PENSININKAI BE GRYNŲJŲ PINIGŲ: PRAKALBO APIE GALIMAS RIZIKAS

Ar atsisakyti pensijų pristatymo į namus yra gera idėja? – klausia LNK.

Pasak Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Kupšio, reikėtų labai realistiškai atsakyti į klausimą, kokią alternatyvą mes turime žmonėms, kuriems reikia gauti pensijas?

„Jei mes nuspręsime, kad nebenešios į namus ir kad žmonės dabar sugeba pereiti į skaitmeninį būvį, nors iki tol jie turėjo labai mažą susitikimą su visomis skaitmeninėmis technologijomis, tiesiog naiviai apgaudinėsime save. Būkime realistais, žiūrėkime, kokia yra pensijas gaunančių žmonių skaitmeninio išsilavinimo būklė ir įvertinkime, kad priimdami greitus sprendimus ir nepasirūpinę jų žiniomis bei sutvarkyta infrastruktūra jiems apmokyti, stumiame didžiulę dalį visuomenės į skaitmeninę ir finansinę atskirtį“, – kalbėjo pašnekovas.

Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad dabar reikia didinti žmonių kompiuterinį raštingumą. Ar didinant kompiuterinį raštingumą, išsispręstų dalis problemos? Nes tai nėra tik kompiuterinio raštingumo, bet ir fizinio pasiekiamumo klausimas – bankomatai dažnai būna už keliasdešimties kilometrų ar net toliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kažkada bankininkų atstovai sakė nematantys problemos dėl grynųjų ir negrynųjų pinigų, manė, kad ji savaime išsispręs maždaug už 20 metų. Matyt, turėta omenyje, kad išmirs kažkuri karta žmonių, kuri nesusidūrė su skaitmeninėmis technologijomis. Kuriems vienintelė mokėjimų alternatyva yra būtent grynieji. Matyt, tikslas toks ir yra: bandykime išsilaikyti iki to laiko, o paskui ta žmonių dalis išmirs ir kam čia stengtis. Šitas ciniškas požiūris yra labai būdingas verslo atstovams, nes, atrodo, kad viską išspręs laikas ir mums reikia tiesiog palaukti. O jei ta visuomenės dalis kažkuo nepatenkinta, reikia ją kažkuo paspausti“, – sakė K. Kupšys.

Galima sakyti, kad pensijas į namus gaunantys žmonės liktų „ant ledo“. Kalbėdamas apie galimus tokio atvejo scebarijus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys spėjo, kad tada pensininkai įgaliotų kažką iš artimųjų ar kaimynų. Arba senyvo amžiaus moteris, pavyzdžiui, stovėdama parduotuvės eilėje, pasakytų kažkam savo kortelės PIN kodą prašydama jį suvesti mokant už prekes.

„Finansų sektorius nori atsikratyti grynaisiais, nes jie iš to mažai uždirba. Jiems tai yra daugiau našta, o ne uždarbio šaltinis“, – tarstelėjo pašnekovas.

Jei yra elektroninė forma, turi būti ir popierinė forma. Tada visuomenė jausis saugi ir užtikrinta, kad ji gali visomis sąlygomis pratęsti savo ekonominį gyvenimą.

Jo teigimu, kiekvienam skaitmeniniam sprendimui turi likti ir analoginė alternatyva. „Mes labai pripratome prie skaitmeninio, bet nesuprantame, kad vieną dieną tas skaitmeninis gali „užlūžti“, arba dėl kokių nors išorės aplinkybių jis gali tiesiog nebeveikti, nepasiteisinti. Todėl mes turime turėti galimybę į kažkokį tradicinį sprendimą sugrįžti. Jei yra elektroninė forma, turi būti ir popierinė forma. Tada visuomenė jausis saugi ir užtikrinta, kad ji gali visomis sąlygomis pratęsti savo ekonominį gyvenimą. Jei pinigų cirkuliacija sustoja dėl techninių priežasčių, tada visa ekonomika gali atsidurti „suskilusios geldos“ situacijoje, kai prekių parduotuvėse yra, bet jų parduoti mums niekas neturi teisės, nes nebeveikia kasos aparatai arba bankomatų tinklas“, – kalbėjo K. Kupšys.

Tikina neketinantys panaikinti galimybių pensijas gauti grynaisiais

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas neigia, kad valdantieji ketina imtis iniciatyvų, kuriomis išmokos ir pensijos gyventojams būtų išmokamos tik pavedimu, atsisakant galimybės mokėti jas pristatant į namus grynaisiais. Konservatorius akcentavo, kad jokie įstatymų pakeitimai šiuo klausimu nėra įregistruoti.

„Jokių iniciatyvų nėra, ir aš nematau, kaip tokios iniciatyvos galėtų būti priimtos Seime ar patvirtintos Biudžeto ir finansų komitete dėl išmokų privalomo mokėjimo tik pavedimu“, – antradienį BFK posėdyje tvirtino M. Majauskas.

Politikas pabrėžė, kad, jo nuomone, galimybė gyventojams gauti išmokas grynaisiais pinigais turi išlikti. Pasak BFK pirmininko, tokią poziciją yra išsakęs ir Europos centrinis bankas, akcentavęs grynųjų pinigų prieinamumo poreikį labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

„Aš manau, kad gyventojai turi turėti galimybę gauti pinigus grynais, ypač pažeidžiamos visuomenės grupės, vyresnio amžiaus žmonės, ir čia mes tikrai visų nepriversime staiga tapti finansiškai raštingais. Be jokios abejonės, turime tą nuosekliai daryti skatindami finansinį raštingumą, bet prievartos jokios čia tikrai nebus ir būti negali“, – tikino M. Majauskas.

Tai, kad toks siūlymas nėra svarstomas, taip pat tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ministrės nuomone, galima diskutuoti apie tai, kokia prieiga prie pinigų gyventojams yra patogiausia, tačiau sisteminiai pokyčiai, pasak jos, nėra planuojami.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje manome, kad tokia sistema, kokia šiandien yra, ji ir turi būti.

„Tikrai nesvarstome tokių siūlymų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje manome, kad tokia sistema, kokia šiandien yra, ji ir turi būti. Galime aiškintis priežastis, kaip yra patogu žmonėms regionuose, ar išsigryninti ar turėti galimybę naudotis kortelėmis. Diskutuoti apie tokius patogumo dalykus galima, tačiau keisti tvarkos tikrai neketiname“, – antradienį atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė M. Navickienė.