulės elektrinės pernai pagamino 2,2 karto daugiau elektros energijos nei 2023 m. ir 5,1 karto daugiau nei 2022 m.

2024 m. Lietuva vietinės elektros pasigamino daugiau, nei importavo.

Ministerija skelbia, kad 2024 m. buvo 436 valandos, kai Lietuvoje vietinė elektros energijos generacija buvo didesnė už vartojimo poreikį. 2023 m. buvo 39 tokios valandos, 2022 m. – viena tokia valanda.

Priežastys: per audras elektros tinklus net 80 proc. pažeidžia ant oro linijų krintantys medžiai ir lūžtančios jų šakos. Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad atsinaujinančiosios energijos išteklių vystymas didina energetinę nepriklausomybę ir sudaro palankesnes sąlygas stabilesnėms energijos kainoms.

„Tikslas – 2028 m. pasigaminti daugiau energijos ir dengti nacionalinius suvartojimo poreikius“, – pabrėžė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Prastas patikimumas

Vis dėlto energetikos ūkio plėtrai trūksta tvarkumo, nes elektros tinklų patikimumas dar toli iki aukštų kokybės standartų.

Audrų pamokos neišmoktos – gyventojai 2024 m. vasarą per ilgai buvo palikti be elektros energijos, todėl elektros tinklo stiprinimo atidėlioti negalima.

Tai tapo visiškai akivaizdu 2020 m. žiemą ir 2024 m. vasarą, kai siautė audros, padariusios daug žalos tiekimo linijoms ir bėdų elektros vartotojams.

2020 m., praūžus uraganui Laura, be elektros liko net 250 tūkst. vartotojų.

2024 m. liepos mėnesį audra ir stiprus vėjas šalyje be elektros paliko apie 300 tūkst. vartotojų, o padarinių šalinimas užtruko.

Ryžtingas nusiteikimas

Nors yra skeptikų, tvirtinančių, kad didžiosios dalies elektros perdavimo linijų perkėlimas po žeme – neįveikiama užduotis, prilygstanti visų Lietuvos kelių išasfaltavimui, tačiau specialistai, užimantys strateginius valstybės postus ir kuriantys planus, nusiteikę ryžtingai.

„Audrų pamokos neišmoktos – gyventojai 2024 m. vasarą per ilgai buvo palikti be elektros energijos, todėl elektros tinklo stiprinimo atidėlioti negalima. Siūlome problemą spręsti iš esmės ir oro linijų keitimo požeminėmis elektros kabelių linijomis tempą padidinti tris kartus“, – neseniai pareiškė naujasis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Siekdama stiprinti skirstomąjį tinklą ir stabiliau tiekti elektros energiją  gyventojams, Vyriausybė priėmė sprendimą 2025–2028 m. 2 000 km 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminėmis elektros kabelių linijomis.

Yra ribos

Elektros tiekimo linijų atnaujinimo darbus atliekančios bendrovės „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovai „Kauno dienai“ patikslino, kad visų oro linijų pakeisti kabelinėmis artimiausiu metu neplanuojama.

„Tokio projekto suma viršytų 6 mlrd. eurų ir jam įgyvendinti per optimalų laiką nėra pajėgumų (rangovų, technikos ir pan.), todėl pirmiausia rekonstruojamos vidutinės įtampos oro linijos, keičiant jas požeminėmis, nes jomis elektros energija tiekiama šimtams tūkstančių vartotojų ir jos, kaip minėjau anksčiau, yra pažeidžiamiausios stichijų metu“, – paaiškino ESO atstovė Rasa Juodkienė.

ESO informavo, kad dešimties metų (2024–2033 m.) investiciniame plane oro linijas pakeisti požeminėmis numatyta apie 300 mln. eurų.

„Planuojama pakeisti požeminėmis linijomis daugiau kaip 4 700 km esamo tinklo: 35 kV tinkle – 306 km oro linijų pakeisti kabelinėmis (iš jų 109 km miškuose); 10 kV tinkle – daugiau nei 1,9 tūkst. km linijų (taip pat ir pažeidžiamiausiuose miškinguose ruožuose. Įgyvendinus šį planą, 10 kV tinkle miškingose vietovėse požeminėmis linijomis bus pakeista 66 proc. tinklo“, – informavo bendrovės atstovai.

Tinklo savigyda

Specialistai atkreipė dėmesį, kad elektros energijos perdavimo kokybei svarbią įtaką daro ir kiti techniniai parametrai.

„Planuojame ir toliau investuoti į vadinamojo save gydančio tinklo sprendimus: automatizuojame linijas, prie kurių prijungta 90 proc. klientų. Įdiegus sprendimus, vieno atsijungimo atveju elektros energijos tiekimas sutriks ne daugiau kaip 600 klientų. Taigi mūsų specialistai galės greičiau reaguoti į tiekimo sutrikimus ir juos pašalinti. 2023 m. prie save gydančio tinklo buvo prijungta 56 proc. klientų, o pernai jų padaugėjo 67 proc.

Rekonstruojant tinklus oro linijos ne tik keičiamos požeminėmis, bet ir keičiamos arba atnaujinamos transformatorinės, diegiami tinklo automatizavimo sprendimai, modernizuojamos transformatorių pastotės.

Pabrėžiama, kad tiesiant oro linijas miškingose vietovėse apsaugos zonos mažėja, todėl miškų plotai, kuriuose iki požeminių linijų tiesimo buvo oro linijos, grąžinami jų savininkams“, – informavo bendrovė.

Vartotojų indėlis

ESO atstovai atsakė į papildomus „Kauno dienos“ klausimus.

– Kalbant apie Vyriausybės sprendimą, kokie papildomi resursai, sprendimai padės gerokai spartinti tempą?

– Vyriausybei (Energetikos ministerijai) nusprendus skirti papildomų lėšų kabelinėms linijoms tiesti, ESO atliko oro linijų analizę miškingose vietovėse ir išskyrė pažeidžiamiausias linijas, kur oro linijos turi būti pakeistos požeminėmis prioriteto tvarka, taip pat paskelbti konkursai projektavimo ir rangos darbams vykdyti.

– Dėl kokių priežasčių nuspręsta padidinti tempą? Kur vyks pagrindiniai darbai?

– Keičiantis klimatui dažnėja ir stiprėja audros, per kurias smarkiai pažeidžiamas elektros energijos skirstomasis tinklas ir ypač – oro linijos. Siekiant sumažinti stichijų žalą skirstomajam tinklui būtina antžemines linijas keisti požeminėmis. Lietuva – miškingas kraštas, todėl tai ypač svarbu miškingose vietovėse, kur padaroma daugiausia žalos tinklui. Audrų metu net 80 proc. tinklo pažeidžia ant oro linijų krintantys medžiai ir lūžtančios jų šakos. Tokiais atvejais būna ne tik daug tinklo pažeidimų, bet ir užtrunka darbai – jie imlūs laikui.

Vienas tokių pavyzdžių – pernai liepos pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra, per kurią dėl audros ir stipraus vėjo elektros energijos tiekimas sutriko net 300 tūkst. klientų, o padarinių šalinimas užtruko, nors visoje šalyje dirbo didžiausios įmanomos pajėgos, atvyko pagelbėti ir kolegos iš kaimyninės Latvijos.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

– Kaip finansuojami požeminių kabelių tiesimo darbai?

– Dalis lėšų bus skiriama iš ESO investicijų programos, kuri yra derinama ir tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), taip pat minėtam tikslui – 2 000 km – pasiekti 40 mln. eurų skiriama iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos, dar 40 mln. eurų – iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

– Kokią dalį požeminių kabelių tiesimo išlaidų finansuoja eiliniai vartotojai per infrastruktūros dedamąją elektros tarife?

– Iš tarifo gaunamos lėšos paskirstomos kabeliams tiesti, pastotėms rekonstruoti, kitiems tinklo elementams modernizuoti, IT sprendimams diegti. Atskirai kabelių tiesimo procentas tarife neišskirtas. Papildomos investicijos skiriamos iš fondų ir į vartotojų tarifą nepatenka. Be to, kabelių tiesimo suma dengiama iš tarifo per turto tarnavimo laiką (apie 40 metų), t. y. ne visa suma iškart.

– Kaip sprendžiami klausimai privačiose teritorijose su žemės savininkais? Ar prireikė naujo teisinio reguliavimo?

– Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, kabelių linija klojama esamoje oro linijos apsaugos zonoje.

– Ar, kabelius tiesiant per privačią teritoriją, savininkas gauna kompensacijų?

– Papildomai kompensacijos nemokamos, nes visi kabelių klojimo darbai vykdomi esamose (anksčiau nustatytose) oro linijų apsaugos zonose. Verta paminėti, kad, nutiesus kabelius, elektros tinklų apsaugos zonos sumažėja (lyginant oro linijų ir požeminių kabelių apsaugos zonas, kabelių apsaugos zona yra mažesnė). Žemės sklypų savininkai dėl esamų elektros tinklų apsaugos zonų gali kreiptis su prašymu gauti kompensacijos, o jų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

– Ar praėjusią žiemą buvo tiesiami kabeliai? Koks metų laikas tinkamiausias kabeliams keisti?

– Kabeliai tiesiami visais metų laikais, įvertinus oro sąlygas, nes reikia išlaikyti technologinius kabelių montavimo reikalavimus. Tinkamiausias laikas yra vasara.

– Gal fiksuojate, kokią naudą, efektą duoda naujai nutiesti kabeliai?

– Tose linijose, kur didžioji dalis linijos ruožų miškingose vietose buvo pakeista požeminėmis linijomis, stichijų metu atsijungimų dėl gamtos reiškinių nėra arba santykinai mažai.

Eurai už nuostolius

ESO atstovė atkreipė dėmesį, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praėjusį vasarį daugiau kaip 35 tūkst. klientų, kuriems pernykštės vasaros audros metu elektros tiekimas buvo atnaujintas vėliau nei po 72 valandų, išsiuntė pranešimus apie jiems priklausančią kompensaciją. Kompensacijos pradėtos mokėti nuo vasario 14 d.

ESO skaičiavimais, privatūs klientai gauna vidutiniškai 68 eurų kompensaciją, verslo – 359 eurų kompensaciją. Mažiausia galima kompensacija yra 2 eurai.

Be to, ESO atstovė pabrėžė, kad bendrovė po 2024 m. liepos 28–29 d. šalį nusiaubusios audros savo iniciatyva jau išmokėjo kompensacijas gyventojams už tiesiogiai patirtus nuostolius.

Vyriausybės programa

Komentuodama situaciją, Energetikos ministerijos atstovė „Kauno dienai“ pabrėžė, kad padidinti elektros skirstomojo tinklo atsparumą ir greitesnį elektros tiekimo atkūrimą vartotojams yra nustatyta ir Vyriausybės programos priemonių plane.

„Po stiprių audrų, net ir panaudojus maksimalias pajėgas, atkurti pažeistas elektros tiekimo linijas užtrunka. Todėl priimtas sprendimas gerokai padidinti oro linijų keitimo požeminėmis tempą, siekiant stiprinti tinklo patikimumą, mažinti elektros tiekimo nutrūkimų skaičių ir užtikrinti greitesnį paslaugų atkūrimą stichinių nelaimių atveju“, – sakoma ministerijos paaiškinime.