Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė sako, dabartinės siūlomos korekcijos turėtų neigiamų pasekmių sistemai ir mažintų pensijas senatvėje, tačiau pakoregavus projektą kompromisas gali būti rastas.

„Pati sistema koreguotina ir taisytina ir dėl automatinio įtraukimo ir išėjimo dėl svarbių priežasčių, tačiau žiūrėsime, kaip svarstymo eigoje tas projektas į ką panašėja. Jeigu bus atsižvelgiama į mūsų siūlymus arba bus apetitas mažinamas dėl tų didelių langų pravertų, galbūt rastas bus kompromisas“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

Anot jo, prognozės rodo, kad ateityje vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti senatvės pensininkus, todėl būtina pasirūpinti pensinio amžiaus pajamomis jas kaupiant.

„Dabar, matosi, valdantieji rūpinasi, kaip šią kadenciją žmones pamaloninti jų pačių pinigais, o kas bus ateityje, tas klausimas nėra iš esmės sprendžiamas“, – sakė M. Lingė.

„Turbūt paskatos ir pagundos atsiimti pinigus, kaip tai matėme Estijoje, bus ne ką mažesnės ir sistema nukentės, bet nukentės ne tik tiek, žmonės, kurie apsisprendė išeiti, kurių senatvės pensijos bus mažesnės, nes negaus sukauptų pinigų, bet ir nukentės tie, kurie lieka, nes ta grąža, investavimo lūkesčiai ir galimybės uždirbti tokia forma nuo dalyvaujančių skaičiaus taip pat priklauso“, – pridūrė jis.

Dabar, matosi, valdantieji rūpinasi, kaip šią kadenciją žmones pamaloninti jų pačių pinigais, o kas bus ateityje, tas klausimas nėra iš esmės sprendžiamas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išsivysčiusios šalys dažniausiai turi antrąją pensijų pakopą ir aktyviai ja naudojasi.

„Sugriovus, mes susidurdami su demografinėmis problemomis, senėjant visuomenei, tiesiog programuojame ją skurdesnei senatvei“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, dabartiniai SADM siūlymai iš esmės gali sugriauti sistemą.

„Visiškai nesuprantama, kodėl ministrė (Inga Ruginienė – BNS) vertina, kad tik apie penktadalis žmonių pasitrauks. Tie skaičiavimai atrodo nerealistiški, todėl nesame linkę palaikyti šio projekto – tokio, koks jis yra teikimas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Vietoje atsakingo požiūrio, gana anarchiškas atrodo. Ir tikimybė nemaža, žvelgiant ir į kitų šalių patirtį, kurios nuėjo panašiu keliu, kad trečdalis ar daugiau žmonių pasitrauks ir tai kels grėsmę pačiai sistemai, ir paneigs teises tų, kurie norėtų kaupti antroje pakopoje“, – kalbėjo ji.

Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė sistemos pokyčiams, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

Projektai antradienį bus pateikti Seime.

I. Ruginienė sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.