Lietuvos banko vadovas: būsto kainos yra pervertintos | kl.lt

LIETUVOS BANKO VADOVAS: BŪSTO KAINOS YRA PERVERTINTOS

Karas Ukrainoje paklausą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje kol kas paveikė minimaliai, tačiau didžiausias poveikis bus juntamas dėl būsto pasiūlos iššūkių, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, dabartinės nekilnojamo turto kainos pastebimai viršija realią jų vertę.

Mūsų skaičiavimu, būsto kainos yra pervertintos 9 proc.

„Metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m. Kitaip tariant, mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos. Mūsų skaičiavimu, jos yra pervertintos 9 proc. Ir kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių, didėja kainų korekcijos rizika“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija jau ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama prislopinti tolesnį nekilnojamojo turto kainų augimą.

„Todėl šiemet ėmėmės taikyti tikslines prevencines priemones, nutaikytas į antrą ir paskesnes būsto paskolas, kurios buvo ėmusios kelti susirūpinimą, taip pat sustiprinome bankų kapitalo reikalavimus būtent būsto paskolų portfeliui“, – akcentavo jis.

Pasak G. Šimkaus, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būsto paklausą Lietuvoje prislopino tik pirmosiomis savaitėmis.

Karas kelia iššūkius statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus.

„Nors pastebėjome tam tikrą rezervacijų pardavimo sumažėjimą pirminėje būsto rinkoje, pirmaisiais mėnesiais po invazijos pradžios, bet kol kas ta įtaka ribota. Rezervacijų skaičius taip pat atsistatė“, – tvirtino jis.

Dabar, šalies centrinio banko vadovo vertinimu, daugiausiai iššūkių kyla siekiant užtikrinti pakankamą nekilnojamojo turto pasiūlą.

„Labiausiai poveikis nekilnojamojo turto rinkai juntamas per pasiūlos pusę. Karas kelia iššūkius statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus. Sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo grandinių trikdžiai, užsitęsti ir statybos terminai. Čia reikia ieškoti sprendimų“, – pabrėžė G. Šimkus.

LB duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.

Teigiamas ECB pinigų politikos poveikis Lietuvos ekonomikos augimui pernai sudarė 0,5 proc.

G. Šimkus neneigia, kad jau antrojoje šių metų pusėje Europos Centrinis Bankas (ECB) veikiausiai imsis didinti bazines palūkanų normas.

„Žinome, kad Europos Centrinio Banko vykdoma turto pirkimo programa bus užbaigta trečiąjį ketvirtį. Manau, ji turėtų būti užbaigta trečiojo ketvirčio pradžioje, ir taip atvertas kelias pradėti kelti bazines palūkanų normas“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Šimkus.

Vis dėlto, ECB Valdančiosios tarybos narys įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu per COVID-19 krizę būtų nesiimta skatinamųjų pinigų politikos priemonių, Europos ekonomika veikiausiai būtų susidūrusi su nuosmukiu.

„Visada yra gerai prieiti prie šito klausimo iš kitos pusės. O kas būtų, jeigu Europos Centrinis Bankas būtų išlikęs abejingas ir nebūtų ėmęsis skatinamųjų priemonių ir mes būtume matę ženklų euro zonos ekonomikos sulėtėjimą“, – retoriškai klausė G. Šimkus.

COVID-19 pandemijos metu fiskalinė ir monetarinė politika veikė tandeme.

Pasak jo, ekonomikos nuosmukis nėra norimas rezultatas, todėl euro zonos pinigų politikos formuotojų sprendimus reaguojant į COVID-19 nulemtus ekonomikos iššūkius jis vertina kaip teisingą atsaką į rizikas.

„Mes norime, kad euro zonos ir Lietuvos ekonomika augtų. Ką mes turėjome kaip gerą pavyzdį COVID-19 pandemijos metu, skirtingai nuo didžiosios finansų krizės, kad fiskalinė ir monetarinė politika veikė tandeme“, – tikino jis.

Lietuvos banko skaičiavimais, ECB pinigų politikos priemonės 2021 m. lėmė puse procentinio punkto didesnį šalies ekonomikos augimą, lyginant su scenarijumi, jeigu šios priemonės nebūtų taikytos, sako G. Šimkus.

„Dėl pinigų politikos priemonių Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas, nuo 2020 m. kovo mėnesio sutaupė per 30 mln. eurų, o per visą obligacijų galiojimo laikotarpį ši suma turėtų viršyti 600 mln. eurų. Pigesniu skolinimusi netiesiogiai galėjo naudotis įmonės ir fiziniai asmenys. Mūsų vertinimu, teigiamas pinigų politikos poveikis bendrojo vidaus produkto augimui pernai metais siekė 0,5 proc. punkto ir šiais metais poveikis bus panašaus lygio“, – tikino Lietuvos banko vadovas.

Apie galimą palūkanų normų didinimą praėjusį trečiadienį užsiminė ir ECB vadovė Christine Lagarde. Kalbėdama Liublianoje ji nurodė, kad ECB turėtų trečio ketvirčio pradžioje nutraukti savo obligacijų supirkimo programą ir tada po kelių savaičių galėtų pakelti palūkanų normas.

Infliacija euro zonoje balandį buvo rekordiškai didelė ir sudarė 7,5 proc. Ji gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą. Dėl šios priežasties bankas pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo raginimų pasekti savo kolegų užsienyje pavyzdžiu ir pakelti palūkanų normas, kad galėtų suvaldyti kainų augimą.

Balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP). Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota tuomet, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą.

Kaip pažymi ECB, bet kokie pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Bet koks palūkanų normų kėlimas ECB būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose.

Kiti banko valdančiosios tarybos posėdžiai numatomi birželio 9 d. ir liepos 21 d.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

cia ir akliui aisku

SUSIJUSIOS NAUJIENOS