Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, šiuo metu ieškinys dar nėra parengtas.
„Mes diskutuojame ir tikriausiai, jeigu bus kreipimasis į teismą, jis gali būti įvairiausių formų – (…) gali būti, kad paprasčiausiai kreipsimės į Seimo narius prašydami kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – Eltai trečiadienį sakė jis.
Šiuo metu dėl kreipimosi į teismą svarsto Lietuvos advokatų taryba.
„Kalbame apie visą (mokesčių reformos – ELTA) paketą, jame yra daug skirtingų įstatymų, skirtingų prieštaravimų – nėra vien taip, kad advokatai kreiptųsi siaurai vien tik dėl savo klausimų, yra daug dalykų, kurie kelia abejonių dėl teisingumo, teisėtumo ir panašiai“, – teigė A. Romanovskis.
Anot jo, advokatų bendruomenė laikosi nuomonės, kad įstatymams prieštarauti gali skirtingų veiklų apmokestinimo suvienodinimas.
„Mano supratimu, pagal tai, kaip dabar vyksta dialogas, lieka argumentus pasitikrinti teisme“, – tikino A. Romanovskis.
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis anksčiau yra sakęs, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai gali pažeisti Konstituciją, nes pagrindinis šalies įstatymas užtikrina kiekvieno asmens teisę laisvai pasirinkti veiklą, o siūlomas skirtingų pajamų šaltinių suvienodinimas pažeistų šį principą.
Seimo sprendimu, visos metinės gyventojų gautos pajamos nuo 2026-ųjų bus sumuojamos ir apmokestinamos progresyviau – šalia jau egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų įvedamas tarpinis 25 proc. apmokestinimas.
Tarifai bus taikomi trimis laipteliais – iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinių pajamų (20 proc.), nuo 36 iki 60 VDU (25 proc.), nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) dydžio pajamų (32 proc.)
Išlygos bus taikomos ūkininkams, į bendras pajamas bus sumuojama ir individuali veikla, kurią vykdo teisės srities darbuotojai – antstoliai, advokatai ir notarai.
Taip pat Seimas nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Skaičiuojama, kad mokestiniai pakeitimai kitąmet atneštų apie 250 mln. eurų papildomų pajamų, 2027 m. – virš 600 mln. eurų.
Verslui grasinant teismais ministras sako, kad mokesčių reforma svarstyta pagal procedūras
Verslo organizacijoms kritikuojant įteisintą mokesčių reformą, o daliai jų žadant ją skųsti teismui, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog teisminiai procesai verslui nebūtų sėkmingi – anot jo, Seimas pakeitimus priėmė pagal visa procedūras – netgi suteikė progą pasisakyti, kai neprivalėjo.
Ministro teigimu, verslo struktūros turėjo ir pasinaudojo galimybe išreikšti savo poziciją ir pateikti siūlymus.
„Šitas kreipimasis absoliučiai neperspektyvus, kadangi parlamentas laikėsi, griežtai laikėsi – dar geriau negu numatyta Seimo statute – visų procedūrų. Visos asociacijos (...) turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę per Biudžeto ir finansų komiteto posėdžius, net tuo metu, kada formaliai pagal Seimo statutą buvo svarstomi tiktai Seimo narių pasiūlymai“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.
„Nuomonės buvo išgirstos“, – pabrėžė jis.
R. Šadžius pabrėžė, kad į „visą eilę atvejų“ Seimas svarstydamas mokesčių reformą atsižvelgė.
„Paminėčiau akcijų pardavimo arba nekilnojamo turto pardavimo terminų sutrumpinimą, kada nebūtų skaičiuojami mokesčiai arba būtų 15 proc. tarifas taikomas, opcionų būdu įsigytų akcijų pardavimą. Tas pats privatus sveikatos draudimas – buvo atsižvelgta į nuogąstavimus, kuriuos verslas išsakė, ir parlamente šitie nuogąstavimai buvo tinkamai įvertinti ir įtvirtinti galutinai priimtuose įstatymuose“, – kalbėjo ministras.
(be temos)