PREZIDENTŪRA: LIETUVOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALAS GALI BŪTI PAVYZDYS KITOMS ES VALSTYBĖMS

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Europos Sąjunga yra pernelyg priklausoma nuo dujų tiekimo iš trečiųjų šalių, kas ženkliai mažina Bendrijos derybines galias. Lietuvos 2014 metų sprendimas įsigyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), kaip pažymi patarėja, sąjungininkams galėtų būti sektinas pavyzdys.

„Prisiminkime prieš dešimtmetį buvusią situaciją, kai už dujas Lietuva mokėjo bene brangiausiai Europoje. Tada supratome, kad būti priklausomiems nuo vieno tiekėjo yra labai nenaudinga. Buvo priimtas tikrai labai svarbus sprendimas statyti SDGT tam, kad turėtume galimybę alternatyviai apsirūpinti dujomis. Tas iš karto 20 proc. sumažino dujų kainą“, – LRT radijui sakė vyriausioji prezidento patarėja.

„Turime šitą patyrimą, kurį galime kaip geros praktikos pavyzdį parodyti visai ES. Bėda ta, kad ES 90 proc. dujų ir naftos importuoja iš trečiųjų šalių. Vadinasi, tos trečiosios šalys – Rusija, Alžyras ir kitos – gali diktuoti mums dujų kainas. Kuo labiau diversifikuosime, tuo labiau galėsime derėtis dėl kainos“, – dėstė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat akcentavo, kad siekiant užsitikrinti energetinę nepriklausomybę geriausia išeitis būtų kuo daugiau energijos gaminti ES viduje. Tas, anot A. Skaisgirytės, įmanoma pereinant nuo iškastinio kuro prie žaliosios energijos.

„Pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti priklausomos nuo užsienio tiekėjų“, – sakė patarėja.

Ji patikino, kad visame žemyne stebint sparčiai augančias iškastinio kuro kainas, prezidentas siūlo perėjimą prie žaliosios energetikos spartinti, o ne atidėti.

„Manome, kad žaliąjį kursą reikia spartinti šitoje iškastinio kuro brangimo akivaizdoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda keliauja į Briuselį, kur visų ES šalių vadovai renkasi dalyvauti Europos Vadovų Taryboje. Viena pagrindinių susitikimo temų yra būtent kylančios energijos kainos.

Lietuva SGDT – laivą-saugyklą „Independence“ nuomojasi nuo 2014 metų. 2024 metais planuojama jį išpirkti iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. Laive gali būti saugoma iki 170 tūkst. m3 dujų.