Kritimas – su sąlyga

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tai priklausys nuo geopolitinės situacijos, JAV muitų politikos ir energetikos kainų.

„Šio mėnesio infliacijai gana stiprią įtaką darė Izraelio ir Irano konfliktas bei tai, kad keletą dienų matėme gana ryškų naftos kainų augimą. [...] Tačiau manau, kad mėnesio infliaciją pakankamai lėmė sezoniškumas, nes pabrango daug atostogoms skirtų prekių“, – sakė A. Izgorodinas.

„Defliacijos tikimybė yra, bet su sąlyga, kad bus kažkoks žymesnis energetikos kainų kritimas finansų rinkose“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad gegužę fiksuota defliacija dar gali pasikartoti šią vasarą.

„Defliacija gali pasikartoti liepos, rugpjūčio mėnesiais. Paprastai per visus tris vasaros mėnesius matome mažą kainų korekciją. Tai būna susiję su sezoniniais veiksniais: drabužių, kai kurių maisto produktų kainos būna sumažėjusios. Tai iš dalies ir matėme birželį, bet sparčiau brangusios paslaugos kėlė bendrą infliacijos rodiklį“, – sakė N. Mačiulis.

Brango paslaugos

„Swedbank“ ekonomistas sako, kad kainų augimas stabilizavosi, o infliaciją didino sparčiau brangusios paslaugos.

„Tikėtina, kad buvo kažkoks trumpalaikis, vienkartinis kainų šuolis. Vertindami bendras tendencijas matome, kad po metų pradžioje įsibėgėjusios infliacijos dabar kainų augimas stabilizavosi. Apskritai, per birželį (palyginti su geguže) visų prekių kainos sumažėjo 0,1 proc., o būtent bendrą infliaciją kėlė tik sparčiau brangusios paslaugos“, – aiškino N. Mačiulis.

Gerai, kad infliacija stabilizuojasi, blogai – kad tiek prekių, tiek paslaugų infliacija stabilizavosi gana aukštame lygyje.

A. Izgorodino nuomone, birželio metinės infliacijos rodiklis – 3,7 proc. – rodo, kad gali mažėti vartojimas.

„Gera žinia, kad gyventojų perkamoji galia toliau kyla, bet kyla gana nežymiai ir toks infliacijos rezultatas šiek tiek pavojingas vartojimui“, – sakė A. Izgorodinas.

Jis teigė matantis metinės infliacijos stabilizavimą prekių ir paslaugų segmentuose – prekių infliacijos stabilizavimasis rodo, kad metų pradžioje padidinti kai kurie mokesčiai ir akcizai jau yra įskaičiuoti į infliaciją.

„Metinė paslaugų infliacija taip pat yra stabili, bet ji stabiliai aukšta – siekia beveik 6 proc., vadinasi, šiemet apie pusė minimalios algos augimo buvo tiesiog automatiškai perkelta ant vartotojų pečių“, – aišikino A. Izgorodinas.

„Gerai, kad infliacija stabilizuojasi, blogai – kad tiek prekių, tiek paslaugų infliacija stabilizavosi gana aukštame lygyje ir labai aiškiai matyti, kad infliacija iš tiesų kandžiojasi“, – pridūrė jis.

Pasak Valstybės duomenų agentūros, vartojimo prekių kainos per mėnesį – birželį, palyginti su geguže, – sumažėjo 0,1 proc., paslaugų – padidėjo 1,2 proc., per metus atitinkamai augo 2,7 proc. ir 5,9 proc.

Kinijos veiksnys

A. Izgorodinas teigė manantis, kad antras pusmetis, kalbant apie prekių infliaciją, turėtų būti gerokai ramesnis. Anot jo, tai gali lemti JAV paskelbti importo tarifai Azijos šalims, dėl to Kinijos gamintojai greičiausiai ieškos galimybių parduoti savo produkciją Europoje.

„Labai panašu, kad nuo rudens prekių infliacija gali sulėtėti dėl Kinijos prekių antplūdžio į Europą. Jau pirmi požymiai matyti, nes Kinijos eksporto augimas į Europą lieka stabilus, nors į Ameriką krinta tokiu pat greičiu kaip per kovidą“, – teigė ekonomistas. Paslaugų infliacija, pasak jo, šiemet keistis neturėtų.

Greta galinčios atpigti naftos Kinijos eksporto kaip sąlygą infliacijai mažėti N. Mačiulis mato ir JAV dolerio atžvilgiu galintį sustiprėti eurą.

„Likusį pusmetį apskritai kai kurių kainų mažėjimą gali lemti stipresnis euras ir atpigusi nafta bei toliau mažėjančios Kinijos eksporto kainos“, – prognozavo „Swedbank“ ekonomistas.

„Čia labai svarbus veiksnys. Būtent daugiau negu dešimtadaliu dolerio atžvilgiu pabrangęs euras mažina importuojamos produkcijos kainą“, – pridūrė jis.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad mėnesio infliacija birželį, palyginti su geguže, siekė 0,3 proc., metinė birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, – 3,7 proc., o vidutinė metinė – 2,3 proc.