PAJŪRIUI – DVOKIANČIO DUMBLO DOZĖ IŠ KAUNO

Nosį riečiančia smarve pagarsėjusios atliekų kompostavimo įmonės "Branda Lt" "dovanėlė" gyventojams šį kartą gali padvelkti kur kas rimtesniais dalykais. Laimėjusi viešąjį konkursą įmonė ruošiasi į Klaipėdos pakraštį atsigabenti kauniečių kanalizacijos dumblo su sunkiųjų metalų doze. Kur visas šis "gėris" nuguls, kol kas nežino net patys aplinkosaugininkai.

Už dumblą – iki 100 tūkst.

Politikų vizitų, aplinkosaugininkų nuobaudų ir aplinkinių gyventojų nuolatinio dėmesio sulaukianti įmonė šiuo metu ruošia dokumentus naujam taršos leidimui gauti. Visgi Aplinkos apsaugos agentūrai verslininkai nė puse žodžio neprasitarė, jog laimėjo įmonės "Kauno vandenys" skelbtą konkursą. Oficialiai įmonė "Branda Lt" į agentūrą kreipėsi tik dėl žemės sklypo ribų praplėtimo.

Kad būtų išvežta ir utilizuota 4,4 tūkst. tonų nuotekų dumblo, įmonė "Kauno vandenys" pasiruošusi sumokėti iki 100 tūkst. eurų be PVM.

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimu užsiimanti "Branda Lt" šiuo metu turi leidimą apdoroti ir laikyti 5 tūkst. tonų miesto buitinių nuotekų dumblo. Norėdama didinti dumblo kiekius, įmonė turėtų gauti naują taršos leidimą.

"Jiems nesuteikta teisė viršyti taršos leidimo sąlygų", – stebėjosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, prisipažinęs, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie kauniečių nuotekų dumblo perspektyvas keliauti į pajūrį.

"Š..." virsta pinigais

Įmonės "Kauno vandenys" Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Henrikas Pajaujis dienraščiui patvirtino, kad viešąjį konkursą laimėjo įmonės "Vipita" ir "Branda Lt", sudariusios jungtinės veiklos sutartį. "Vipita" užsiima maisto atliekų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu bei organinių trąšų gamyba. Portalo "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonėje dirba tik trys socialiniu draudimu drausti asmenys.

"Gal vienas partneris veža, o kitas kompostuoja? Kol kas dumblą mes sandėliuojame. Liaudiškai tariant, mūsų "š..." virs gerais pinigais. Planuojame dumblą vežti į Klaipėdą, tačiau dar nežinome, kokiais kiekiais, sutarties sąlygos dar derinamos. Tas kiekis gali būti mažesnis", – aiškino H.Pajaujis.

Įmonė "Kauno vandenys" neseniai pastatė dumblo apdorojimo įrenginius, kainavusius 8,7 mln. eurų.

"Tačiau Europos Sąjunga pasakiusi "A", turėtų tarti ir "B". Jei duodamos lėšos dumblo džiovinimo įrenginiams, turi būti pagalvota, kur jį reikės dėti. Pasaulyje šis dumblas panaudojamas įvairiausiais būdais. Vienas jų – deginti, kitas – pritaikyti kelių statyboms, cemento gamybai. Žiūrint į ateitį, gal bus galima šį dumblą deginti cemento gamykloje Akmenėje. Tačiau kol kas galutinių analizių nėra, spėju, kad dar metus nepriims sprendimo deginti dumblą", – samprotavo H.Pajaujis.

Veš autostrada

Kol kas kauniečių džiovintas dumblas yra sukrautas į didmaišius ir laikomas laikiname sandėlyje, dalis dumblo yra saugoma siloso bokšte. Įmonė "Kauno vandenys" techninėje konkurso dalyje pažymi, kad per 5 dienas susikaupia 50–75 tonos dumblo, o sąlygose nurodo, kad konkurso laimėtojas šį "turtą" privalės išsigabenti savo transportu.

Užsakovas prisiims tik atsakomybę, susijusią su laikiname sandėlyje arba siloso bokšte sukaupto džiovinto dumblo pakrovimu į tarą. O tai gali būti tiek uždaro, tiek atviro tipo konteineriai, didmaišiai.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip iš Kauno Klaipėdos link turės judėti sunkvežimių kolona, lydima nemenko kvapelio.

Normų žada neviršyti

Pasiteiravus įmonės "Branda Lt" gamybos direktoriaus Evaldo Stakės, kaip toliau Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, įsikūrusi įmonė ruošiasi tvarkyti šiuos įspūdingus dumblo kiekius, jis aiškino, kad džiovintas dumblas ne taip smarkiai dvokia, kaip kiti įsivaizduoja.

"Mes šiame konkurse buvome tik subrangovai. Pretenduojame tik į dalį dumblo, iki galo neaišku, kokie kiekiai tai bus. Didžioji jo dalis pagal sutartį vežama į energetinio miško plantacijas, tręšimui. Kiek dumblo mums teks utilizuoti, dar nežinome, nes sutartis nėra parengta", – aiškino E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius teigė, kad neketina viršyti taršos leidime numatytų dumblo apdorojimo kiekių. "Branda Lt" turi teisę utilizuoti 5 tūkst. tonų nuotekų dumblo.

Dalį dumblo įmonė gauna iš įmonės "Klaipėdos vanduo". Klaipėdiečių vandentiekininkų teigimu, su "Branda Lt" pasirašyta sutartis yra trims tūkstančiams tonų.

"Realiai per metus mes gavome šiek tiek daugiau nei tūkstantį tonų dumblo", – tikino E.Stakė.

Patikslinus šiuos duomenis, aplinkosaugininkų teigimu, pernai įmonė gavo 1 tūkst. 740 tonų klaipėdiečių nuotekų dumblo. Per pirmąjį šių metų ketvirtį – 314 tonų dumblo.

Laikys iki pavasario?

Oficialiai teigiama, kad džiovintas dumblas yra kompostuojamas. Tuomet, virtęs esą puikia trąša, jis gabenamas miško sodinukams ar daržovių laukams tręšti. Tačiau realiai toks procesas įmanomas tik labai trumpu pavasario sezono metu. Nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios draudžiama skleisti organines trąšas, mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Paaiškėjo, kad į pajūrį kauniečių nuotekų dumblas turėtų pajudėti kaip tik tuo momentu, kai juo laukai nebegali būti tręšiami.

"Mes kompostuojame dumblą ir laikome jį kaupuose. Maišome dumblą su kitomis atliekomis", – tikino E.Stakė.

Kur šį dumblą dės visą šaltąjį sezoną, verslininkai nedetalizavo.

Trąša su metalais

Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Šilininkas pasidalijo skandalingomis įžvalgomis apie dumblo kompostavimo technologijas.

"Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo metu pagal technologiją 14 dienų turi būti išlaikoma 65 laipsnių temperatūra. O to kompostuojant džiovintą dumblą pasiekti neįmanoma. Nes pats dumblas yra džiovintas, todėl puvimo procesas nevyksta. Kyla klausimas, su kokia struktūrine medžiaga yra maišomas dumblas? Realiai tai šis dumblas atskiedžiamas. Tačiau nutylimas tas faktas, kad dumble yra sunkiųjų metalų, o kompostavimo metu jie niekur neišgaruoja", – pastebėjo M.Šilininkas.

Peržvelgus įmonės "Kauno vandenys" viešai prieinamą informaciją, matyti, kad dumble randama fosforo, kalio, gyvsidabrio, kadmio, chromo, vario, švino, nikelio, cinko.

Kadmis pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Jis gali sukelti plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų, kitų organų vėžį. Šis metalas yra pavojingas, turi savybę kauptis inkstuose, kepenyse ir kituose vidaus organuose. Iš mūsų organizmo jis pasišalina tik per 10–30 metų.

Kitas metalas, aptinkamas dumble, yra gyvsidabris. Jis nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje nei nulis laipsnių.

Jei palygintume įmonių "Kauno vandenys" ir "Klaipėdos vanduo" sunkiųjų metalų rodmenis dumble, matyti, kad kauniečių dumblo kilograme aptinkama 1,05 mikrogramo (µg) gyvsidabrio, kadmio – 3 µg. Klaipėdiečių dumble randama 0,63 µg gyvsidabrio, o kadmio – 1,19 µg.

Chromo kauniečių dumble užfiksuojama 92,5 µg, o klaipėdiečių – 50,06 µg.

Įžvelgia aferą

Ar visa ši puokštė sunkiųjų metalų nekels grėsmės aplinkinių sveikatai?

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas įsitikinęs, kad nuotekų dumblo komposte sunkiųjų metalų normos gali būti ir kur kas didesnės nei deklaruojama.

"Aplinkos ministerija yra aiškiai pasakiusi, kad dumblo kompostas – atlieka. Mano galva, džiovinto dumblo kompostavimo realizavimas yra aplinkosauginė afera. Norint tokiu dumblu tręšti laukus, reikia parengti tręšimo dumblu planus, kurie derinami su savivaldybėmis ir aplinkos apsaugos agentūromis. Bet ar kas nors kontroliuoja, ar tokie tręšimo planai tikrai yra rengiamai, o gal visas šis dumblas išvažiuoja nežinia kur?" – retoriškai klausė M.Šilininkas.

Komposto neįsiūlo

Analizuojant tolimesnį organine trąša vadinamo dumblo komposto realizavimo kelią išaiškėja dar įdomesnių dalykų. Pasirodo, šio organinio gėrio niekas nenori imti net už dyką. Įmonės "Branda Lt" ūkininkams siūlomas kompostas kainuoja vos 15 eurų už toną. Tačiau žaliojo verslo atstovams tenka su žiburiu ieškoti ūkininkų, kurie sutiktų pirkti šį produktą.

"Mes išvežame dalį komposto į Mažeikių rajoną, ten jį perka vienas ūkininkas. Dar tręšiami laukai Šilutės rajone. Užsakovų sunku rasti", – pripažino E.Stakė.

Tai aiškinama didelėmis šios trąšoms įterpimo į gruntą sąnaudomis. Ūkininkai mieliau renkasi mineralines trąšas, kurias tereikia išberti ant laukų.

Teršalų normos šokiruoja

Vis dėlto verta pastebėti, kad pagal šiuo metu galiojančias normas paruoštame komposte leidžiami šimtai mikrogramų sunkiųjų metalų. Kadmio kilograme komposto gali būti 20 µg. Chromo leidžiama norma – 400 µg, nikelio – 300 µg. Švino gali būti net 750 µg, vario – 1 tūkst. mikrogramų. O štai kilograme komposto gyvsidabrio gali būti ne daugiau nei 8 µg.

"Ribojamas tik komposto kiekis. Į hektarą galima išpilti apie 2 –2,5 tonos dumblo. Ir tai galima daryti tik kas trejus metus. Norint paskleisti visą "Kauno vandenų" atiduotą dumblą, reikia turėti apie 6 tūkst. hektarų dydžio plotą", – kalbėjo M.Šilininkas.

Tačiau E.Stakė atkreipė dėmesį į tai, kad sunku rasti duomenų, kokiomis realiomis sunkiųjų metalų dozėmis ūkininkai tręšia laukus, rinkdamiesi mineralines trąšas.

"Ar kas nors susimąsto ir aiškinasi, ko galima rasti trąšose? Niekas nesuka sau galvos", – pastebėjo E.Stakė.

Maišo su pelenais

Dar vienas momentas, kuris gali kelti nerimą, – dumblo maišymas su pelenais, kuriuose taip pat yra sunkiųjų metalų.

Įmonės "Branda Lt" gamybos direktorius E.Stakė tikino, kad kompostavimui naudojami tik tokie pelenai, kuriuose sunkiųjų metalų normos neviršijamos. Tačiau esą fakto, kad jų pelenuose yra, nuneigti neįmanoma.

"Pelenus realizuoti atiduodanti įmonė privalo pateikti tyrimų protokolus. Mes naudojame tik biokuro pelenus", – tikino įmonės atstovas.

Redakcijai E.Stakė pateikė praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktų pelenų tyrimų duomenis bei šiemet kovą atliktų tyrimų skaičius.

"Vienintelis dalykas, kuris užkliuvo aplinkosaugininkams, yra rastas padidintas kiekis benzapireno. Leidžiama ne daugiau nei 0,5 µg, o rasta 0,70 µg", – tikino E.Stakė.

"Įmonė "Branda Lt", priimdama pelenus, kurių užterštumas benzapirenu viršija normą 1,4 karto, nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatymo normų", – akcentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys.

Skyrė 900 eurų baudą

Šalia šios įmonės Dumpių kaime įsikūrę gyventojai seniai kelia klausimą dėl įmonės skleidžiamų kvapų.

"Pabodo mums kvėpuoti smarve. Kreipėmės kur tik įmanoma, prašėme aplinkosaugininkų, Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės pagalbos. Ši įmonė bausta ne kartą, tačiau baudų nemoka ir nepaiso jiems skiriamų privalomųjų įpareigojimų", – dienraščiui skundėsi vietos gyventojai.

Gyventojai kreipėsi į aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių. Šis pavedė klaipėdiečiams aplinkosaugininkams atlikti planinį įmonės patikrinimą.

Paaiškėjo, kad pagamintas kompostas laikomas nepaisant atliekų tvarkymo zonų, jis buvo sukrautas gretimoje teritorijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad esant gausiam kritulių kiekiui lietaus nuotekos plaukia į svetimas teritorijas.

Nustatyta, kad įmonė darė tik du komposto kokybės tyrimus, nors pagal kaupų uždengimo korteles matyti, kad per metus buvo atlikta 15 kompostavo procesų.

Kyla klausimas, kodėl aplinkosaugininkai aptiko tik dviejų tyrimų pažymas, kai jų turėjo būti penkiolika?

"Ar nėra taip, kad tyrimui pateikiami kelis kartus kokybiškesni mėginiai, nei yra iš tikrųjų?" – retoriškai klausė Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas.

"Atlikti trys tyrimai, nežinau, kodėl jie rado tik du", – įtikinėjo E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius jau turėjo sumokėti administracine tvarka skirtą 900 eurų baudą, jam duotas naujas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti, nes dar pavasarį pateiktų nurodymų įmonė neįvykdė. Pernai vadovas baustas 579 eurų bauda.

Nurodymų nepaiso

Panaši situacija susiklostė ir praėjusiais metais. Įmonė buvo tikrinta ne kartą, aplinkosaugininkai vieną po kito teikė privalomuosius nurodymus. Pernai buvo nustatyta, kad įmonė viršijo lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų kiekius 61,38 tonos nei nustatyta leidime.

Iš viso nuo 2014 m. pabaigos iki šių metų vasaros vidurio įmonei duoti 4 privalomieji nurodymai, iš kurių du buvo įvykdyti, bei net 4 kartus buvo skirtos administracinės baudos, teikta pretenzija 978,35 euro žalai atlyginti.

Naikins kvapus

"Branda Lt" gamybos direktorius kritikos strėles stengėsi atremti žadėdamas, kad netrukus situacija pasikeis iš esmės.

"Bendradarbiaujame su mokslininkais ir ketiname įsirengti naują technologiją, kuri leis suvaldyti gyventojų nusiskundimų sulaukiančią kvapų problemą. Kvapai yra labai subjektyvus dalykas. Kažkam smirda, kažkam – ne. Tačiau ne mes vieninteliai esame šių kvapų skleidėjai. Tai yra tokia gamybinė zona, kur panašių įmonių yra ir daugiau", – aiškino E.Stakė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad rugpjūčio 26 d. buvo užfiksuoti aplinkoje tvyrantys kvapai. Prieš tai kvapai buvo tikrinti liepos 2-ąją.

"Mes ir vėl gavome skundą. Skundžiasi jau kiti gyventojai", – pastebėjo A.Šlepetienė.

Tręšti po truputį atsisako

Aiškindamas, kokia technologija naudojama komposto gamyboje, E.Stakė tikino, kad sukrauti komposto kaupai tik vieną valandą karšto oro srautu yra kaitinami iki 70 laipsnių temperatūros, kad žūtų patogeninės bakterijos. Tačiau toliau dumblas nėra kaitinamas, esą taip sudegtų visa organika.

"Tos sunkiųjų metalų normos, kurios randamos dumble, yra šimtus kartų mažesnės nei leidžiamos normos komposte", – įtikinėjo E.Stakė.

A.Kairys teigė, kad tręšimo kompostuotu dumblu planai yra rengiami ir kontrolės mechanizmas veikia puikiai.

"Šiuos planus rengia Palangos, Kretingos ir net Nidos nuotekų valyklos. Iš Neringos dumblas vežamas į Kretingos rajoną. Šis dumblas naudojamas tręšimui. Pagal tai, kiek yra maistinių medžiagų tonoje dumblo, paskirstomi dumblo kiekiai ūkininkų laukuose", – aiškino A.Kairys.

Tačiau ne kiekvienu dumblu galima tręšti visas kultūras.

"Yra kelios dumblo kategorijos. Prieš parengiant planą, būtina atlikti dumblo tyrimus", – tvirtino A.Kairys.

Kitose Europos šalyse jau stengiamasi atsisakyti laukų tręšimo dumblu technologijos.

"Net ir dumblo deginimas nėra panacėja. Sunkieji metalai patenka į atmosferą ir atgal grįžta į visų mūsų plaučius. Išpilti tokį dumblą ant kultūrų, kurias po to mes suvalgysime, taip pat nėra gudru. Ieškoma naujų technologijų. Tokiu dumblu leidžiama tręšti tik pakelėse auginamus krūmus, medžius ir kitus augalus, kurių funkcija yra apsauginė", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.