Lietuvos bankas: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos bankas: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą

2025-04-30 10:42
BNS inf.

Lietuvių projekto „Bankera“ kripto valiutos žetonų Lietuvoje prieš septynerius metus buvo išplatinta už mažiau nei 5 mln. eurų, o jų įsigiję ir nukentėję žmonės dėl kompensacijų turėtų kreiptis į juos platinusią bendrovę arba į teismą, sako Lietuvos centrinis bankas, trečiadienį skelbia naujienų portalas „15min“.

Lietuvos bankas: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą
Lietuvos bankas: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą / Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Investuotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į ICO platinusią bendrovę, o jeigu su ja neranda bendros kalbos – investuotojai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos“, – „15min“ nurodė Lietuvos bankas (LB).

Jis tuomet nutarė, kad „Bankeros“ pirminiam žetonų siūlymui (ICO) nebuvo privalomas  prospektas – pasak portalo, centrinio banko minima Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad jis neprivalomas, kai vertybinių popierių platinimo mastas visoje Europos Sąjungoje, o ne atskiroje narėje, nesiekia 5 mln. eurų.

LB nurodė vertinęs „Bankeros“ žetonų platinimo apimtį tik Lietuvoje.

„15min“ duomenimis, didesnė dalis investuotojų pirko nedaug „Bankeros“ žetonų, bet kai kurie lietuviai į juos buvo investavę ir penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas.

„Bankeros“ ICO anksčiau buvo patekęs ir į LB, ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį, bet ikiteisminiai tyrimai nepradėti negavus nukentėjusiųjų skundų. Nors LB buvo pasiekę trys skundai iš investuotojų, tačiau bankas juos nukreipė į kitas – ofšorinės Britų Mergelių salų  institucijas.

„Jei būtume tuo metu pamatę, kad surinkta 120 milijonų ir prisipirkta jachtų, namų ar kažkur išleisti tie pinigai prabangai, tada būtų tokių požymių sukčiavimo, tada galima pradėt tyrimą. Bet tuo metu pinigai nebuvo taškomi į kairę ir į dešinę. Buvo ir verslas kažkiek vystomas, gal jie ir asmeniškai naudojo tikrai ne visus pinigus“, – „15min“ sakė buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

„15min“ pirmadienį paskelbė, kad keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus  „Bankeros“ išplatintus kripto valiutos žetonus, atsidūrė Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banke, kurį įsigijo trys „Bankeros“ bendraįkūrėjai – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.

Kartu su tarptautiniais partneriais tiriamosios žurnalistikos tinklu OCCRP (Organized Crimes and Corruption Reporting Project) atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad iš ten lėšos buvo pervestos į jų pačių ir su jais susijusių įmonių sąskaitas.

2017–2018 metais „Bankeros“ platintą „Banker“ (BNK) kripto žetoną įsigijo daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių, o projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Tačiau po pirminio žetonų siūlymo (ICO) jie greitai nuvertėjo, o daugelis investuotojų patyrė didelių nuostolių. Žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota ir minėtų lietuvių įkurta bendrovė „Finalify“.

Lėšos už parduotus žetonus buvo renkamos į dar vienos „Bankeros“ grupės įmonės „Spectro Finance“ sąskaitas elektroninių pinigų įmonėje „Pervesk“. Pastarosios galutiniai naudos gavėjai – tie patys lietuviai verslininkai.

„15min“ trečiadienį skelbia, kad vieno „Pervesk“ valdybos narių – karybos eksperto ir Vilniaus savivaldybės tarybos nario konservatoriaus Aurimo Navio brolis Mindaugas anksčiau vadovavo vienam LB skyrių ir savo interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs apie brolio ryšį su „Pervesk“.

Pernai vasarą po žurnalistų klausimų apie nedeklaruotus interesus LB pradėjo vidinį tyrimą, tačiau kita dieną M. Navys pateikė pareiškimą išeiti iš darbo. Jam palikus centrinį banką šis iškart nutraukė tyrimą.

Tuo metu „Pervesk“ vadovas Darius Kulikauskas iki pradėdamas karjerą „Bankeros“ ekosistemos įmonėse vadovavo LB Makroprudencinės politikos skyriui. „Pervesk“ jis įsidarbino 2018 metų gegužę – maždaug tuomet, kai LB tikrino įmonę.

Dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, LB skyrė įmonei „Pervesk“ anksčiau skyrė rekordines baudas – 700 tūkst. eurų įmonei ir dar 500 tūkst. eurų tuometiniam jos vadovui V. Karalevičiui, taip pat laikinai buvo apribojęs „Pervesk“ veiklą CENTROlink sistemoje. Tačiau neilgai trukus Lietuvos bankas panaikino taikytus apribojimus, patvirtino, kad „Pervesk“ ištaisė trūkumus.

Tuo metu 2021 metais, paprašius „Pervesk“, o LB sutikus, teismas patvirtino, kad jų ginčas būtų sprendžiamas siekiant taikos susitarimo. Jo turinys konfidencialus, tačiau žinoma tai, kad po to „Pervesk“ skirta bauda buvo sumažinta beveik trigubai – iki 244 tūkst. eurų, o tuometiniam „Pervesk“ vadovui V.Karalevičiui bauda visai panaikinta.

Pasak „15min“, šiuo metu vykdomas „Pervesk“ planinis patikrinimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra