Didėjo skirtingai

Praėjusiais metais pradėtos viešojo valdymo reformos vienas iš tikslų buvo užtikrinti konkurencingesnę ir lankstesnę atlygio sistemą. Kaip tai sekasi įgyvendinti, nuomonės skiriasi.

„Pirmas žingsnis pavyko: augo pareiginis atlyginimas, ypač užimančių vadovaujančias valstybės tarnautojų pareigas, siekta pritraukti aukštesnes kompetencijas turinčius vadovus. Ten, kur algos buvo mažiausios, jos augo sparčiau, tad darbo užmokesčio sistemos skirtingose institucijose labiau susivienodino. Tačiau institucijų vadovai mažai naudojosi suteiktu lankstumu sutaupytus asignavimus skirti darbo užmokesčiui“, – Valstybės kontrolės atliktos pokyčių atlyginimų srityje analizės išvadas pristato valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė.

Pernai vidutinis darbo užmokestis bruto (iki mokesčių) viešojo administravimo funkciją vykdančiose institucijose (tai ne tik valstybės politikai, ministerijų, savivaldybių darbuotojai, bet ir mokytojai, gydytojai, slaugytojai, pareigūnai ir kt.) pakilo maždaug dešimtadaliu – iki 2 622 eurų (nuo 2 377 eurų).

Tačiau vidurkis neatspindi, kaip skirtingai augo įvairių pareigybių grupių darbuotojų algos. Pavyzdžiui, vadovaujančių darbuotojų, valstybės politikų ir pareigūnų, dirbančių Prezidento, Vyriausybės, Seimo kanceliarijose ir Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų ministerijose, – net apie 30 proc. Skirtingose institucijose augimas siekė nuo 700 iki 1,1 tūkst. eurų iki mokesčių. Teisėjų vidutinė pareiginė alga pakilo apie 20 proc. (bruto nuo 4 820 iki 5 842 eurų), skirtinguose teismuose – nuo 150 iki 1,6 tūkst. eurų.

Seimo politikų ir valstybės pareigūnų pareiginė alga kilo vidutiniškai 390 eurų (nuo 3 488 iki 3 878 eurų), vadovaujančias pareigas einančių valstybės tarnautojų – apie 100 eurų (nuo 3 082 iki 3 178 eurų), o valstybės tarnautojų specialistų – vos vienuolika eurų (nuo 1 863 iki 1 874 eurų).

Ministerijose didžiausias augimas fiksuotas dviejose pareigybių grupėse: vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų (+17 proc.) ir valstybės tarnautojų specialistų (+16 proc.). Tačiau tarp ministerijų – ryškūs skirtumai: valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas, pareiginės algos augimas svyravo nuo 8 proc. Krašto apsaugos (nuo 3 505 iki 3 801 euro) ir Kultūros ministerijose (nuo 2 907 iki 3 151 euro) iki 37 proc. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (nuo 3 163 iki 4 329 eurų).

Savivaldybėse sparčiau augo valstybės tarnautojų specialistų (nuo 2 156 iki 2 472 eurų, plius 15 proc.) ir valstybės politikų ir valstybės pareigūnų (nuo 3 682 iki 4 081 euro, plius 11 proc.) vidutinės pareiginės algos.

„Sparčiau vidutinis atlyginimas augo institucijose, kurios iki pertvarkos išsiskyrė žemesniais atlyginimais, o kur jie buvo tarp aukščiausių, didėjo nedaug. Taip atlyginimų sistema viešajame sektoriuje tarp institucijų tampa tolygesnė“, – gerą pokytį pastebi Ž. Kindurytė. Iki reformos vienoje valstybės institucijoje panašias funkcijas atliekantis asmuo galėjo uždirbti ir dvigubai daugiau nei kitoje giminingoje.

Atrodytų, Finansų ar Energetikos ministerijai tos srities specialistą rinkoje rasti gal sunkiau nei vadinamosioms minkštosioms ministerijoms. Tačiau, pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos, specialistų, kurių kompetencijos palyginamos, pavyzdžiui, finansų valdymo ar strateginio planavimo, atlyginimai turėtų būti tolygūs, nesvarbu, kurioje ministerijoje jie dirba. Bet ir kitų sričių specialistai pagal ekspertiškumo, atsakomybės lygį palyginami, taip pat ir darbo užmokesčio srityje. Be to, po reformos įstaigos vadovai gali lanksčiau spręsti dėl atlyginimo dydžio.

Vis dėlto asignavimų valdytojai mažai naudojasi teise sutaupytas lėšas panaudoti algoms padidinti. Ž. Kindurytės manymu, to pagrindinės priežastys yra dvi. Pirma, ėjo tik pirmieji reformos metai, gal nebuvo pakankamai plačiai apie tai komunikuota. Kita priežastis – turimas finansinių išteklių kiekis: papildomam darbo užmokesčiui galima panaudoti iš kitų išlaidų sutaupytas lėšas, o tų sutaupymų įstaigos nelabai ir turi.

Pliusai: „Augo pareiginis atlyginimas, ypač vadovų, siekta pritraukti aukštesnes kompetencijas turinčius asmenis, o darbo užmokesčio sistemos skirtingose institucijose labiau susivienodino“, – vertina Ž. Kindurytė. / Valstybės kontrolės nuotr.

Tik 70 proc. atlygio

Tačiau nors deklaruotas reformos siekis – skaidri atlyginimų sistema, tačiau ir toliau išlikę daugybė visokiausių priedų ir priemokų. Nors pareiginė alga kasmet auga ir gana žymiai: pernai jai išleista 1 mlrd. 674 mln. eurų, 211 mln. eurų daugiau nei 2023 m., – tačiau tai vis tiek sudarė apie 70 proc. visų išlaidų darbo užmokesčiui, rodo Seimo Audito komiteto paviešinta valstybės ir joms pavaldžių institucijų biudžeto lėšų naudojimo ir darbo užmokesčio kontrolės analizė.

Visas darbo užmokesčio fondas pastaruosius dvejus metus didėjo maždaug po 13 proc. Pernai tam prireikė 2 mlrd. 388,8 mln. eurų (269 mln. eurų daugiau nei užpernai), ir tai didžiausias šuolis per penkerius metus. 2020 m. tam užteko 1 mlrd. 607 mln.

30 proc. jame sudarė įvairios priemokos ir priedai. Suma vadinamosioms kitoms išlaidoms – atostoginiams, papildomoms poilsio dienoms, stažuotėms, kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir kt. – pernai paaugo net 73,4 mln., arba 30,9 proc., iki 310, 8 mln. eurų.

Priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, pavadavimą, papildomų užduočių atlikimą, darbą esant kenksmingiems ar pavojingiems veiksniams ir pan. išleista 76 mln. eurų (21 mln. daugiau nei užpernai). Už viršvalandžius primokėta 87,5 mln. eurų (7,4 mln. daugiau).

Piniginėms skatinimo priemonėms už labai gerą darbą ir pan. išleista 1 mln. mažiau – 46 mln. eurų. Vienintelė nors kiek ryškiau (43,4 mln.) sumažėjusi suma – priedams (už tarnybos stažą, pareiginės algos kintamajai daliai, skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių atlikimą ir kt.), kuriems pernai išleista 195,2 mln.

Vadovų pareiginei algai pernai teko 36 mln. 857,5 tūkst. eurų, beveik 6,7 mln., arba maždaug penktadaliu daugiau nei užpernai. Tačiau ir jie dar dosniai apmokėti papildomai. Suma kitoms išmokoms siekė beveik 7,2 mln. (beveik 2,2 mln. daugiau nei užpernai), kiek daugiau vadovams teko ir skatinamųjų priemonių (1,6 mln. ), už viršvalandžius – 664,7 tūkst. Šiek tiek mažiau nei prieš metus skirta priemokų (iš viso per 2 mln. eurų), priedų (5,4 tūkst.)

Atrodytų, kylant algoms ir 8,4 mln. eurų (be ES lėšų) per metus investavus į kvalifikacijos kėlimą, valstybės sektoriuje turėtų dirbti vis kvalifikuotesni darbuotojai. Tačiau sumos iš šalies samdomiems ekspertams tik auga: (be ES lėšų) pernai jiems išleista 15,2 mln. (beveik 4 mln. daugiau nei 2023 m.).

Be kita ko, kad ir kiek valstybės reformų vyktų, ir pernai išliko tendencija, kad įvairių išmokų bumas (be ES lėšų) matomas ketvirtą ketvirtį. Atrodytų, kad tik artėjant Kalėdoms puolama kelti kvalifikaciją – paskutinį ketvirtį tam panaudota 43 proc. – išlaidų, o samdomiems ekspertams per paskutinius tris mėnesius išmokėta pusė visų tam skirtų pinigų.

Jei kyla atlyginimai ir nemažai investuojama į modernias technologijas, e. valdžios paslaugas, gal galėtų mažėti darbuotojų skaičius, bet jų net net truputį padaugėjo.

Savo gaunamą darbo užmokestį teigiamai vertina vos ketvirtadalis viešojo sektoriaus darbuotojų ir tai net 10 procentinių punktų mažiau nei iki reformos, rodo apklausa.

„Darbuotojų skaičiaus pokyčiai nėra dideli – metinis augimas apie 2 proc. Pavyzdžiui, dėl rinkimų gausos buvo laikinas augimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Gydymo, švietimo įstaigose darbuotojų trūko ir jų kažkiek pasipildė. Viešojo valdymo agentūros duomenys nerodo, kad darbuotojų skaičius augo be pagrindimo“, – sako Ž. Kindurytė. Ji primena, kad šiandien dar nemažai yra neužimtų vietų valstybės tarnyboje, trūksta ir statutinių pareigūnų.

Profsąjungos piktinasi

O kaip atrodo situacija iš vidaus? „Žinojome, kad nebus gerai“, – sako Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė. Neseniai profsąjungiečiai buvo susirinkę aptarti, kaip naujas Valstybės tarnybos įstatymas atrodo praktiškai, ir nelabai rado kuo pasidžiaugti.

I. Petraitienė konstatuoja: labai pakilo vadovaujančių darbuotojų atlyginimai, o kitoms pareigybėms, specialistams praktiškai liko tie patys, nors infliacija buvo nemaža. Maža to, atlyginimas „įšaldytas“ keleriems metams: jis skaičiuojamas koeficientu nuo 2022 m. vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kuris bruto (neatskaičius mokesčių) tuo metu buvo 1 785 eurai, o, „Sodros“ skelbiamais duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį jau siekė 2 313 eurų. Tačiau valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims algos pagal naujus rodiklius bus perskaičiuojamos tik nuo 2026 m.

Profsąjungų lyderė pripažįsta: „Taip nėra, kad visi šiame sektoriuje dirba gaudami 1 785 eurus: prisideda ir už stažą, už darbą švenčių dienomis, už pavadavimus, tad vidutinis atlyginimas popieriuje – kiek per 2 tūkst. eurų. Tačiau žmonės nepatenkinti, kad priedas už darbo stažą siekia 20 proc., o ne 30 proc., kaip buvo iki reformos. Ir tai iškovota tik profsąjungų dėka, nes siūlė nulį.

„Suprantu, kad vadovai turi būti išsimokslinę, kompetentingi, bet gal jų atlyginimai neturėtų būti dvigubai, kai kur trigubai didesni nei darbuotojų“, – mano I. Petraitienė.

Vadovams suteikta ir daugiau galių, taip pat ir nustatant algas. Tačiau žadėta, kad tai jie turės derinti su profsąjungomis. „Tačiau daugelis vadovų to nesilaiko. Profsąjungų nariai siūlo sukurti tai įpareigojantį dokumentą arba nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyti, kad vadovas tai privalo derinti su su profsąjunga. Tiesa, ir profsąjungos turėtų rodyti daugiau iniciatyvos“, – sako I. Petraitienė.

Tad Valstybės tarnautojus jungianti profsąjunga nėra patenkinta esamu Valstybės tarnybos įstatymu ir ketina kelti klausimą dėl didesnių algų ne tik vadovams. Be to, ji turėtų keistis didėjant infliacijai, o ne kas dveji metai. Taip yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, infliacijai kylant, automatiškai kyla ir valstybės sektoriaus atlyginimai. Profsąjungiečiai siekia sugrąžinti ir ankstesnius priedus už darbo stažą.

Jie nori, kad būtų atšauktas ir vadinamasis „ištarnybinimas“: pagal reformą dalis valstybės tarnybos pareigybių, kurių funkcijos nėra susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais, turi būti pervesta dirbti pagal darbo sutartį, taip jiems netenkant socialinių garantijų.

„Gyvenimas keičiasi, eina į priekį, tad privalome keistis, keisti ir Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau gerai apgalvojant, o ne šturmuojant, kaip kad buvo“, – pabrėžia I. Petraitienė.

Atotrūkis: „Suprantu, kad vadovai turi būti išsimokslinę, kompetentingi, bet gal jų atlyginimai neturėtų būti dvigubai, kai kur trigubai didesni nei specialistų“, – mano I. Petraitienė. / R. Vilimo / BNS nuotr.

Patenkintų tik 25 proc.

Ką apie savo atlygį ir kiek jis skatina gerai dirbti mano patys Lietuvos valstybės sektoriaus darbuotojai, parodė pernai atliktas Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 30 tūkst. viešojo sektoriaus Lietuvoje darbuotojų.

Iš jų net 66 proc. patenkinti darbu, tačiau darbo užmokestį, skatinamąsias ir motyvavimo priemones vertina prasčiausiai. Tyrimą profsąjungiečiams pristačiusi Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja dr. Eglė Vileikienė konstatavo, kad savo gaunamą darbo užmokestį teigiamai vertina vos ketvirtadalis ir tai net 10 procentinių punktų mažiau nei iki reformos, skatinimo sistema tenkina 29 proc., bet tai 7 proc. punktais mažiau nei 2022 m. O palyginti su 2020 m., patenkintų savo atlygiu sumažėjo net 22 proc. punktais.

Darbuotojus motyvuoja lanksčios darbo sąlygos, įdomus, patinkantis darbas ir stabilumas darbe, darbo vietos saugumas, tačiau retu atveju ir dar rečiau nei ankstesniais metais – ir orus darbo užmokestis. Per artimiausius metus iš savo darbovietės ketina išeiti 15 proc. darbuotojų, iš jų dėl didesnės algos ir skatinimo – net 83 proc.

Viešasis vs privatus

Viešajame sektoriuje dirba maždaug kas penktas užimtasis Lietuvoje. Lietuvoje tai sudaro apie 22 proc. ir šiek tiek viršijo EBPO vidurkį (19 proc.). Lietuvoje ir BVP dalis, skirta viešojo sektoriaus atlyginimams, šiek tiek aukštesnė už ES šalių vidurkį (2023 m. – 10,5 proc. BVP, o ES – 10 proc.). Gerai tai, kad, Eurostato duomenimis, bent jau patenkame į ES šalių grupę, kuriose fiksuojamas aukštas valdymo efektyvumas.

Tačiau lėšos atlyginimams krenta ne kaip mana iš dangaus – tai mokesčių mokėtojų pinigai, o jų kiekis ribotas. Galų gale, reikia lygintis ir su privačiu sektoriumi. Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, vidutinis mėnesio darbo užmokestis bruto pernai viešajame sektoriuje augo 13,5 proc. ir siekė 2 402,2 eurų, o privačiame augo mažiau – 9 proc. ir pasiekė mažesnę sumą – 2151,3 eurų.

Nors viešojo sektoriaus institucijose pareiginė alga kasmet auga ir gana žymiai, tačiau ji sudarė apie 70 proc. visų išlaidų darbo užmokesčiui.

Vis dėlto, pasak Ž. Kindurytės, prasmingiau lyginti ne vidurkius, o palyginamas pareigybes. „Viešasis sektorius susiduria su tam tikrų pareigybių, pavyzdžiui, slaugytojų, mokytojų, policijos darbuotojų stygiumi. Iš viešų duomenų matyti, kad privačiose gydymo įstaigose gydytojų specialistų vidutinis atlygis dvigubai didesnis nei viešojo sektoriaus gydymo įstaigoje. Bet po truputį kai kurių specialybių atlyginimai viešajame ir privačiame sektoriuose vienodėja“, – sako Ž. Kindurytė.

Bus reformos reforma

Žinoma, nuo valstybės tarnautojų, viso viešojo sektoriaus labai priklauso ir mūsų valstybės sėkmė, ir kiekvieno mūsų gyvenimo kokybė. Efektyvi, lanksti, nedidelė, skaidri – tokią valstybės tarnybos viziją deklaravo daugybė ligšiolinių Vyriausybių ir vis imdavosi reformų. Viena įsigaliojo 2019 m., kita – nuo 2024 m., o dabartiniai valdantieji jau pristabdė pirmtakų sumanytą „ištarnybinimą“ ir ketina siekti savo vizijos.

Atrodytų, idėjos nebuvo nelogiškos: tiek 2019, tiek 2024 m. reformos autoriai siūlė sieti atlygį ne su stažu valstybės tarnyboje, o su darbo rezultatais, nes dabar nauji darbuotojai, kad ir su prestižinių pasaulio universitetų diplomu ir patirtimi, bet ne valstybės tarnyboje, gali gauti maždaug trečdaliu mažiau nei valdininkai senbuviai. Arba nekonkurentiški vadovų atlyginimai didžiąja dalimi lemdavo, kad iki reformos net 60 proc. konkursų į valstybės tarnybos įstaigų vadovo vietą neįvykdavo neatsiradus dalyvių ar kandidatams neatitinkant reikalavimų.

Tačiau ar lazda neperlenkta? Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pasakoja, kad praėjusią kadenciją Socialinių reikalų ir darbo komitetas atliko parlamentinę kontrolę, kaip įsigaliojęs Valstybės tarnybos įstatymas veikia darbo užmokesčio srityje. „Iš visų ministerijų gauta informacija atskleidė, kad algų dydžiai skiriasi dešimtimis procentų, viršininkams jos paaugo ir 20, 30 ar 50 proc., viduriniajai grandžiai – 15–20 proc., o žemiausiajai – vos 3–5 proc. Vadinasi, jų realiosios pajamos sumažėjo. Įstatymą priėmė, pinigų papildomai neskyrė, paliko vienasmenį vadovų sprendimų priėmimą“, – kritikuoja parlamentaras.

Vėl: „Pasakų prisekta daug, nes labai norėjo valstybės tarnybą „suuabinti“ – kad viršininkas viską sprendžia. Socialinių garantijų liko tik po ilgų derybų“, – kritikuoja reformą A. Sysas ir rudenį žada prie jos grįžti. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Jis siūlo atlikti viso viešojo sektoriaus atlyginimų analizę, kad būtų matyti, kokios yra disproporcijos ne tik tarp ministerijų ir tarnybų, bet ir jų viduje, kaip ten pasiskirsto vadovų ir kitų darbuotojų, kurie dabar liko nuskriausti, atlyginimai.

„Balsavau prieš Valstybės tarnybos įstatymą, nes ten daug subjektyvizmo. Viltys buvo didelės, pasakų prisekta daug, nes labai norėjo valstybės tarnybą „suuabinti“ – kad viršininkas viską sprendžia. Socialinių garantijų liko tik po ilgų derybų. Apklausos rodo, kad valstybės tarnautojai savo algomis nepatenkinti, jaučiasi blogiau, o tai Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų pasekmė. Rudens sesijoje apie tai bus kalba ir Socialdemokratų frakcijoje, ir valdančiojoje koalicijoje“, – žada A. Sysas.

Ministerijose algos kilo nuo 62 iki 549 eurų

(Vidutinė pareiginė alga bruto pagal pareigybes, eurais, 2024 m., pokytis palyginti su 2023 m.)

Politikai ir valstybės pareigūnai 4 345 +62

Valstybės tarnautojai, einantys vadovaujamas pareigas 3 755 +549

Valstybės tarnautojai patarėjai 2 677 +292

Valstybės tarnautojai specialistai 2 156 +137

Darbuotojai, einantys vadovaujamas pareigas 2 547 +258

Kiti darbuotojai 2 127 +99

Kiti 1 825 +319

Šaltinis: Valstybės kontrolė