Sumaištis degalinėse: kas iš to gaus naudos?

Panašu į ruletę

Lietuviškų degalinių tinklo vykdomasis direktorius Vidas Šukys stebėdamas degalų kainų pokyčius jaučiasi taip, tarsi žiūrėtų į besisukančią ruletę.

„Dabar rodo, kad 99 doleriai už barelį, bet po valandos gali viskas pasikeisti. Jei galėčiau apskaičiuoti, kokios degalų kainos bus po savaitės, mėnesio, turbūt galėčiau nedirbti, nes atsirastų, kas moka pinigus už tokius sugebėjimus“, – šmaikštavo V. Šukys.

Jis prisiminė, kad maždaug prieš mėnesį buvo momentų, kai barelis naftos per dieną brango 11 centų, dar tiek pat brango ir kitą dieną.

Lūkesčiai: LAIEK prezidentas M. Nagevičius tikisi, kad degalų rinkoje bus daug pokyčių. / LAIEK nuotr.

Pasijuto atakuojami

Pasiteiravus, ką mano apie nuogąstavimus, kad dėl tokios kainų sumaišties degalinėms atsiranda galimybių spekuliuoti, V. Šukys tvirtino, jog tai – sąmokslo teorijos.

„Dabar, kai įvyko ši situacija, mus atakavo Seimas, taikė mums įvairias kontrolės priemones, smaugė iš visų pusių, galvodami, kad degalinės piktnaudžiauja situacija. Neseniai buvome Seime, susitikome su vienu Seimo komitetu. Buvo pakviesta Konkurencijos taryba dėl galimų kartelinių susitarimų. Pasakė (taryba – red. past.) – mes nematome požymių, kad degalinės piktnaudžiautų“, – tvirtino V. Šukys.

Konkurencijos tarybos tinklalapyje skelbiama, kad degalų sektoriaus kainodaros analizė parodė, jog kainų augimą lėmė objektyvios geopolitinės priežastys.

Kritinė riba

V. Šukys nurodė, kad degalų kainos degalinėse tuo pačiu metu gali reikšmingai skirtis ir tai, anot jo, dabartinėmis sąlygomis yra visiškai normalu.

„Jei šiandien iš gamyklos nusiperku po 2,16 euro už litrą, tai jau turiu parduoti po 2,26 euro, nors ne visi tą dieną už tiek parduoda, nes turėjo pigesnį likutį“, – kalbėdamas apie kainų margumyno priežastis aiškino V. Šukys.

Paklausus, kokia vidutiniškai galėtų būti degalų pardavimo marža lietuviškose degalinėse, V. Šukys nurodė, kad marža yra kiekvienos degalinės komercinė paslaptis.

V. Šukio pastebėjimais, vidutinė vieno litro degalų marža šiuo metu galėtų būti apie 8–10 centų, ir tai yra kritinė riba.

„Degalinė, dirbdama su 10 centų marža, gali užkalti langus lentomis, viską išjungti ir eiti bankrutuoti“, – apie galimus padarinius ilgai dirbant su kritine marža užsiminė lietuviškų degalinių tinklo vykdomasis direktorius.

Mato privalumų

Tačiau sumaištis tradicinių degalų rinkoje ne visiems kelia stresą.

Kitokios nuotaikos vyrauja vadinamųjų alternatyviųjų degalų gamintojų sektoriuje.

Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos vadovas Virginijus Korsakas „Kauno dienai“ sakė dabartinėje situacijoje įžvelgiantis teigiamų pokyčių.

„Alternatyviųjų degalų rinkoje dabar atsiranda naujų perspektyvų. Alternatyvieji degalai tampa gerokai aktualesni. Iki tol į juos buvo žiūrima kaip į nesuprantamą užmojį, dabar požiūris keičiasi“, – tvirtino V. Korsakas.

Nulinė tarša

Kalbėdamas apie alternatyviųjų degalų naudą ir patrauklumą, V. Korsakas pabrėžė, kad alternatyvieji degalai gali visiškai arba iš dalies pakeisti tradicinius iškastinius naftos produktus – benziną ir dyzeliną.

Nurodoma, kad alternatyvieji degalai iš esmės mažina taršą. Pagal Lietuvos teisės aktus 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriuje turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.

Specialistai ypač akcentuoja biometano naudą. Pasak V. Korsako, biometanas naudojamas kaip degalai transporto priemonėms ir pramonei, o jį naudojant išmetamųjų teršalų kiekis laikomas nuliniu.

„Tai degalai, pagaminti iš besiskaidančių vietinių žaliavų – maisto atliekų, surinktų iš valgyklų, restoranų, kavinių, ligoninių, parduotuvių. Tai yra perdirbama ir tampa žaliąja energija. Lietuvoje biometano gamybai tinkančios žaliavos yra labai daug“, – patikino V. Korsakas.

Gamyba plečiasi

Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad biometanas savo cheminėmis savybėmis iš esmės atitinka gamtines dujas.

„Tačiau gamtinės dujos yra iškasamos ir importuojamos, o biometanas gali būti pagamintas čia, Lietuvoje, iš vietinių žaliavų. Be to, kartu sprendžiama ir atliekų problema – panaudojamas žemės ūkyje susidarantis mėšlas, maisto pramonės ir kitos organinės atliekos“, – „Kauno dienai“ sakė M. Nagevičius.

Jis pabrėžė, kad biometano gamyba Lietuvoje sparčiai plečiasi.

„Amber Grid“ duomenimis, vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvos dujų perdavimo ir skirstymo sistemas buvo įleista 242,9 GWh biometano – 2,6 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje pasieks apie 1,4 TWh per metus. Toks kiekis galėtų sudaryti beveik dešimtadalį šalies dujų poreikio“, – sakė M. Nagevičius.

Mažina priklausomybę

Anot jo, dabartinė degalų krizė biometano temą daro ypač aktualią.

„Esame priklausomi nuo pasaulinės naftos ir kitų iškastinių energijos išteklių kainos – jų brangimą pirmiausia pajunta transporto įmonės, o vėliau per prekių ir paslaugų kainas – ir visi vartotojai. Biometanas leidžia bent dalį šios priklausomybės mažinti, nes energija pagaminama Lietuvoje. Viena svarbiausių jo panaudojimo sričių yra sunkusis transportas, kuriame dyzelinas vis dar dominuoja ir kur elektrifikacija vyksta lėčiau“, – nurodė „Kauno dienos“ pašnekovas.

Pasak M. Nagevičiaus, biometanas gali būti naudojamas tam pritaikytuose dujiniuose sunkvežimiuose ir autobusuose.

„Siekiama, kad iki 2030 m. Lietuvoje būtų apie 3,2 tūkst. dujinių transporto priemonių. Palyginti su dabartinėmis 702 transporto priemonėmis, tai reikštų daugiau kaip 4 kartus didesnį autoparką“, – nurodė M. Nagevičius.

Infrastruktūros plėtra

LAIEK prezidentas pažymėjo, kad plečiasi ir vadinamųjų alternatyviųjų degalų papildymo infrastruktūra.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia penkiolika biometano užpildymo stotelių, dar šešios planuojamos. Tinklas jau apima didžiuosius miestus ir pagrindinius transporto koridorius“, – apie plėtros tendencijas pasakojo M. Nagevičius.

Jo tvirtinimu, degalų krizės kontekste ypač svarbu tai, kad biometanas tampa konkurencinga alternatyva dyzelinui ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu požiūriu.

„Mūsų konfederacija atliko visuminių transporto kaštų analizę, ji apima ne tik degalų kainą, bet ir sunkvežimio įsigijimą bei finansavimą, kelių mokesčius, techninę priežiūrą, remontą, draudimą, padangas ir kitas išlaidas. Analizė parodė, kad 120 tūkst. km per metus nuvažiuojančio dyzelinio vilkiko bendros išlaidos šiuo metu siekia apie 1,03 euro kilometrui, o biometanu varomo – apie 0,95 euro. Taigi, biometano vilkikas sutaupo beveik 10 tūkst. eurų per metus“, – pabrėžė LAIEK prezidentas.

Naujovė: Lietuvoje daugėja biometanu varomo sunkiojo transporto. / LAIEK nuotr.

Rinkliavoje – pliusai

Pasak M. Nagevičiaus, dar vienas svarbus pokytis laukia nuo 2027 m., kai Lietuvoje pradės veikti kelių rinkliavos sistema „Via Toll“.

„Biometaną naudojančioms transporto priemonėms bus taikoma 40 proc. mažesnė kelių rinkliava. Vežėjui tai labai konkretus signalas rinktis biometanu varomą transportą, o ne dyzelinu, kuris ilgainiui tik brangs. Ypač nuo 2028 m. dyzelino pardavimą įtraukus į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – dyzelino pardavėjai privalės papildomai pirkti taršos leidimus ir jų įsigijimo kaštus įtraukti į dyzelino kainą“, – apie laukiančius svarbius pokyčius kalbėjo M. Nagevičius.

Pasak jo, kuo daugiau pažangios energijos pagaminame ir sunaudojame Lietuvoje, tuo mažiau priklausome nuo importuojamo iškastinio kuro ir pasaulinių jo kainų svyravimų.

„Todėl biometanas yra ne tik transporto dekarbonizacijos, bet ir šalies energetinės nepriklausomybės klausimas“, – tikino LAIEK prezidentas.

Planuojami nauji pajėgumai

Lietuvoje veikia dvylika biometano gamyklų (dažnai jos vadinamos jėgainėmis).

Daugiausia biometano pagamina kelios stambiausios gamyklos.

Pasvalio rajone nuo 2023 m. veikia biometano gamykla „Tube Green“. Skelbiama, kad tai viena didžiausių ir visiškai automatizuotų biometano gamyklų Europoje. Investicijos siekė 15 mln. eurų.

Pajėgumai: į biometaną gaminančią jėgainę „Tube Green“, esančią Šakių rajone, investuota 15 mln. eurų. / LAIEK nuotr.

Nuo 2025 m. Šakių rajone veikia IDAR biometano jėgainė.

Oficialioje informacijoje nurodoma, kad tai didžiausia Rytų Europoje biometano jėgainė, gaminanti dujas iš gyvulių ir paukščių mėšlo. Projekto investicijos siekė 29,5 mln. eurų.

Radviliškio rajone veikia „Agrokoncerno grupės“ biometano jėgainė. Ši moderni jėgainė perdirba stambių gyvulininkystės ūkių atliekas (mėšlą, srutas) į biodujas, kurios išvalomos iki biometano lygio.

Be jau veikiančių objektų, Lietuvoje vystomi dar keli stambūs projektai Kaišiadorių, Pakruojo ir Rietavo rajonuose.

Numatoma, kad naujose jėgainėse biometanas bus gaminamas iš paukštininkystės biologinių atliekų, žemės ūkio žaliavų ir šiaudų.