Valdančiųjų parengtame valstybės biudžeto projekte užprogramuotas gerokai viršijantis europines normas deficitas ir skolos šuolis, ir netgi ne vienkartinis, o ilgesniam laikotarpiui. Taip, papildomų lėšų gynybai reikia, tačiau ir kitoms reikmėms užsimota dar labiau klimpti į skolas.
Kaip suderinti saugumą, ekonomikos augimą ir tvarius viešuosius finansus – „Kauno dienos“ interviu su Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadove Jurga Rukšėnaite.
Ne tik gynybai
– Daug kritikos susilaukė 2027-ųjų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijaus (3 proc. BVP) ribą, o 2028-iesiems jis planuojamas net 4,6 proc. BVP. Teisinamasi visų pirma investicijomis į gynybą, dar primenama, kad ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės biudžeto projektai yra viršiję Mastrichto kriterijus. Ekspremjerė atkerta, kad tai buvo laikinos išlaidos, nes reikėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją, o dabar deficitas didėja dėl nuolatinių įsipareigojimų. Kaip skiriasi valstybės finansų perspektyvos šiais skirtingais atvejais?
– Iš tiesų tas laikotarpis buvo labai sudėtingas ir reikšminga viešųjų finansų dalis buvo slirta būtent COVID-19 pandemijai suvaldyti, tad, žinoma, buvo fiksuotas deficitas.
Dabar situacija kitokia. Žinoma, geopolitinė aplinka skiriasi nuo anų laikų. Vis dėlto reikia pasakyti, kad didesnio gynybos finansavimo poreikis atsirado ne per vienus metus. Įsipareigojimas artimiausiais metais gynybai skirti apie 5 proc. BVP buvo įvardytas ir anksčiau.
Suprantame to reikalingumą ir kad tai tikrai ne vienkartinis, o ilgalaikis įsipareigojimas. Siekdama finansuoti didėjančius gynybos poreikius, Vyriausybė turėtų ieškoti papildomų pajamų šaltinių, nes vien esamų biudžeto pajamų tokioms reikšmingoms išlaidoms padengti nepakanka. Dėl didėjančių išlaidų gynybai auga ir valstybės skola.
Deficito augimą lemia ne vien didesnės investicijos į gynybą. Reikšmingą įtaką turi ir nuolat didėjantys įsipareigojimai socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse, o pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas prisideda prie ilgalaikio išlaidų augimo neplanuojant tam tvarių pajamų šaltinių.
– Valdantieji būtent ir skundžiasi, kad yra anksčiau į kairę ir į dešinę pridalytų pažadų įkaitai, nors dabar patys prisiima ir naujus, pvz., šeimos paketą.
– Kalbant apie planuojamas priemones biudžete, kad ir šeimos paketą, nežinia, ar buvo atlikta išsami analizė, palyginimai su kitomis šalimis, ar tikrai jame numatytos priemonės paskatins gimstamumą, demografinių tendencijų pokytį.
Kiekviena siūloma priemonė turėtų būti vertinama pagal tai, kokį rezultatą ji gali duoti. Jei poveikis numatomas nedidelis, gal neverta ir siūlyti.
Be to, jei siūlomos priemonės, turėtų būti numatyti ir pajamų šaltiniai joms finansuoti. Jei papildomos išlaidos būtų dengiamos vien didinant skolą, tai nebūtų tvarus sprendimas, nes šiandienos įsipareigojimai galiausiai būtų perkeliami ateities kartoms.
Skola – 40 mlrd. eurų
– Tačiau mūsų valstybės skola, kuri, prognozuojama, kitąmet sieks 48,2 proc. BVP, dar nepriartėjusi prie 60 proc. BVP, kurių pagal europinius susitarimus negalima viršyti. Jei nustatyta tokia kartelė, gal manoma, kad iki jos skolos dydis dar nepavojingas? Graikijoje šis rodiklis gerokai per 140 proc., Italijoje – apie 140, Prancūzijoje – apie 120.
– Susitarimas tarp ES šalių, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP, yra skirtas padėti užtikrinti tvarius viešuosius finansus tiek atskirose valstybėse, tiek ES kaip visumoje.
Taip, Lietuva dar nepasiekė 60 proc. BVP skolos lygio, tačiau skola tikrai labai sparčiai auga. Reikėtų prisiminti, kad prieš 2009 m. finansų krizę Lietuvos skola buvo žymiai mažesnė. Po krizės ji padidėjo maždaug 15 procentinių punktų ir vėlesniais metais pasiekė apie 40 proc. BVP lygį. Svarbu tai, kad vėliau skola nebegrįžo į iki krizės buvusį lygį.
2027 m. biudžeto projekte numatytas spartus skolos didėjimas. Artėjant prie 60 proc. BVP skolos lygio, valstybė turi vis mažiau galimybių papildomai skolintis, todėl, susidūrus su ekonominiais ar geopolitiniais sukrėtimais, lieka mažiau finansinių rezervų jiems suvaldyti.
Kai kurių stipresnių, didesnių šalių atveju optimalus skolos lygis galėtų būti didesnis. Kadangi Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira, reikšmingai padidėjęs deficitas ar skola gali paveikti investuotojų ir reitingų agentūrų vertinimą. Dėl to valstybės skolinimasis gali brangti, o už naują skolą tektų mokėti didesnes palūkanas.
Dar toks akcentas: jei skola labai reikšmingai didėja, turime suprasti, kad nemokamų pietų nebūna ir ateinančios kartos turės jas grąžinti ir mokėti palūkanas.
Pvz., Italijoje ar Prancūzijoje dabar – gana sudėtinga situacija: visuomenė tikisi kokybiškų viešųjų paslaugų, tačiau valstybės skola yra labai didelė, o valdžiai nelengva vienu metu ir mažinti skolą, ir išlaikyti esamą viešųjų paslaugų lygį. Tokios situacijos Lietuvai norėtųsi išvengti.
– Minėjote skolos aptarnavimo išlaidas. Kokia dabar situacija rinkoje, su kokiomis maždaug palūkanomis dabar reikės skolintis? Kiek joms maždaug prireiks per metus?
– Prieš kelerius metus valstybė galėjo skolintis už itin mažas palūkanas, tačiau dabar skolinimosi kaina yra gerokai didesnė. Šiuo metu palūkanų išlaidoms per metus tenka apie 1 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2029 m. jos sieks jau apie 2 mlrd. eurų. Vadinasi, dalis valstybės pinigų bus skiriama palūkanoms mokėti, o ne švietimui, sveikatos apsaugai, transportui ar kitoms viešosioms paslaugoms.
Lietuva į biudžetą surenka santykinai mažiau mokestinių pajamų nei vidutiniškai ES. Lietuvoje jos sudaro apie 34 proc. BVP, o ES vidurkis siekia apie 40 proc. BVP.
– Kokio dydžio šiandien Lietuvos skola eurais ir kokia bus po metų, kai kitąmet planuojama išleisti 5,7 mlrd. eurų daugiau, nei gauti pajamų?
– 2025 m. ji buvo 33,5 mlrd. eurų, šiemet 40 mlrd., pagal 2027–2029 m. biudžeto projektą, kitąmet – 46,5 mlrd., o 2029 m. – jau net 58,5 mlrd. eurų.
– Naujajame ES fiskalinės valdysenos modelyje pagrindiniu rodikliu tapo grynosios išlaidos. Koks leistinas jų augimas ir koks numatytas biudžeto projekte?
– Fiskalinė valdysena ES pasikeitusi, nuo šių metų pradžios atitinkamai ji pakeista ir Lietuvoje. Pagrindinis rodiklis yra grynosios išlaidos – tai yra valstybės išlaidos, kurias valdžia faktiškai gali kontroliuoti savo sprendimais, į jas neįtraukiamos, pvz., palūkanos už skolą, ES lėšomis finansuojamos išlaidos ir kai kurios laikinos priemonės.
Lietuva pernai Europos Komisijai (EK) pateikė 2025–2029 m. vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą, kuriame nustatytas grynųjų išlaidų augimo kelias, buvo numatyta, kad vidutinis šio rodiklio augimas 2026–2029 m. turi siekti 4,7 proc. Laikantis plane numatytų ribų, sudaromos prielaidos išlaikyti tvarius viešuosius finansus.
Kiekvienais metais šalys turi pateikti metinę pažangos ataskaitą EK, nurodant, kaip sekasi laikytis grynųjų išlaidų plano. Reikia paminėti, kad šiemet pateiktoje Lietuvos ataskaitoje konstatuota, kad nuo plane numatyto grynųjų išlaidų kelio nukrypstama. Nors 2025 m. plano buvo laikomasi, vėlesniais metais kyla rizika nesilaikyti prisiimtų įsipareigojimų.
Biudžeto projekte numatoma, kad vidutinis metinis grynųjų išlaidų augimas 2026–2029 m. siekia 7,9 proc. Net ir atsižvelgus į taikomą išlygą gynybos išlaidoms, rodiklis viršija fiskaliniame struktūriniame plane numatytas ribas.
Surenkama mažiau
– Kitą savaitę Valstybės kontrolė kartu su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu rengia tarptautinę konferenciją „Kaip suderinti saugumą, ekonomikos augimą ir tvarius viešuosius finansus?“ Taigi kaip?
– Mūsų konferencijos tikslas ir yra skatinti diskusijas, dialogą, ieškoti sprendimų, kaip tai suderinti. Mes, kaip fiskalinė institucija, savo išvadose pabrėžiame, kad tvarūs viešieji finansai yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas: sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas valstybei svarbias sritis. Tačiau kartu turime pripažinti, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis gynybos finansavimas taip pat tapo ilgalaikiu valstybės prioritetu, kuriam reikia užtikrinti tvarius finansavimo šaltinius.
Tarptautinės institucijos ir statistiniai duomenys rodo tą patį: Lietuva į biudžetą surenka santykinai mažiau mokestinių pajamų nei vidutiniškai ES. Lietuvoje jos sudaro apie 34 proc. BVP, o ES vidurkis siekia apie 40 proc. BVP. Tai reikšmingas skirtumas.
Esame atkreipę dėmesį ir į mokestines lengvatas, ir į neseniai priimtus mokesčių pakeitimus. Nors jie į biudžetą atneš papildomų pajamų, jų nepakaks visiems augantiems poreikiams padengti. Todėl reikėtų vertinti platesnį priemonių spektrą: ieškoti papildomų pajamų šaltinių, peržiūrėti tam tikras lengvatas ir įsivertinti, ar visos išlaidos atitinka šiandienos prioritetus.
– Išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus. Valdančioji koalicija nutarė įvesti cukraus mokestį, didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms. Tačiau iš to papildomų pajamų kitąmet būtų vos 50 mln. eurų – ašaros, palyginti su tuo, kad išlaidų planuojama turėti 5,7 mlrd. daugiau nei pajamų. Opozicija siūlo viršpelnių apmokestinimą energetikos sektoriaus įmonėms, didinti akcizą alkoholiui ir tabakui, tačiau yra ir siūlymų mažinti akcizą kurui, kai kurie sektoriai reikalauja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vis dėlto ar pas mus mokesčiai per per maži, ar neapmokestinama tai, ką reikėtų apmokestinti, ar tiesiog nesąžiningai mokame mokesčius, jei jų surenkame mažiau nei kitos šalys?
– Galbūt šiuo metu siūlomi papildomi mokesčių pakeitimai nelabai reikšmingi vertinant kiekvieną atskirai. Tačiau ir mažesnės priemonės prisideda prie bendro rezultato, todėl ilgainiui gali sudaryti apčiuopiamą papildomų pajamų sumą biudžetui.
Kita vertus, Lietuvoje PVM atotrūkis arba šešėlis yra vienas didesnių ES. Jei šešėlis būtų sumažintas, tai duotų teigiamą efektą biudžetui. Bet kai kuriais atvejais, pvz., privalomojo socialinio draudimo įmokos, mano žiniomis, yra vidutiniškai mažesnės nei vidutiniškai ES. Pvz., švietimo sistemai skiriama panaši dalis BVP kaip vidutiniškai ES, vis dėlto švietimo kokybė yra netenkinanti, tad reikalingos tam tikros reformos atskirose srityse, kaip kad švietimas. Į tai ne kartą yra atkreipusi dėmesį ir Valstybės kontrolė savo auditų išvadose.
– Galbūt ir mūsų viešasis sektorius per gausus ar išlaidos jam adekvačios?
– Gali atrodyti, kad viešajame sektoriuje darbuotojų skaičius yra nemažas, antra vertus, girdime ir verslo nusiskundimų, kad, norint gauti tam tikrus sprendimus ar atsakymus iš viešųjų institucijų, dažnai tenka laukti ilgai. Tai leidžia manyti, kad bent dalyje įstaigų darbuotojų perteklius nėra akivaizdus.
Be to, valstybės institucijoms reikia kvalifikuotų specialistų, o jų pritraukimas ir išlaikymas neatsiejamas nuo konkurencingo darbo užmokesčio.
– Vis dėlto ar numatytas biudžeto pajamų augimas atitinka ekonomikos augimo prognozes? Šiemet planuota, kad ekonomiką pakaitins gyventojų atsiimti pinigai iš pensijų antrosios pakopos. Kitąmet to nebus.
– Nepriklausoma fiskalinė institucija rugsėjo mėnesį patvirtino Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų kaip tinkamą fiskaliniam planavimui. Vadinasi, biudžeto projekte naudojamos pagrindinės makroekonominės prielaidos, įskaitant ekonomikos augimo prognozes, buvo įvertintos kaip realistiškos ir pagrįstos.
Iš tiesų buvo daug prognozių, kad antrosios pensijų pakopos pinigai ypač pakaitins ekonomiką. Tačiau rugsėjo mėnesį mūsų analizė parodė, kad žmonės išleido šiek tiek atsiimtų pinigų, mažmeninė prekyba šoktelėjo, tačiau didesnė dalis pinigų liko gyventojų sąskaitose bankuose. Vadinasi, namų ūkių vartojimas ekonomikos taip nepaspartino, kaip buvo tikėtasi.
Gresia ir baudos
– Kaip atrodome kaimyninių ES šalių kontekste, kurioms taip pat ypač svarbu didinti gynybos biudžetus? Ar ir jos planuoja tokį biudžeto deficitą kaip Lietuva?
– Mūsų žiniomis, tiek Latvijoje, tiek Estijoje taip pat planuojami deficitai, kai kuriais metais jie gali viršyti 3 proc. BVP ribą. Tačiau reikia žiūrėti į bendrą kontekstą: ir deficitą, ir skolą, ir grynąsias išlaidas. Kai kuriose šalyse fiskalinių taisyklių dėl grynųjų išlaidų gali būti laikomasi, o vienkartinis deficito 3 proc. BVP ribos peržengimas didelės neigiamos reikšmės viešiesiems finansams gali ir neturėti, jei numatyta, kaip bus grįžtama prie tvarių finansų. Žinoma, gyvename tokiu metu, kad daugelis šalių susiduria su didesniu gynybos finansavimo poreikiu.
Lietuvos atveju problema yra ta, kad biudžeto projekte numatomas ne vienkartinis, o visą vidutinį laikotarpį daugiau kaip 3 proc. BVP siekiantis deficitas. Kartu matoma ir toliau didėjanti valdžios sektoriaus skolos trajektorija. Neaišku, kaip ateityje pavyks grįžti prie tvarių finansų ir sumažinti deficitą.
Jei šalis nevykdo įsipareigojimų, gali būti taikomos EK finansinės sankcijos, ribojamas ir ES struktūrinių fondų finansavimas. Jei rinkos mato, kad skola sparčiai auga, skolinimasis valstybei brangsta.
– Kokias sankcijas Lietuvai gali taikyti EK už europinių taisyklių pažeidimą? Galų gale kiek skolos dydis lemia skolinimosi galimybes ir palūkanas?
– Peržengus 3 proc. deficito ribą EK gali pradėti atidžiau vertinti mūsų finansus, ateityje gali grėsti perviršinio deficito procedūra, tam tikri ribojimai, kai pati šalis turės griežčiau valdyti savo finansus ir grįžti į tvarų viešųjų finansų kelią.
Pirmiausia šalis turi sudaryti planą, kaip sumažins valdžios sektoriaus deficitą. Tuomet EK reguliariai vertina, kaip šaliai sekasi įgyvendinti sutartas priemones. Jei pažangos nepakanka, priežiūra griežtėja. Pirmiausia didėja politinis ir reputacinis spaudimas, nes šalies fiskalinė padėtis vertinama viešai. Jeigu šalis ir toliau nevykdo įsipareigojimų, gali būti taikomos finansinės sankcijos. Jos gali apimti kreipimąsi į Europos investicijų banką su prašymu peržiūrėti paskolų teikimą šaliai, reikalavimą sumokėti 0,2 proc. BVP dydžio indėlį ir iki 0,05 proc. BVP dydžio baudą kas šešis mėnesius, kol bus nustatyta, kad šalis ėmėsi veiksmingų priemonių. Taip pat gali būti ribojamas ir ES struktūrinių fondų finansavimas.
Vienareikšmio atsakymo, nuo kokio skolos lygio skolintis tampa sudėtinga ar brangu, nėra. Svarbu ne tik tai, kokia yra skola šiandien, bet ir kokia jos kryptis, kokio dydžio yra deficitas, kaip vertinama šalies ekonomika ir ar investuotojai pasitiki valstybės gebėjimu valdyti viešuosius finansus. Jei rinkos mato, kad skola sparčiai auga ir nėra aiškaus plano ją suvaldyti, skolinimasis valstybei brangsta. Todėl didesnė skola reiškia ne tik didesnius įsipareigojimus ateityje, bet ir didesnę riziką, kad už naują skolą teks mokėti didesnes palūkanas. Lietuvos atveju svarbu ir tai, kad esame nedidelė, atvira ekonomika, todėl investuotojų ir reitingų agentūrų vertinimas turi reikšmės valstybės skolinimosi sąlygoms.
– Ką reikštų, jei Valstybės kontrolės lapkričio pradžioje planuojama pateikti išvada dėl biudžeto projekto būtų neigiama?
– Visose išvadose mes, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, parodome rizikas viešųjų finansų tvarumui. Dažnai mūsų vertinimai, pvz., dėl valdžios sektoriaus deficito, skolos, būna pesimistiškesni nei biudžeto projektuose, nes juose dažnai nebūna numatytos visos išlaidos, tam tikri diskreciniai sprendimai, kurie įprastai priimami. Mes šias papildomas išlaidas įtraukiame į savo prognozes. Būna, kad savo išvadose pateikiame, jog yra rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių, tai esame rašę šių metų pavasarį, vertindami Lietuvos 2026 m. metinės pažangos ataskaitą.
Išvadoje, kurią netrukus pateiksime dėl biudžeto projekto, tikėtina, atkreipsime dėmesį į fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo riziką, juolab ir pačioje biudžeto projekto apžvalgoje tai pripažįstama.
Nuo šių metų sausio 1 d. fiskalinėje valdysenoje taikoma atsižvelgimo, arba paaiškinimo, taisyklė. Pagal šią taisyklę, jeigu nepriklausoma fiskalinė institucija pateikia neigiamą išvadą, pvz., nustačiusi, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybė turi pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: atsižvelgti į išvadą ir atitinkamai patikslinti biudžeto projektą arba, nusprendusi to nedaryti, pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl į išvadą neatsižvelgiama.
2027-ųjų valstybės piniginė
Pajamos: 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis), 5,2 proc. daugiau nei 2026-aisiais.
Išlaidos: 27,9 mlrd. eurų, 1,3 proc. daugiau nei šiemet,
ES ir kita finansinė parama: 3,2 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas: 3,8 proc. BVP, 0,8 proc. viršijantis Mastrichto kriterijų ribą. Išlaidos 5,7 mlrd. eurų viršija pajamas. Valstybės skola: 48,2 proc. BVP, arba 46,5 mlrd. eurų.
Išlaidos palūkanoms: 1,4 mlrd. eurų.
Krašto apsauga: planuojama skirti 5 proc. BVP, arba per 4,8 mlrd. eurų.
Numatoma didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, finansuoti papildomas paramos šeimoms priemones.
(be temos)
(be temos)
(be temos)