Atgarsiai po gausaus sniego egzamino: kirsti mišką? Tiesti kabelius? Nezyzti? | kl.lt

ATGARSIAI PO GAUSAUS SNIEGO EGZAMINO: KIRSTI MIŠKĄ? TIESTI KABELIUS? NEZYZTI?

Praėjusią savaitę daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos žmonių patyrė, koks yra gyvenimas be elektros. Energetikai puolė kaltinti gamtos stichiją, o kai kurie net užsipuolė zyziančius klientus.

Ilgiau nei savaitę

Elektra vadinama išradimu, pakeitusiu žmonijos gyvenimą. Tačiau nuo sausio 25-osios daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos žmonių buvo priversti tapti išgyvenimo be jos dramos dalyviais. Ne tik be šviesos, bet ir be šaldytuvo, gal ir be šildymo, vandens, be kompiuterio, telefono, interneto. Vadinasi, be galimybės, nutikus nelaimei, išsikviesti greitąją pagalbą ar ugniagesius.

Vieniems ši išgyvenimo drama truko gana trumpai, o kitiems – ir ilgiau nei savaitę. Iš viso nukentėjo apie 290 tūkst. namų ūkių, iš kurių pusė patyrė pakartotinį elektros dingimą.

"Energijos skirstymo operatorius" (ESO) šį pirmadienį informavo: per daugiau kaip savaitę, įskaitant trumpalaikius ir pakartotinius gedimus, elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. Viename namų ūkyje dažnai gyvena po kelis žmones, tad nelaimėlių skaičius didžiulis. Tiesa, dalis be elektros likusių namų – šiuo metu tuščios miestiečių sodybos, tačiau ir jie skaičiuoja dėl sutrikusios elektros patirtus nuostolius.

Verkiantys ir zyziantys, rėkiantys ir besikeikiantys, kad neturite elektros, pasiimkite kastuvus ir dvylika valandų be perstojo kaskite sniegą, pašalinkite nuverstus medžius.

Šįsyk kaltininkas – smarkus snygis, tiesa, kaip įvertino Hidrometeorologijos tarnybos specialistai, nepasiekęs nei stichinių, nei katastrofinių rodiklių. Pernai kovą kaltė, kad tuomet apie 250 tūkst. namų ūkių liko be elektros, teko uraganui Laura. O mažesnio masto avarijų nutinka po beveik kiekvienos stipresnės vėtros ar snygio. Bet ar tik stichija kalta dėl tokios gana dažnos, o dėl klimato kaitos ir dar dažniau pasikartosiančios situacijos? Vieni kankinasi ir kankinsis be elektros, kiti, net rizikuodami savo gyvybe, dieną naktį vyksta ir vyks šalinti ant elektros laidų užgriuvusių medžių. Kaip skelbia ESO, šįsyk šalinant gedimus dalyvavusių brigadų skaičius buvo 200–250, jose dirbo apie 600 žmonių.

ESO atstovai šią savaitę paskelbė bent tris alternatyvas: pirma, platinti miškų proskynas laidams, antra, labai pamažu, kad nesukeltų elektros kainų, antžemines elektros linijas keisti požeminėmis, trečia, nezysti, kasti sniegą ir pirktis elektros generatorius.

Siūlo kirsti medžius

"Atramos lūžta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai. Pavyzdžiui, vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius, siekia 3 m, bet šalia auga 20–30 m aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos zonos nėra jokios naudos. Šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais. Žinoma, požeminių kabelių tiesimas taip pat turi būti ir bus vykdomas", – pabrėžia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50–60 mln., o visų oro linijų pakeitimas požeminėmis – 2,5 mlrd. eurų.

Siūlymą visų pirma platinti proskynas ESO dar praėjusių metų pavasarį pateikė Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, tačiau jų nuomonės išsiskyrė, tad jokių sprendimų nepriimta. Dabar ESO su analogiškomis idėjomis jau kreipėsi į naująjį ministrų kabinetą.

Pasiūlymas nustebino

Praėjusios kadencijos aplinkos ministras, dabar parlamentaras Kęstutis Mažeika sako buvęs kategoriškai prieš siūlymą kirsti medžius ir aiškina, kodėl. Pasak jo, tai ne tik žymiai sumažintų Lietuvos miškų plotus, bet ir padidintų kainą vartotojui.

Jis nesutinka, kad platinti miškų proskynas yra pigiau, nei tiesti požeminius kabelius. Štai ESO suskaičiavo, kad išlaidos skirtųsi net 40–50 kartų. Tačiau pusė miškų yra privatūs, savininkams reikėtų mokėti kompensacijas.

Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti ES paramą, tačiau tai tėra mitas.

K.Mažeika primena, kad dabar dar mokamos kompensacijos už elektros stulpus privačiose teritorijose visiems pabrangino elektrą, o ūkininkai apčiuopiamos naudos negavo, tad visi liko nepatenkinti. Energetikos ministerija yra skelbusi, kad šioms kompensacijoms reikės apie 42,8 mln. eurų.

Aplinkos ministerija buvo suskaičiavusi, kad, norint praplatinti proskynas, kad medžiai nepasiektų laidų, reikėtų iškirsti apie 6 tūkst. ha miškų. Medžių aukštis siekia ir 30–40 m, tad nesunku suskaičiuoti, kokia plynė iš abiejų elektros laidų pusių turėtų skrosti mišką. Išlaidas didintų ir tų teritorijų priežiūra: reikėtų šienauti ūglius, priešingu atveju, proskynos vėl užželtų.

Prioritetai: aplinkos eksministras K.Mažeika pastebi, kad reikia žiūrėti, kaip spręsti klimato kaitos problemas, o ne vienos įmonės iššūkius. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

K.Mažeika atkreipia dėmesį, kad elektros linijos eina ir per saugomas teritorijas, draustinius – tad, ar teikiant tokius siūlymus, galvojama, ką reikštų vienai ar kitai augalų ar gyvūnų rūšiai, jei būtų iškirsti dideli miškų plotai. Padaugėtų vėtrų išverstų medžių, kiltų ir kitų problemų.

"Taip tik sumažintume miško ir padidintume neefektyviai naudojamos žemės plotus. Siūlėme tiesti linijas po žeme, tai ne tik apsaugotų nuo elektros tinklų avarijų stichinių nelaimių metu, bet dar padidintų miškų plotą Lietuvoje. Reikia žiūrėti, kaip spręsti klimato kaitos problemas, o ne vienos įmonės iššūkius. O kalbos apie tokias sumas, kokias nurodė ESO, – tai signalas vartotojams, kad elektra brangs", – pabrėžia K.Mažeika.

Jo įsitikinimu, tiekėjas atsakingas už elektros linijas, tai jų nuosavybė, tad jis turi susidaryti veiksmų planą. Reikia turėti kritinių linijų žemėlapį, kur avarijos dažniausios, ypač miškingose vietovėse, atsižvelgti, kur daugiau elektros vartotojų, ir prioritetine tvarka vykdyti požeminių kabelių klojimo darbus.

Pasak eksministro, medžių šaknys požeminiams laidams žalos nedaro, tad efektas būtų dvigubas – nenutiktų avarijų, o proskynas būtų galima užsodinti, tad miškų plotas dar padidėtų. Nelikus stulpų, neliktų ir išlaidų jiems prižiūrėti, medžiams šalia jų genėti, avarijoms likviduoti. Neliktų nepatogumų ir ūkininkams, o ten, kur dabar aplink stulpus susidaro nenaudingos žemės plotai ir auga piktžolės, galėtų augti maistingieji augalai žmonėms.

"Investuoti reikia į tvarius sprendimus, o ne paskui galvoti, kiek kainuos kompensacijos privačių miškų savininkams, iškirstų plotų priežiūra, kaip tai atsilieps saugomoms teritorijoms, kokią įtaką miškų mažėjimas turės klimato kaitai", – pabrėžia K.Mažeika.

O kol diskutuojama, žmonės priversti vis kentėti be elektros. Eksministras primena, kad reikia ne tik ESO ir Vyriausybės sprendimų, bet ir Seimas turėtų priimti visą paketą įstatymų pataisų, o vien jas priimti gali užtrukti metus. "Jei pats elektros tiekėjas pasiryžtų dalį savo finansų skirti šioms problemoms spręsti, per metus galima padaryti daug darbų", – siūlo K.Mažeika.

Mastas: per daugiau kaip savaitę, įskaitant pakartotinius gedimus, elektros energijos tiekimas atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. ESO nuotr.

Konkuruojantys interesai

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Viktoras Karašauskis sako, kad per miškus einančių inžinerinių komunikacijų priežiūra – opi problema, neturinti vieno gero sprendimo. Čia susiduria mažiausiai trys tarpusavyje konkuruojantys interesai: pirma, inžinerinių tinklų valdytojų ir prižiūrėtojų – kad nebūtų pavojų tinklams galinčių kelti medžių, antra, žemės, ant kurios nutiesti inžineriniai tinklai, savininkų ir valdytojų, nes jie nori joje auginti mišką ir gauti pajamų. Galiausiai yra siekis Lietuvoje turėti kuo daugiau miškų, kuriuose būtų galima ne tik auginti visiems reikalingą medieną, bet ir kaupti anglis, nes tai tampa vis aktualiau klimato kaitos kontekste.

"ESO pateikti siūlymai, kaip užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą vartotojams, išskirtinai priimtini tik inžinerinių tinklų valdytojams", – mano V.Karašauskis.

Pasak jo, tiesiogiai įgyvendinant šiuos siūlymus, reikėtų iškirsti papildomas apie 10 m miško juostas abipus elektros linijų, o tokie miško kirtimai nepriimtini nei teisiniu, nei gamtiniu, nei miško savininko ir valdytojo požiūriu.

2,5 mlrd. eurų – tiek, ESO skaičiavimu, kainuotų visų oro linijų pakeitimas požeminėmis, o medžių šalinimas miškų proskynose – 40–50 kartų mažiau.

Miškų įstatyme numatyta, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms formuoti, bet tam pirmiausia reikėtų keisti ir išplėsti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus elektros tinklų apsaugos zonų dydžius, atlikti teritorijų planavimo ir miško žemės paskirties keitimo procedūras. Specialisto vertinimu, atlikus šiuos darbus ir sumokėjus kompensacijas už miško žemę, sąnaudų kaštai nebūtų palankūs energijos skirstymo operatoriui.

Vis dėlto, vertinant vien teisines ir technines problemas, jas būtų galima išspręsti keičiant įstatymus. "Tačiau pagrindinė problema – aplinkosaugos. Iškirtus didelius miškų plotus, miškai taptų dar labiau suskaldyti, o svarbiausia, kad netektume reikšmingos dalies miškų, veiksmingai sugeriančių CO2 emisijas. Tai prieštarauja ir Lietuvos tikslams ES žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste", – primena Aplinkos ministerijos atstovas ir pabrėžia, kad reikia siekti labiau subalansuotų šios problemos sprendimo būdų derinant skirtingus interesus.

Reikėtų milijardų

ESO pripažįsta, kad yra kita priemonė didinti elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams – tai požeminių elektros kabelių tinklo plėtra. Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. km, tačiau iš jų tik apie trečdalį sudaro požeminės linijos.

"Visiems norėtųsi, kad elektros oro linijos kuo greičiau būtų pakeistos požeminiais kabeliais. Vis dėlto esame paskaičiavę, kad tai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti ES paramą, tačiau tai tėra mitas. Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl to jiems daugiau nei dvigubai brangtų elektros skirstymo tarifas", – sako ESO vadovas M.Keizeris.

Išlaidos: M.Keizeris perspėjo, kad požeminiams kabeliams kloti reikiamos milijardinės investicijos gultų ant elektros vartotojų pečių. V. Kopūsto / ELTOS nuotr.

O "Ignitis grupės" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas pirmadienį pareiškė, kad iš ESO bendrovės reikalaujama, jog visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, nesukeldamos tarifų visiems Lietuvos žmonėms. "Turime suprasti, kad vien investicijos į kabelių tiesimą yra pačios brangiausios, jos turi didžiausią įtaką tarifui, todėl būtina išnaudoti visas priemones, kurios įmanomos", – sakė D.Maikštėnas. Tad, pasak jo, reikia toliau skaitmeninti elektros tinklą, kad jo priežiūra vyktų efektyviau, ir išnaudoti visas organizacines priemones, tokias kaip proskynų platinimas, taip pat efektyviai naudoti avarinius elektros generatorius.

Tačiau ne kartą skelbta, kad, nors požeminius kabelius tiesti yra dvigubai brangiau nei oro linijas, čia irgi tenka ieškoti sutarimo su žemės savininkais, tačiau jų eksploatavimas ir priežiūra – žymiai ekonomiškesni, o tarnavimo laikas dvigubai ilgesnis nei antžeminių.

Tačiau, pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per dešimt metų požeminiams kabeliams numatyta per 400 mln. eurų, planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. km požeminių kabelių, tai yra po 1,1 tūkst. km kasmet. Vadinasi, jei planuotume visą Lietuvą išvaduoti nuo elektros stulpų ir avarijų po gamtos stichijų, kurių, visi suprantame, tik daugės, prireiks dar beveik 40 metų! Prioritetą žadama skirti miškingoms vietovėms: kabelinės linijos jose dabar nesiekia nė 40 proc., o po dešimtmečio turėtų sudaryti 67 proc. Vis dėlto tai neatrodo labai optimistiška perspektyva žmonėms, kurie dabar savaitę kentėjo be elektros.

ESO atstovė įžeidinėjo klientus

Savaitgalį ESO klientų aptarnavimo vadovė feisbuke be elektros likusiems ESO klientams pasiūlė: "Verkiantys ir zyziantys, rėkiantys ir besikeikiantys, kad neturite elektros, pasiimkite kastuvus ir dvylika valandų be perstojo kaskite sniegą, pašalinkite nuverstus medžius ne tik nuo kelių, o laukuose ir miškuose link nutrūkusių linijų. Bus ne tik naudinga, bet ir nebeturėsite jėgų zysti. Nenori tokių nepatogumų – pasirūpink savo namais iš anksto, turėk generatorių arba eik kasti sniego, tam elektros nereikia."

Taigi pagrindinės siūlomos alternatyvos yra trys. Kirsti mišką – netvari, tiesti daugiau požeminių kabelių – brangi, tad, atrodo, bent jau artimiausiu metu trečioji alternatyva – nezysti ir investuoti į asmeninius generatorius yra pati realiausia.

GALERIJA

  • Atgarsiai po gausaus sniego egzamino: kirsti mišką? Tiesti kabelius? Nezyzti?
ESO nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (21)

Anonimas

Eso paviešino savo veidą per bobelę direktorę,kuri užuot lėkusi su termosais pas pagal ją alkanus darbininkus, pradėjo auklėti klientus,Pasirodo kad sumažino tiek darbuotojų ir specialistų,kad nėra kam dirbti,Prajuokino direktorius pasakydamas ,kad tokia žiema labai seniai buvo,bet be žiemš dar yra ir audros ,škvalai,o mes ne Afrikoje tai ir žiemos būna. Susirinko tik pinigų skaičiuotojai.

kiek klasių baigė

rašytoja/-as, kad nemoka parašyti lietuviško žodžio "nezyzti"?

Artas

O pabandysi atsijungti, baudas gausi ....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS