KODĖL TŪKSTANČIAI ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ UŽ ELEKTRĄ MOKA BRANGIAU?

Lietuvoje verslo vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją gali pasirinkti nuo 2010-ųjų. Pagal Seimui pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, po metų, nuo 2021-ųjų, ir dalis namų vartotojų pradės palaipsniui pereiti nuo reguliuojamų elektros tiekimo kainų, kurias dabar nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, prie rinkos kainų – taigi, patys turės rinktis energijos tiekėjus ir tai lems jų už elektrą mokamą kainą.

Tačiau energetikai pripažįsta, kad visuomet liks tokių vartotojų, kurie jokio tiekėjo nepasirinks dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių ir už elektrą mokės brangiau, nei galėtų.

Lietuvoje per 10 metų nuo rinkos liberalizavimo pradžios tūkstančiai verslo sektoriaus vartotojų iki šiol taip ir nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Jie naudojasi vadinamuoju garantiniu elektros tiekimu, kurį užtikrina elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).

Kaip Eltai pranešė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas, šiuo metu garantiniu elektros tiekimu naudojasi iš viso beveik 40 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje.

Iš šio skaičiaus – apie 14 tūkst. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, valstybinių ir individualių įmonių bei viešųjų įstaigų.

Taip pat garantiniu elektros tiekimu naudojasi dar apie 12 tūkst. fizinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, apie 6 tūkst. – ambasadų, asociacijų, bendrijų, apie 3 tūkst. – bendruomenių, garažų bendrijų, savivaldybių įstaigų, ūkininkų fizinių asmenų. Likusieji iš beveik 40 tūkst. garantinio elektros tiekimo vartotojų – įvairūs fondai, pagal jungtinės veiklos sutartis veikiantys asmenys ir pan., nurodo ESO.

Kaip Eltą informavo Turto bankas (TB), valdantis dalį jam perduotų valstybei priklausančių pastatų, elektros energiją, kaip ir kitas su pastatų priežiūra ir eksploatacija susijusias paslaugas, TB perka viešųjų pirkimų būdu – iš tų tiekėjų, kurie gali užtikrinti geriausias kainas, taip taupant valstybės lėšas.

„Šiuo metu apie šešis septintadalius elektros energijos perkame iš nepriklausomų tiekėjų, o likusią dalį – iš ESO, kaip garantinį tiekimą“, – Eltai sakė Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas.

Jo teigimu, Turto bankas per mėnesį už elektros energijos vartojimą jo valdomuose valstybei priklausančiuose pastatuose sumoka apie 150 tūkst. Eur. Ši suma kas mėnesį kinta, nes kinta ir Turto banko valdomas pastatų plotas – vyksta centralizacija ir valstybės turto pardavimas, taip pat keičiasi elektros energijos poreikis priklausomai nuo sezoniškumo.

„Negalime paveikti elektros kainos, tačiau galime mažinti su tuo susijusias administracines sąnaudas, todėl stambiname elektros energijos pirkimus, juos centralizuodami. Tikimės, kad taip prisidėsime prie eksploatacinių sąnaudų mažinimo“, – Eltai sakė TB komunikacijos vadovas.

Kaip Eltai pranešė ESO, trečiąjį šių metų ketvirtį jos nustatyta vidutinė elektros garantinio tiekimo pardavimo kaina buvo 5,96 ct/kWh.

Tuo metu vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo mažesnė – rugsėjį ji siekė 4,879 eurų už kWh, rugpjūčio mėnesį – 4,937 Eur/kWh, liepos mėnesį – 4,894 Eur/kWh.

Verslo grupės vartotojai, kurie nepasirenka tiekėjo arba jų tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nustoja tiekti elektros energiją, tampa garantinio tiekimo klientais, kuriems taikoma ESO nustatyta garantinio tiekimo kaina. Ji apskaičiuojama vidutinei praėjusio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25 – taigi garantinio tiekimo elektros kaina yra didesnė už biržos elektros kainą.

ELTA primena, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, garantinio tiekimo kainą ESO skaičiuoja kas mėnesį.

Lietuva vėluoja liberalizuoti energijos tiekimo rinką, palyginti su kaimynėmis šalimis: Estija elektros tiekimo rinką jau visiškai liberalizavo 2013 m., Latvija – 2015 m.