Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.

„Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

„Didžiausia įtaka bus centrinių bankų politika – ar jie išpildys lūkesčius, kuriuos rinka turi šiuo metu ar visgi nueis kitu keliu ir nepateisins tų lūkesčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Baltrėnas.

Jo teigimu, palūkanų normų mažinimas būtų teigiamas impulsas tiek akcijoms, tiek obligacijoms, į kurias investuojamas Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas.

Bendrovės „SEB investicijų valdymo“ fondų valdytojas Paulius Kabelis sako, kad centrinių bankų ir investuotojų lūkesčiai šiuo metu išsiskiria, o pensijų fondų grąža artimiausioje ateityje galėtų augti, kaip ir akcijų rinkos, – maždaug 6–7 procentais. 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo.

 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą mes žinome, kad akcijų rinkos kils 6–7 procentus kasmet ir, tikėtina, pensijų fondų grąža irgi bus labai arti šių skaičių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Kabelis. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2023 metais antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pernai siekė 14 proc.

P. Kabelio teigimu, pernai fondų grąžą iš dalies didino gerus rezultatus demonstravusios JAV įmonės, kurių pelnai ir šiemet turėtų augti 10-12 procentų.

„JAV lyderiauja ir pagal tikėtiną pelnų augimą tikimasi 10–12 proc. augimo šiemet“, – sakė P. Kabelis.

„Pensijų fondų turtas yra investuotas į realias pasaulyje veikiančias įmones, mes investuodami į akcijų rinkas tampame tų įmonių akcininkais. Sudėtingesnis ir blogesnis gyvenimas toms įmonėms dėl įvairių priežasčių (...) lemtų ir tų įmonių pelnų mažėjimą, o tuo pačiu – ir akcijų rinkų kritimą ir galbūt prastesnes pensijų fondų grąžas“, – aiškino P. Kabelis.

Anot jo, visame pasaulyje verslo nuotaikos šiuo metu yra geros, nors matyti ir nerimo ženklų, juos galima laikyti viena grėsmių finansų rinkoms.

„Lūkesčiai išlieka aukšti, bet (...) nuotaikos yra vėstančios ir tai yra viena iš rizikų žiūrint į šiuos metus“, – sakė P. Kabelis.

LIPFA prezidentas Tadas Gudaitis sako, kad antros pakopos pensijų fondai nuo veiklos pradžios 2004 metais uždirbo 14,2 proc. grąžą, o nuo 2019-ųjų, kai sistema buvo reformuota ir dalyvių rizika suskirstyta pagal gyvenimo ciklus, – 52,5 procento.

„Nauda ir grąža yra matoma“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Jo teigimu, nuo veiklos pradžios į fondus pervesta 5,5 mlrd. eurų, kurie iki šiol uždirbo 2,2 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. jau išmokėta.

Šiuo metu Lietuvos antros pakopos fondų dalyvių skaičius siekia apie 1,4 milijono.