„Bankerą“ drebinantis skandalas – prokuratūros akiratyje Pereiti į pagrindinį turinį

„Bankerą“ drebinantis skandalas – prokuratūros akiratyje

2025-04-28 17:21

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį pavedė prokurorams patikslinti aplinkybes ir nuspręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Bankeros“ bendraįkūrėjų veiksmų tvarkant keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už platintus kriptovaliutos žetonus.

„Bankerą“ drebinantis skandalas – prokuratūros akiratyje
„Bankerą“ drebinantis skandalas – prokuratūros akiratyje / Ž. Gedvilos/BNS, įmonės nuotr.

„Atsižvelgiant į šiandien viešojoje informacinėje erdvėje paskelbtą informaciją apie finansinių technologijų įmonės „Bankera“ bendraįkūrėjų veiksmus ir keliamus klausimus dėl jų teisėtumo, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Baudžiamojo persekiojimo departamentui atlikti nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimą ir priimti proceso sprendimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Naujienų portalas „15min“ pirmadienį paskelbė, kad keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus lietuvių projekto „Bankera“ išplatintus kriptovaliutos žetonus, atsidūrė Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banke, kurį įsigijo trys „Bankeros“ bendraįkūrėjai – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.

Kartu su tarptautiniais partneriais tiriamosios žurnalistikos tinklu OCCRP (Organized Crimes and Corruption Reporting Project) atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad iš ten lėšos buvo pervestos į jų pačių ir su jais susijusių įmonių sąskaitas.

2017–2018 metais „Bankeros“ platintą „Banker“ (BNK) kriptožetoną įsigijo daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių, o projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Tačiau po pirminio žetonų siūlymo (ICO) žetonai greitai nuvertėjo, o daugelis investuotojų patyrė didelių nuostolių. Žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota ir minėtų lietuvių įkurta bendrovė „Finalify“.

Be to, pasak „15min“, praėjus septyneriems metams po ICO „Bankera“ vis dar neturi Europos Sąjungos (ES) šalyje licencijuoto kriptobanko. „Bankera“ žadėjo jį sukurti ir savo žetonų platinimą siejo su šiuo projektu, BNK žetonų pirkėjams žadėdama ir kassavaitinę grąžą. Kurį laiką ji buvo mokama, vėliau mokėjimai investuotojams nutrūko.

Lėšos už parduotus žetonus buvo renkamos į dar vienos „Bankeros“ grupės įmonės „Spectro Finance“ sąskaitas elektroninių pinigų licenciją turinčioje įmonėje „Pervesk“. Pastarosios galutiniai naudos gavėjai – tie patys lietuviai verslininkai.

„Spectro Finance“ valdė internetinę virtualios valiutos keityklą, kurioje buvo galima nusipirkti „Bankeros“ žetonų. Iš jos lietuviškos sąskaitos buvo pervesta daugiau kaip 45 mln. eurų į kitą tos pačios įmonės banko sąskaitą, atidarytą nedideliame Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banke „Pacific Private Bank“. Tai rodo nutekėję banko dokumentai.

Šį Vanuatu banką prieš pat BNK kriptožetonų platinimo pabaigą įsigijo tie patys trys „Bankeros“ bendraįkūrėjai ir ICO iniciatoriai iš Šiaulių – V. Karalevičius, M. Mockevičius ir J. Dobiliauskas, vėliau tapę Monako rezidentais.

Nors skelbta, kad „Bankera“ bei „Pacific Private Bank“ yra atskiri projektai, tačiau Vanuatu bankas milijonus eurų paskolino tų pačių trijų „Bankeros“ įkūrėjų valdomoms bendrovėms, naudotoms įsigyjant nekilnojamojo turto, tarp kurio – vila Prancūzijos Rivjeroje bei apartamentai Neringoje ar Vilniaus Gedimino prospekte.

Ramiojo vandenyno valstybės bankas taip pat paskolino milijonus eurų tiesiogiai patiems „Bankeros“ steigėjams, daugeliu atvejų pažymint, kad paskolos skirtos „asmeninėms reikmėms“. 

Šias paskolas garantavo bendrovės, kurios tuomet priklausė V. Karalevičiui, M. Mockevičiui bei J. Dobiliauskui ir atliko reikšmingą vaidmenį „Bankeros“ pirminiame kriptožetonų siūlyme – „Finalify“, „Spectro Finance Systems“ ir „Spectro Finance“, teigia „15min“.

„Bankeros“ įkūrėjai žurnalistams komentarų nepateikė. Tuo metu teisininkai, atstovaujantys vienai iš „Bankeros“ ekosistemos įmonių, neigė, kad išankstiniu žetonų platinimu buvo siekiama sukčiauti, tačiau atsisakė komentuoti konkrečias pinigines perlaidas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra