ORO SUSISIEKIMUI SU EUROPOS MIESTAIS SKATINTI KITĄMET – DEŠIMT MILIJONŲ EURŲ

Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog prioritetinės skrydžių kryptys – didieji Europos centrai, pavyzdžiui,  Vokietijos miestai Diuseldorfas, Hamburgas, Ispanijos Madridas ir kiti.

„Lygiai taip pat mes dar neturime pakankamai gero susisiekimo, pavyzdžiui, ir su tokiomis šalimis, kaip Ispanija. Madridas yra vienas iš susisiekimo centrų“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Kaip nurodė Susisiekimo ministerija, šiuo metu tarp 27 prioritetinių krypčių yra Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.

Pasak M. Skuodžio, Susisiekimo ministerija kitąmet skrydžių skatinimui skirs 5 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 3 mln. eurų. Vilniaus savivaldybė šiai programai skirs iki 20 proc. visos sumos.

Savivaldybė ir abi ministerijos pirmadienį pasirašė trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos.

„Susisiekimo ministerija iš Vyriausybės pusės pasiruošusi skatinimui tų krypčių įgyvendinimui skirti vieną lėšų dalį, o Ekonomikos ministerija ir Vilniaus savivaldybė – antrąją dalį tam, kad tie lėktuvai būtų pilni, kad apie tas skrydžių kryptis visi verslai ir Lietuvoje, ir užsienyje žinotų, kad apskritai Vilnius būtų žinomesnis tik geriau“, – aiškino M. Skuodis.

„Jeigu valstybė skiria 5 milijonus, savivaldybės indėlis yra milijonas eurų, kuris bus nukreiptas labai tikslingai į skrydžių skatinimą per marketingo programas, tai yra reklamos priemonės, visos kitos marketinginės priemonės“, – žurnalistams sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Jeigu valstybė skiria 5 milijonus, savivaldybės indėlis yra milijonas eurų, kuris bus nukreiptas labai tikslingai į skrydžių skatinimą per marketingo programas.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad jos vadovaujama ministerija sieks „padėti užpildyti lėktuvus žmonėmis“, investuoti į Lietuvos žinomumo didinimą.

„Jau dabar tai yra daroma, Lietuva yra pristatoma kaip atvykstamoji rinka, pristatomas Vilnius, tokiu būdu žmonės apie mus sužino“, – tvirtino A. Armonaitė.

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus sako, kad jau šią žiemą daugiau skrydžių numatyta į Kopenhagą, Helsinkį, Miuncheną.

„Šią žiemą nemažai aviakompanijų dėl to, kad ir tos mūsų priemonės prie to prisideda, dažnina skrydžius į tam tikrus Europos hubus, būtent tuos didžiuosius oro uostus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tai nėra naujos, tačiau Lietuvos pasiekiamumui svarbios kryptys.

„Esame suskaičiavę, kad kiekvieną dieną šį žiemos sezoną bus penkiomis galimybėmis daugiau per kažkokius pagrindinius oro uostus Europoje nuskristi į galimus taškus“, – sakė S. Bartkus.

Pagal susitarimą Susisiekimo ministerija ir Lietuvos oro uostai užtikrins pakankamą svarbiausių krypčių pasiūlą, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei miesto savivaldybė viešins skrydžių kryptis ir galimybes, rūpinsis jų paklausa.

Praėjusį trečiadienį Vilniaus taryba patvirtino skrydžių skatinimo programą, pagal kurią nuo 2024 metų bus finansuojamos rinkodaros priemonės verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių populiarinimui.

Sostinės savivaldybė sieks skrydžių skatinimui skirti 30 proc. lėšų, gautų iš „pagalvės“ mokesčio, ir tokią pat sumą iš miesto biudžeto. Savivaldybės skiriamų lėšų suma negalės viršyti 20 proc. valstybės asignavimų sumos.