Šiemet sausį sausį valstybės ir savivaldybių biudžetams gavus 7,9 proc. mažiau pajamų nei pernai, ekonomistai sako, kad tokie skaičiai perspėja apie galimas rizikas šiemet nesurinkti planuotų pajamų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas sako, kad sausio duomenys apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas yra „pirmas skambutis“ arba įspėjimas apie gresiantį ekonominį sąstingį.

„Tai, kas yra susiję su mokesčių nesurinkimu, sakyčiau, kad tai yra pirmas skambutis ir toliau žiūrėkime, kas bus. Nes PVM ir GPM greičiausiai bus vieni iš pagrindinių indikatorių, kurie parodys, kokia toliau bus dinamika“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį įplaukus 85,8 mln. eurų mažiau pajamų nei pernai sausį, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad yra rizikų, jog šių metų planas surinkti 600 mln. eurų daugiau nei pernai šio mokesčio gali būti nepasiektas.

Analitikas sako, kad PVM surinkimo duomenys už sausį nuvylė.

Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą.

 

„PVM buvo tas pagrindinis nuvylęs rodiklis, bet sausį įplaukė į biudžetą PVM, kuris buvo deklaruotas už gruodžio mėnesį, matome vaizdą per „galinį veidrodėlį“. Kadangi jau du mėnesiai praėję šių metų, aš pesimistiškai nežiūrėčiau į tai, ką parodys vasario ir kovo PVM surinkimo duomenys“, – BNS sakė ekonomistas.

„Bet faktas tai, kad tai yra prastesni rodikliai negu tikėtasi išvysti, nes PVM yra 86 mln. eurų mažiau surinkta nei pernai sausį. Žinom, koks yra surinkimo planas, turėjo augti 600 mln. eurų šiemet PVM pajamos į biudžetą, o turime 86 mln. minus sausį, tai faktas, kad prisivyti bus labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Anot jo, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad sausį, palyginti su pernai sausiu, deklaruota PVM prievolė padidėjo 5 proc., o tai yra indikacija, kad vasarį PVM pajamos į biudžetą augs.

Be to, T, Povilausko teigimu, sausio duomenyse dar neatsispindėjo PVM padidėjimas už maitinimo paslaugas – jo tarifas augo nuo 9 iki 21 procento.

„Dar nesinori labai sakyti, kad planas nebus įvykdytas, bet akivaizdu, atotrūkis jau yra“, – teigė ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pajamos iš gyventojų pajamų (GPM) mokesčio sausį augo apie 200 mln. eurų, tai rodo, kad GPM surinkimo planas bus viršytas: „Čia atsiranda resursai, kad tai, ko nesurinks per PVM, surinks per GPM“.

Tuo metu dėl mažėjusių pajamų iš pelno mokesčio, pasak T. Povilausko, išvadų daryti kol kas negalima, tai bus galima įvertinti kovą. Pajamos iš akcizų kol kas taip pat neatspindi išaugusio akcizo už degalus, realus rezultatas bus matomas su vasario mėnesio pajamomis.

R. Krušinsko teigimu, mažesnį pajamų surinkimą galėjo lemti ir nuo šių metų 20 proc., arba 122 eurais padidėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Be to, ekonomistui nerimą kelia informacija apie augantį įmonių bankrotų skaičių, taip pat darbuotojų atleidimą. 

„Mes kalbame apie PVM, apie užsienio prekybos iššūkius, bet reikia nepamiršti ir kitų dalykų. (...) Turime nepamiršti, kad keitėsi NPD ir dėl to gyventojų pajamų mokesčio galėtų būti tam tikra spraga“, – teigė R. Krušinskas.

„Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą“, – pridūrė jis. 

Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą.

 

Pasak R. Krušinsko, mažesnį biudžeto pajamų surinkimą taip pat galėjo lemti atoslūgis prekyboje bei nuo metų pradžios augę atlyginimai.

„Lėtėjanti ekonomika, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas, pasikeitęs NPD smulkiems ir vidutiniams verslams gali tapti finansinė našta“, – teigė mokslininkas.  

Pasak R. Krušinsko, būtina atidžiai stebėti nedarbo rodiklio kitimą. Galimas jo augimas pirmąjį ketvirtį esą taip pat rodytų bręstantį ekonominį sąstingį. 

„Ar tai (mažesnis pajamų surinkimas – BNS) yra kažkokios šokiruojančios naujienos? Manau, kad ne. Tik tiek, kad mes turėjome lūkestį, kad galbūt tos (neigiamos – BNS) ekonomistų prognozės neišsipildys. Bet tai pildosi, ir tai vyksta kartu su šiokiu tokiu pasauliniu ekonomikos sulėtėjimu“, – aiškino mokslininkas.

Anot jo, valstybė savo šių metų biudžeto įsipareigojimus įvykdys, bet „klausimas, kokioje atmosferoje ir kiek tai pareikalaus papildomo skolinimosi“. 

Finansų ministerija skelbia, kad šiemet sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 1,288 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos) – 7,9 proc. mažiau nei pernai sausį.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 1,082 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.

Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus siekė 333,1 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau, o tai lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis.

Už visas akcizines prekes gauta 149,8 mln. eurų pajamų – 2,3 proc. mažiau, pelno mokesčio gauta 13,2 mln. eurų – 71,9 proc. mažiau, kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 6,7 mln. eurų – 67,8 proc. mažiau.