Valstybė skolinasi pigiai, tačiau tik skylėms užkamšyti | kl.lt

VALSTYBĖ SKOLINASI PIGIAI, TAČIAU TIK SKYLĖMS UŽKAMŠYTI

Finansų ministerija pasidžiaugė išpirkusi didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrąjį vidaus produktą (BVP). Deja, palyginti su 2018-aisiais, valstybės skola padidės beveik 1 mlrd. eurų ir pasieks 35,1 proc. BVP, tačiau reikšmingomis investicijomis į ateities technologijas Lietuva pasigirti negalės. "Jaunų žmonių beveik nėra valdžioje, visi išsilakstė, o likę diedukai laikosi labai jau konservatyvios investavimo filosofijos", – sako Seimo narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas.

Slėgė milžiniškos palūkanos

Vasario 11-ąją Finansų ministerijos išpirkta 1,8 mlrd. JAV dolerių (1,64 mlrd. eurų) emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos net 7,375 proc. metų palūkanos.

Pradinė šios emisijos suma siekė 2 mlrd. JAV dolerių, bet, pasak Finansų ministerijos, 2016 m. ji pasinaudojusi didėjusiu JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumu (atitinkamai mažėjusia šių priemonių kaina) ir prekybos Vyriausybės vertybiniais popieriais suaktyvėjimu, antrinėje rinkoje supirko ir anuliavo 200 mln. JAV dolerių šios emisijos. Anksčiau nustatyto termino išpirkus dalį emisijos buvo sutaupyta po 7 mln. eurų kasmet – iš viso 28 mln. eurų.

"Šis skolos grąžinimas – ypatingas, mes ne tik išpirkome didžiausią euroobligacijų emisiją, bet ir jai atiduoti reikalingos lėšos buvo pasiskolintos pigiausiai per Lietuvos istoriją. Jau ne vienerius metus ankstesnes euroobligacijų emisijas refinansuojame kur kas pigiau pasiskolintomis lėšomis. Tai leidžia taupyti palūkanų mokėjimui skirtus biudžeto pinigus, sumažinti valstybės skolos valdymo išlaidas ir sutaupytas lėšas skirti mūsų visuomenės poreikiams", – taip komentavo finansų ministras Vilius Šapoka.

Iššūkių turime daug, o sprendimų jokių, atrodo, pasislėpsime, užsidengsime kampe ir kaip nors išliksime.

Taip pigiai dar nesiskolinome

Jai išpirkti reikalingas lėšas 2019 m. birželio 12 d. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose labai palankiomis sąlygomis pasiskolino 1,5 mlrd. eurų, išleisdama dvi skirtingos trukmės euroobligacijų emisijas.

650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų euroobligacijų emisija yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,5 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,603 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 99,003 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2019 m. birželio 19 d. ir išperkamos 2029 m. birželio 19 d.

Lietuva antrą kartą išleido 30 metų emisiją (nominali vertė 850 mln. eurų). Už ją Lietuva mokės 1,625 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,732 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 97,513 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos apmokėtos 2019 m. birželio 19 d. ir išperkamos 2049 m. birželio 19 d.

Deja, skolos didės

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti apie 2,763 mlrd. eurų vidaus ir užsienio rinkoje, didžiausią lėšų skiriant rezervo, kuris bus panaudojamas kitų skolų gražinimui, kaupimui. Pasak Finansų ministerijos, numatoma, kad valstybės skola 2020 m. pabaigoje sudarys apie 35,1 proc. BVP. Palyginti su paskutiniais Eurostato turimais 2018-ųjų duomenimis, Lietuvos skola padidės 0,9 proc.

ES valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad jų deficitas ir skola neviršytų tam tikrų ribų: valstybės narės valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc., o skola negali būti didesnė kaip 60 proc. BVP. Jei valstybei narei nepavyksta laikytis šių reikalavimų, pradedama vadinamoji perviršinio deficito procedūra. Ją sudaro keli etapai (įskaitant galimybę taikyti sankcijas), kuriais atitinkama valstybė narė raginama imtis reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti.

Kaip atrodome Europoje?

Kaip skelbia Eurostatas, 2018 m. valdžios sektoriaus perteklius užfiksuotas 13-oje ES valstybių narių: Liuksemburge (+2,4 proc.), Bulgarijoje ir Maltoje (po +2,0 proc.), Vokietijoje (+1,7 proc.), Nyderlanduose (+1,5 proc.), Graikijoje (+1,1 proc.), Čekijoje ir Švedijoje (abiejose +0,9 proc.), Lietuvoje ir Slovėnijoje (abiejose +0,7 proc.), Danijoje (+0,5 proc.), Kroatijoje (+0,2 proc.) ir Austrijoje (+0,1 proc.). Airija nurodė, kad jos rodiklis subalansuotas, o 12-oje ES valstybių narių (Belgijoje, Estijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje) 2018 m. užfiksuotas 3,0 proc. BVP nesiekiantis deficitas.

Mažiausias valdžios sektoriaus deficitas (BVP proc.) buvo Lenkijoje (−0,4 proc.), Portugalijoje (−0,5 proc.) ir Estijoje (−0,6 proc.). Kipro (−4,8 proc.) ir Rumunijos (−3 proc.).

ES 28 valstybių bendras valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 81,7 proc. 2017 m. pabaigoje iki 80 proc. 2018 m. pabaigoje, o euro zonoje, kuriai priklauso 19 šalių, – nuo 87,1 proc. iki 85,1 proc.

Iš viso keturiolika ES valstybių narių pranešė, kad jų skolos rodiklis 2018 m. pabaigoje viršijo 60 proc. BVP. Didžiausia ji buvo Graikijoje (181,1 proc.), po jos rikiavosi Italija (132,2 proc.), Portugalija (121,5 proc.), Kipras (102,5 proc.), Belgija (102,0 proc.), Prancūzija (98,4 proc.) ir Ispanija (97,1 proc.).

Mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (8,4 proc.), Liuksemburge (21,4 proc.), Bulgarijoje (22,6 proc.), Čekijoje (32,7 proc.), Danijoje (34,1 proc.) ir Lietuvoje (34,2 proc.).

2018 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, palyginti su 2017 m. pabaiga, padidėjo trijose ES valstybėse narėse, o sumažėjo – 24-ose, daugiausia Lietuvoje (−5,2 proc. BVP), Nyderlanduose (−4,5 proc. BVP), Austrijoje (−4,4 proc. BVP), Maltoje (−4,2 proc. BVP) ir Latvijoje (−4 proc. BVP).

Prancūzijoje išliko toks pat kaip 2017 m. Išaugo Kipre (6,8 proc.), Graikijoje (5 proc.) ir Italijoje (0,8 proc.).

Investuoti neturime kur

– Dalis valstybės skolos refinansuota palankesnėmis sąlygomis. Tačiau pati skola toliau didėja. Finansų ministerija skelbia, kad ji metų pabaigoje sieks 35,1 proc., 0,9 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Kaip vertinti valstybės skolos augimą? – "Kauno diena" klausė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo K.Glavecko.

– Tai kol kas normalu. Pagal Mastrichto kriterijus ji negali siekti daugiau nei 60 proc. Tad Lietuva dar gali skolintis, tačiau investuoti nėra kur, nėra gerų investicinių projektų.

– Pinigai pigūs, kaip niekada, tinkamiausias metas investuoti. Tačiau neturime nė vieno baigto nacionalinio projekto, net normaliai pradėto nė vieno. Kodėl? Kodėl nėra esminių investicinių idėjų? Trūksta fantazijos?

– Mūsų politinė sistema nepritaikyta šiuolaikiniams investicijų procesams. Didelis kliuvinys – esanti vienmandatė rinkimų į Seimą sistema. Todėl, kad išrinkti parlamentarai tampo tuos pinigus į visas puses, kas sau, o centrinė valdžia bijo investuoti į didelius projektus, nes neužteks lėšų mažiukams.

Geriausias pavyzdys – Klaipėda. Ką tik už pusę milijono eurų atlikta tramvajaus ir metro mieste galimybių studija. Kaip galima tokius tyrimus daryti ir išmesti didelius mokesčių mokėtojų pinigus? Metro Klaipėdoje? Gal tada galima būtų ir laiptus į dangų statyti? Kad galėtų sulipti visi aukštyn ir nuo debesų žiūrėti į pasaulį.

Tai va, tokių kvailų projektų yra, bet protingų, kuriuos būtų galima ir reikėtų finansuoti, palyginti nedaug. Realios gamybos, kurią būtų galima skatinti, beveik nėra. Dažniausiai – infrastruktūros projektai. Ir tai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Rajonuose investavome į visokiausias trinkeles, kanalizaciją, bet ten nebeliko žmonių.

Išskyrus Kauno areną, visos kitos yra nuostolingos. Tačiau tokie neapsimokantys projektai kuriami ir toliau. Taip, trūksta fantazijos. Jaunų žmonių beveik nėra valdžioje, visi išsilakstė, o likę diedukai laikosi labai jau konservatyvios investavimo filosofijos.

Aukštosios technologijos aplenks

– Prieš dešimtmetį diegdami plačiajuostį internetą buvome lyderiai pasaulyje. Dabar su naujausiomis technologijomis tampame autsaideriais.

– Galėjome pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų ir sukurti 5G platformą Lietuvai, kad turėtume šiuolaikišką ryšį. Kitos šalys jau baigia tai padaryti, o mes planuojame tik 2023-iaisiais. Bijau, kad neatlaikysime pasaulinės konkurencijos ir liksime antrarūšiai.

– Lietuvos bankas vis dėlto žengė nemažai žingsnių skatindamas fintech technologijų plėtrą. Gal vis dėlto turime galimybių čia pasiekti reikšmingo proveržio?

– Tai vis dėlto nulemia 5G platformos buvimas. Neįdiegus naujausių aukštųjų technologijų proveržio tikėtis neverta. Visas pasaulis dabar tuo keliu eina, tik taip įmanoma diegti, plėtoti šiuolaikinių finansinių instrumentų. Per 5G eina visi atsiskaitymai, tarp jų ir kriptovaliutų. Čia – perspektyvos. Robotizacija, dirbtinis intelektas ant to laikosi. Todėl Lietuvos bankas bando skatinti fintech įmones ateiti pas mus. Tačiau, kad dirbtų, reikia patiems dirvą gerai supurenti. Kad tie paukščiai turėtų sliekų.

– Mūsų kaimynai prie Baltijos geriau išnaudoja galimybes pigiai skolintis ir investuoti, ar kaip ir mes stagnuoja?

– Ne. Estai sparčiai investuoja hi-tech (aukštųjų technologijų) srityje, eina į priekį. Latviai vietoje trepsi. Lenkai, turintys savo monetarinę politiką, kitus dalykus, taip pat santykinai eina pirmyn. Pas juos – reali ekonomika, kuri gamina vertybes, realias paslaugas. Ir lenkai išlaiko 3–4 proc. ekonomikos augimą.

Vokietijoje situacija prasta. Pasaulinė konkurencija – ne jos naudai. Jau nekalbant apie Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekybos karą, kuris tiesiogiai veikia visą Europą.

Ir ateities prognozės labai liūdnos. Suprantama, Lietuvai, kurios eksportas sudaro 60 proc. BVP, paklausos sumažėjimas Vokietijoje ar Prancūzijoje, kitose Vakarų šalyse, irgi bus skausminga. Jei koronaviruso krizė Kinijoje užsitęs, dar daugiau problemų kils. Iššūkių turime daug, o sprendimų jokių, atrodo, pasislėpsime, užsidengsime kampe ir kaip nors išliksime. Gal taip ir bus. Tačiau, manau, Lietuva galėtų išsikasti sau atsarginį urvą per aukštąsias technologijas ir pro jį išlįsti krizės metu.

Kvailų projektų yra, bet protingų, kuriuos būtų galima ir reikėtų finansuoti palyginti nedaug.

Tąsomės tik su problemėlėmis

– Koronavirusas dar kartą parodė, kad gamybos perkėlimas į Kiniją pražūtingas visam Vakarų pasauliui, jis tampa priklausomas vos nuo vienos šalies. Net elementarių medicininių kaukių Europoje trūksta, nes pačiai Kinijai, kurioje praktiškai jos ir begaminamos, reikia.

– Taip. Bet kitaip su tuo gamybos iškėlimu ir negalėjo būti. Vakaruose investavus 1 000 eurų, jei ne į hi-tech sritį, tarkime, į apdirbamąją pramonę grąža per metus siekia 7–8 proc., dar bankų – 3–4 proc. O išvežus tą 1 000 į Kiniją, uždirbama 20 proc. Peržiūrėję investicinių fondų skelbiamus duomenis pamatysime, kad investavę į Rytus jie pernai uždirbo 30 proc. palūkanų.

Mes, Vakarai, nieko nebeturime. 60 proc. gamyklų, t.y. realios ekonomikos perkelta į Kiniją. Europoje dar Vokietija gamina, tačiau jai irgi sunku konkuruoti. Kinai išmoko viską kopijuoti, pasiekė pakenčiamos gaminių kokybės, o vokiečiai nebegali pigiau parduoti savo prekių. Nes pas juos darbo jėga 3–4 kartus brangesnė. Beje, kinai kvalifikaciją neblogą jau pasiekę, mat 20 mln. jų įgijo žinių Jungtinėse Valstijose.

Čia pasaulio strateginės klaidos, Lietuva jų, žinoma, nepakeis. Tačiau galvas turėtume pasukti, kaip gyventi. Tik nėra kada – vieni rinkimai baigiasi, kiti prasideda. Todėl pagrindinės mūsų problemos – kaip padidinti pensijas ar kokias išmokas.

– Po parlamento rinkimų šiemet bus ilgoji pertrauka. Puikus metas galvoti apie ilgalaikius investicinius projektus.

– Sunku pasakyti. Jei vėl po rinkimų valdančiojoje daugumoje turėsime Jamaikos vėliavą iš keturių frakcijų, partijų, vėl nieko nepavyks padaryti. Vėl kiekviena diktuos savo sąlygas, kurios prasilenks su Lietuvos perspektyva.

Rašyti komentarą
Komentarai (39)

Alis...

reikia skolintis kol skolina, nes artinasi skolų krizė, kai visas skolas nurašys... o nesiskolinusieji liks ant ledo, kai pasiskolinę galėjo toliau vystyti ekonomiką ir didinant pinigų masę, pasivyti ES vidurkį... o prie dabartinės diržų veržimosi politikos liksime uodegoje...

ROMUALDAS

Gyrėsi biudžetas subalansuotas ir atidėta kriziniam laikotarpiui . Virusas parodė tikra padėtį. Ir vėl skylės ir vėl jų lopymas .Gaila smegenų transplantacijos nedaromos ,gal po jų daugiau tiesos būtų, valdančiųjų kalbose ir darbuose .Nors ir tokios kraštutinės priemonės vargu ar ką pakeistų .Kai nori valdyti ilgai , fantazuoti , meluoti žmonėms matomai ir reikia .Tačiau kada nors, kaip ir dabartiniu metu į dienos šviesa melas išlenda.

Anonimas

MATOSI KAIP GEREJA......!!!!!!!!!!!!!!! DDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS