NEMALONI STAIGMENA: DIRBO DAUG, BET NEGAVO METŲ STAŽO

Individualią veiklą vykdantys gyventojai deklaravo pajamas ir nustėro – pernai kas mėnesį uždirbę daugiau nei 1 tūkst. eurų,  „Sodroje“ liko be metų stažo, reikalingo skaičiuojant pensiją.

Keista situacija

Iki gegužės 2 d. gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsiėmę verslo liudijimus ar gavę kitų pajamų privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje deklaruoti praėjusių metų pajamas ir susimokėti mokesčius tiek VMI, tiek „Sodrai“.

Į „Kauno dieną“ kreipėsi keli kauniečiai, kurie nelaukė nustatyto termino ir pajamas deklaravo anksčiau, tačiau teko gerokai nusivilti. Pernai žmonės dirbo daug, gavo, atskaičiavus mokesčius, beveik vidutinį šalies atlyginimą, tačiau to nepakako, kad „Sodra“ įskaitytų vienus darbo stažo metus.

„Labai keista, kai kas mėnesį, atskaičiavus mokesčius, pernai gavau po 1,1–1,2 tūkst. eurų, bet „Sodrai“ to neužteko ir man neįskaitė net visų darbo stažo metų. Pagal mano deklaruotas pajamas išėjo, kad surinkau apie 0,95   metų. Iki visų metų nedaug pritrūko. Kitaip tariant, man teks ilgiau dirbti, kad turėčiau darbo stažą ir galėčiau ateityje gauti normalią pensiją“, – stebėjosi kaunietis Titas.

Jis pernai pagal individualios veiklos pažymą klientams atliko įvairius vaizdo ir garso montavimo darbus.

Skaičiai: jei pernai individualią veiklą vykdantis asmuo gavo mažiau nei 16 tūkst. eurų pajamų, jam nebus įskaityti pilni metai darbo stažo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ar socialiai teisinga?

Kitas kaunietis Rytis papuolė į tokią pat situaciją, kai pernai dirbo visus metus, gavo gana neblogą atlyginimą, tačiau taip ir nesurinko darbo stažo. Vyras gerokai pasipiktino tokia tvarka.

„Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys turi gauti bent minimumą, kad jiems būtų įskaityti vieni metai darbo stažo. Aš pernai gavau vidutiniškai apie 1 tūkst. į rankas, bet ir man metų stažo nėra. Palyginkime: pernai minimali alga, neatskaičiavus mokesčių, buvo 840 eurų, aš vidutiniškai uždirbdavau apie 1,4 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius – apie 1,1 tūkst. eurų. Sumos žymiai skiriasi, bet metų stažo negavau“, – sakė Rytis, pagal individualią veiklą pernai atlikęs remonto darbus.

Vyras vardijo aspektus, kai pagal individualią veiklą dirbti kartais būna net sudėtingiau nei tiems, kurie turi nustatytą darbo grafiką ir gauna atlyginimą pagal darbo sutartį. Pasak kauniečio, turėtų būti įvertinamos pastangos, kad žmogus nori dirbti ir pats užsidirba, gautais pinigais skatina šalies ekonomiką ir gali nusipirkti visko daugiau, nei gaunantis minimalų darbo užmokestį. Todėl, anot pašnekovo, gyventojai turėtų būti skatinami dirbti sau, gauti pajamų ir už tai nebūtų baudžiami, nesurenkant reikiamo darbo stažo.

„Mes patys sau susikuriame darbo vietą, turime ieškoti klientų, dirbti dažnai net daugiau nei tie, kurie įdarbinti pagal darbo sutartis. Be to, mūsų atlyginimas kas mėnesį kinta, ne visada gali prognozuoti, kiek pavyks užsidirbti, todėl mums ir taip sudėtingiau gauti atlygį, bet „Sodra“ tokių pastangų juk nevertina ir dirbančius pagal individualią veiklą tarsi nubaudė ir neįskaitė reikiamo darbo stažo.

Man tai – socialinis pasityčiojimas, kai veiklūs žmonės nesėdi valstybei ant kupros, dirba, moka mokesčius, bet deklaravę pajamas sužino, kad to stažo kaip ir nėra. Jau nekalbant apie tai, kad daugiau uždirbus „Sodra“ skaičiuoja papildomus taškus, kurie ateityje taip pat lemia pensijos dydį. Vadinasi, individualiai dirbantys žmonės turės ne tik ilgiau dirbti, kad gautų tą reikiamą darbo stažą, bet ir gerokai daugiau uždirbti“, – sistemą socialiai neteisinga vadino Rytis.

Moka mažiau mokesčių

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič „Kauno dienai“ aiškino, kad nors mokesčių tarifai tiek dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek pagal individualios veikos pažymą, yra vienodi, tačiau skiriasi apskaičiavimo tvarka, todėl vieni gyventojai surenka darbo stažo metus, kiti – ne.

„Individualios veiklos tarifai valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra tokie patys kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį, tačiau skiriasi suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos. Praktikoje tai reiškia, kad individualią veiklą vykdantys žmonės, kurie uždirbo tokią pat sumą, neatskaičiavus mokesčių, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, sumoka mažiau socialinio draudimo įmokų. Dėl to ir išmokos ar įgytas stažas senatvės pensijai yra proporcingai mažesnis“, – aiškino M. Kozič.

Ji priminė, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas – 12,52 proc., jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, ir 15,52 proc., jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime. Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) skiriama 6,98 proc. nuo pajamų.

Kaip apskaičiuojama?

„Sodros“ atstovė pateikė ir kelis pavyzdžius, kaip apskaičiuojami mokesčiai dirbant pagal darbo sutartį, ir pagal individualią veiklą.

Štai pagal darbo sutartis dirbančių asmenų įmokos mokamos nuo viso priskaičiuoto darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, nuo tos sumos ir bus skaičiuojamos įmokos. Tokiu atveju iš apdraustojo išskaičiuojama 292,5 euro VSD ir PSD įmokų.

Pagal patvirtintą tvarką, individualią veiklą vykdančio asmens įmokų bazę sudaro 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, neatėmus VSD ir PSD įmokų. „Apmokestinamosios pajamos – tai tos pajamos, kurios lieka, kai iš pajamų atimamos išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu“, – aiškino M. Kozič.

Jeigu individualią veiklą vykdantis žmogus nerenka dokumentų, pagrindžiančių jo išlaidas, tuomet sąnaudomis jis gali laikyti 30 proc. pajamų. Pavyzdžiui, žmogus suteikė paslaugas ir išrašė 1,5 tūkst. eurų sąskaitą. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos yra 1 050 eurų.

„Šiuo atveju, kadangi „Sodros“ įmokų bazė – 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, įmokos bus skaičiuojamos nuo 945 eurų sumos. Individualią veiklą vykdantis žmogus sumokės 184,27 euro VSD ir PSD įmokų“, – apie tai, kad skiriasi sumokami mokesčiai nuo individualios veiklos ir darbo užmokesčio, nurodė „Sodros“ atstovė.

Tai – socialinis pasityčiojimas, kai veiklūs žmonės dirba, moka mokesčius, bet deklaravę sužino, kad to stažo kaip ir nėra.

Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo dvylikos tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). „Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima. Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo dvylikos tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia penkis apskaitos taškus“, – aiškino M. Kozič.

Pagal pateiktą formulę, kaip skaičiuojami individualios veiklos mokesčiai, gyventojai per visus 2023 m. turėjo gauti 16 tūkst. eurų pajamų. Jei tokių pajamų negavo ir deklaravo mažiau, jie nesurinko vienų metų darbo stažo.

Įvertinus tai, kad šiemet minimali alga, neatskaičiavus mokesčių, 924 eurai, gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, 2024-aisiais turi gauti ne mažiau kaip 17,6 tūkst. eurų pajamų, kad įgytų vienų metų stažą.