Paprašė duomenų

Lazdijų rajone ūkininkaujantis Adas Berčiūnas grūdus superkančios bendrovės „Dvaro grūdai“ telefono numerį rado populiariame skelbimų portale. Netikėtai paaiškėjo, kad telefonu atsiliepęs vyras Saulius Gočelda yra jo kolega.

„Jis paprašė, kad aš, kaip ūkininkas, atsiųsčiau savo rekvizitus.

Nusiunčiau duomenis telefono žinute. Jis vėlai vakare atsiuntė savo rekvizitus. Sako – tu policijoje dirbęs. Sakau, dirbęs, 23 metus, dabar jau pensininkas esu. Sakau, iš kur tu mane žinai. Sako, aš tavo brolį pažįstu. (A. Berčiūno brolis yra pareigūnas – red. past.) Sakau, o tu kur dirbi. Sako, policijoje. Sakau, kaip suprasti, – tai kaip ir negalima. Ta prasme – komercija užsiiminėti. Bent taip buvo tais laikais, kai aš dirbau. Tai sako, čia žmona vadovauja. Pasakė, kad jis pats Imuniteto tarnyboje dirba. Pagalvojau, tokioje tarnyboje dirbantys žmonės kaip ir rimti turėtų būti. Sakau, tai per kiek laiko atsiskaitysi? Sako, jei grūdus iš karto išvežame į Klaipėdą, atsiskaitymas – per mėnesį ar per pusantro. Įtarimų jokių kaip ir nekilo“, – apie pirmą dalykinį pokalbį „Kauno dienai“ pasakojo ūkininkas.

Munduras: ūkininką A.Berčiūną nustebino, kad sandėrį dėl grūdų siūlantis vyras pabrėžė esantis policijos pareigūnas. / Laimučio Brundzos nuotr.

Netrukus pas jį paimti grūdų atvyko vairuotojai. A. Berčiūnas suprato, kad vairuotojai dirba nelegaliai, bet to labai nesureikšmino, nes su panašiais atvejais susiduria daugelis ūkininkų.

„Vairuotojai pasakojo, kad grūdus veža į Klaipėdą, priduoda, o paskui grįžta į Alytų. Sakė, kad su jais tvarkingai atsiskaitoma“, – pasakojo A. Berčiūnas.

Pasiūlė daugiau

Tačiau netrukus atsirado nesklandumų: „Dvaro grūdai“ atsiuntė vienu vilkiku mažiau.

„Išėjo taip, kad prikūlėme į kitos įmonės transportą. Ta įmonė paskolino garažą, kur supylėme grūdus, nes jie sutiko tuos grūdus palaikyti“, – pasakojo ūkininkas.

Vėl paskambinęs S. Gočeldai, A. Berčiūnas pasiteiravo, ar sulauks žadėtų vilkikų.

„Pasakiau, jei furų nebus, susirasiu kitų. Tada jis man pasiūlė apie 15 eurų už 1 t didesnę kainą, negu siūloma rajone, kur ūkininkauju. Dėl furų teisinosi, kad Klaipėdoje bumas, nespėja priimti, todėl vilkikai stovi ilgiau, nei planuota. Sakau, gerai, bet per savaitę tuos grūdus paimsi. Maždaug po keturių dienų atsiuntė kitą vilkiką ir dar po dviejų dienų –  dar vieną. Taip išvežėme visus grūdus ir jis man rugpjūčio 30 d. atsiuntė sąskaitą faktūrą, pagal kurią matyti, kad mano grūdai jau nuvežti į Klaipėdą, priduoti. Iš viso priduota 24 t kviečių ir rapsų. Pagal sąskaitą iš viso man turėjo sumokėti 36 899 eurus“, – ūkininkas parodė Milenai Berčiūnienei, kurios vardu registruotas ūkis, „Dvaro grūdų“ išrašytą sąskaitą faktūrą.

Buvo vilčių

Praėjus mėnesiui A. Berčiūnas pradėjo domėtis, ar sąskaitą jau papildė pinigai už išgabentą derlių.

„Spalio pirmomis dienomis, galvoju, pasiskambinsiu jam dėl pinigų. Skambinu, nekelia. Na, galvoju, gal darbai, gal dar kas… Spalio 4 d. vakare, žiūriu, įkritę 15 tūkst. Be ne iš „Dvaro grūdų“ sąskaitos, bet S. Gočeldos sutuoktinės Indrės. Ji dirba Alytaus rajono savivaldybėje, dabar yra vaiko auginimo atostogose“, – sakė „Kauno dienos“ pašnekovas.

Anot jo, viskas atrodė tvarkingai, nes pinigus ir buvo žadėta pervesti per kelis kartus.

„Tada man nekilo jokių įtarimų. Atėjo lapkritis, bet pinigų nėra. Lapkričio pradžioje skambinu, nekelia. Supratau, kad turi tokią madą nekelti telefono: nekelia, nekelia, paskui po kurio laiko perskambina. Sako, buvau darbe, negalėjau kalbėti. Sako, viskas yra gerai. Sako, dar visi grūdai neišvežti, todėl su manimi dar neatsiskaitė. Sako, iki sausio pirmos dienos 100 proc. bus atsiskaityta. Tarpušvenčiu vėl paskambinu jam. Jis kalbos visada daug duoda, pila vandenį. Sako, tikrai atsiskaitysime, nesijaudink, viskas bus gerai. Neva su mumis dar neatsiskaitė ir todėl mes dar neatsiskaitėme. Sausio mėnesį vėl jam pasiskambinu, vėl jis man tą patį meluoja. Aš dabar suprantu, kad melavo. Paskutinį kartą paskambinau 2023 m. vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, bet jau nebekėlė, nors skambinau ne vieną kartą – ir rytais, ir vakarais“, – apie tuščią laiko gaišinimą pasakojo ūkininkas.

Skambino žmonai

Tikėdamasis atgauti pinigus už paimtus grūdus, A. Berčiūnas nusprendė paskambinti Alytaus rajono savivaldybėje dirbančiai sutuoktinei Indrei Gočeldienei, kurios vardu registruota bendrovė „Dvaro grūdai“.

UAB „Dvaro grūdai“ turi daug skolų. Bendradarbiavimas iš jų pusės nevyksta, reikalaujamų dokumentų nepateikia.

„Tada ji laikinai buvo kažkokio skyriaus vedėja. Iš pradžių kalbėjo pakeltu tonu, nemandagiai, atseit čia visi skambina, visi ieško. Sakau, ieškau savo pinigų. Sakė, kad dabar pinigų nėra, bet su visais atsiskaitys, niekam skolingi neliks. Sakau, gal jūs grąžinkite dalimis. Sakau, gal į merą reikia kreipti. Pasakė, kad su vyru pakalbės. Po to pokalbio praėjo tik kelios minutės, skambina jis ir sako, kad negalėjo atsiliepti. Sakau, kaip suprasti – dirbi policijoje ir aferas suki. Sako, nieko nesuku. Sako, atsiskaitysime. Tai, sakau, mokėk kas mėnesį, kaip alimentus. Sakau, tai juk turbūt atlyginimą nemažą gauni. Tai, sako, alga paskutiniu atveju. Supratau, kad čia tuščia kalba, kad nemokės“, – pasakojo pašnekovas.

Tada jis nusprendė pinigus bandyti atgauti teismo keliu. Šių metų balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismas paskelbė neskundžiamą įsakymą, pagal kurį ūkio savininkei M. Berčiūnienei „Dvaro grūdai“ turi grąžinti skolą ir teismo išlaidas. Bendra suma – per 22 tūkst. eurų.

Tačiau, kaip tokiais atvejais dažniausiai būna, netrukus paaiškėjo, kad prisiteisti pinigus lengviau, nei realiai juos atgauti.

Kreipėsi į viršininką

„Po teismo sprendimo praėjus daugiau nei mėnesiui, paskambinau antstoliui ir pasiteiravau, kaip juda reikalai. Sakė, kad turto bendrovėje ne kažin ką rado – vieną mašiną, dar kažką. Sakau, konfiskuokite bent tą mašiną, gal bent 1 000 eurų pavyks susigrąžinti. Sako, čia ne tu vienas, čia yra tokių ir daugiau“, – apie vilčių nesuteikianti pokalbį žurnalistui pasakojo ūkininkas.

Šių metų rugsėjo 6 d. jis parašė skundą Policijos departamento imuniteto valdybai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad departamento darbuotojas S. Gočelda galimai sukčiauja.

Imuniteto valdybos viršininko Žydrūno Butkevičiaus atsakymas į skundą ūkininką gerokai nustebino, nes pranešta, kad nuo rugsėjo 7 d. (kitą dieną po skundo gavimo) S. Gočelda policijos sistemoje nebedirba.

Ūkininko žiniomis, palikęs policijos sistema S.Gočelda ir toliau liko plušėti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Be to, atsakant į A. Berčiūno skundą, papildomai paaiškinta, kad skundas nenagrinėtinas, nes „skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją“.

Tapo kriminalistu

„Kauno diena“ kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama atsakyti į klasimus: kokias pareigas dabar eina S. Gočelda ir dėl kokių priežasčių iš Imuniteto valdybos perėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą; ar situacija, kurioje dabar dėl skolos yra S. Gočelda, nemenkina pareigūno vardo?

Atsakymą pateikęs Valstybinės sienos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Vytautas Batulevičius neslėpė, kad situacija pareigūnams – ne naujiena.

„S. Gočeldos situacija yra žinoma, aplinkybes, susijusias su jūsų nurodoma situacija, yra išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, toliau teismo sprendimą vykdo antstolis. Kilę civiliniai ginčai tarp fizinių ir juridinių asmenų sprendžiami civiline tvarka. Šiuo metu pareigūno S. Gočeldos atžvilgiu neturime duomenų atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno vardo pažeminimo“, – rašoma redakcijai atsiųstame paaiškinime.

Tikina, kad grąžins

Susisiekus su S. Gočelda, „Kauno dienos“ žurnalistas išgirdo priekaištų, kad laikraštis jam bando daryti spaudimą, siekia sumenkinti firmos vardą ir taip sutrukdyti bendrovės pastangoms toliau darbuotis ir atsiskaityti su kreditoriais.

„Tai juk pas mus su juo yra sutartis, yra priteista, jis kreipėsi į antstolius. Jis žino, dėl kokių priežasčių su juo nebuvo iki galo atsiskaityta. Dabar išmokos grįžta, man sumoka ir aš iš savų lėšų… sumokėsime mes jam. Čia juk nėra taip, kad mes paėmėme, pasisavinome tuos jo grūdus, ir viskas. Yra sutartis, sąskaitos faktūros išrašytos, viskas oficialiai užpajamuota. Kur čia tas sukčiavimas? Jei yra sukčiavimas, čia tada turi būti teisėsaugos institucijos… O čia rašyti publikacijas ir kaltinti tokiais dalykais...“ – kalbėjo pareigūnas.

S. Gočeldos tvirtinimu, atsiskaityti su ūkininku A.Berčiūnu sutrukdė dėl karo Ukrainoje susidariusi nestabili padėtis rinkoje, kitos priežastys.

„Susidarė kainų skirtumų, kai kas su mumis iš dalies neatsiskaitė. Tuo labiau Adas yra pažįstamas žmogus ir ta prasme labai keista, kad jis kreipėsi į žiniasklaidą. Kaip nepažįstami? Jo žmona su mano žmona yra kolegės (A. Berčiūno sutuoktinė dirba seniūnijoje – red. past.). Jis pats yra buvęs pareigūnas. Ir mes tuos grūdus pirkome ne iš jo, bet iš jo žmonos, tai jis čia apskritai nei prie ko“, – kalbėjo S. Gočelda.

Pasiteiravus, ar turi skolos grąžinimo planą, S. Gočelda sakė: „Tai be abejo, pas mus yra įmokos nuolat daromos, yra lėšų paskirstymas, viskas. Susidarė problemų ir mes jas sprendžiame. Mes iš savų lėšų realiai įmokas darome. Nėra taip, kad slapstomės ar bankrutuoti ruošiamės. Tokios publikacijos mums pakenktų, mes klientus prarasime. Savo interesus keldamas į viršų (A. Berčiūnas), pamina kitus interesus. Suprasčiau, jei visai nebūtume atsiskaitę, bet mes už pirmuosius išvežimus atsiskaitėme. Mes patys ūkininkaujame ir lygiai taip pat ir mūsų grūdai buvo įšaldyti, ne tik jo… Mums juk nenaudinga, kai antstolis yra areštavęs mūsų sąskaitą ir taip varžoma mūsų veikla… Dėl to, kad ne visi su mumis atsiskaito, dabar yra sustabdyti svarbūs ES projektai… Jei parašysite publikaciją, sumenkinsite mūsų reputaciją, nenorės mums parduoti grūdų. Iš skirtumo, kurį gauname pirkdami ir parduodami, mokame įsiskolinimus. Yra mums nesumokėjusių 150 tūkst. Siekiame įmonę išlaikyti gyvybingą, ne tam ją kūrėme, kad norėjome kažką apgauti. Dėl sunkumų susidarė tą grandinėlė.“

S.Gočeldos paprašėme patikslinti: ką reiškia pasakymas „išmokos daromos“.

Tačiau patikslinimo nesulaukėme, tik papildomų komentarų: „Iš jo pusės negerai – spausti per žiniasklaidą, rašyti skundus į darbovietę. Man daromas spaudimas per asmeninį gyvenimą, tai yra nesuprantami dalykai. Juo labiau kad ne aš asmeniškai iš jo pirkau tuos grūdus, o įmonė ir jo žmona tuos grūdus pardavė, o ne jis pats.“

Skolų – daug

„Kauno dieną“ pateikė keletą klausimų antstoliui Giedriui Salickui, kuris bando išieškoti teismo priteistą skolą.

Pasak antstolio, procesas sunkus ir neperspektyvus, nes „Dvaro grūdų“ situacija – nieko gera nežadanti.

Antstolio G. Salicko „Kauno dienai“ atsiųstame paaiškinime rašoma: „UAB „Dvaro grūdai“ turi daug skolų. Bendradarbiavimas iš jų pusės nevyksta, reikalaujamų dokumentų nepateikia. Artimiausiu metu planuojame atlikti vieno jiems priklausančio nekilnojamojo turto (galvijų tvarto) vertinimą ir skelbti šio turto varžytynes. Tačiau tikėtina, kad ten bus kokios nors apleistos patalpos ir vertė didelė nebus. Esame areštavę keletą automobilių, tačiau informacijos nei apie jų būklę, nei apie jų buvimo vietą skolininkė nepateikė. Kaip ir minėjau, skolų jie turi daug, o išieškojus bent kokią sumą, pagal teisės aktų reikalavimus ši suma skiriama dengti proporcingai visoms turimoms skoloms, o ne kažkuriam vienam išieškotojui. Konstruktyvumo ir geranoriškumo iš skolininkės pusės nėra ir, kaip minėjau, bendradarbiavimas iš jų pusės nevyksta.“