Tačiau „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas sako, kad situacija visais aspektais gerėja: artimiausiu metu planuojama pertvarkyti greičio matuoklių išdėstymą, perkeliant juos į avaringiausias vietas, keliuose įrengti papildomų atitvarų, ypač ten, kur yra staigesnio posūkio kreivės, asfaltuoti žvyrkelius, vystyti karinę infrastruktūrą, dar intensyviau remontuoti tiltus ir, žinoma, galiausiai užbaigti Molėtų plento tvarkymo darbus.

Daugiau dėmesio saugumui kelyje

Šiemet rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauja Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarka, pagal kurią momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos bus įrengtos labiausiai probleminiuose kelių ruožuose. Pasak „Via Lietuva“ vadovo M. Gedaminsko, tai vienas efektyviausių būdų, siekiant didinti saugumą keliuose ir mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.

Patvirtinus naują metodiką, sako M. Gedaminskas, didžiausias dėmesys bus skiriamas tiems eismo įvykiams, kurie įvyko dėl viršyto greičio. Šiuo metu Lietuvoje įrengti 134 greičio matuokliai, artimiausiu metu bus peržiūrėta, kuriuose kelių ruožuose jie sumontuoti. Naujoji tvarka leis perkelti matuoklius į kitas vietas – ten, kur avaringumas didesnis. Be to, atsiranda galimybė trumpinti pavojingus ruožus, juos skaidant į kelias dalis.

Šiuo metu „Via Lietuva“ specialistai renka statistinius duomenis, tiria, kurie šalies kelių ruožai pavojingiausi, avaringiausi, o greičio matuoklių perkėlimo darbai, kaip planuojama, prasidės pirmąjį kitų metų pusmetį. M. Gedaminskas atkreipia dėmesį, kad tai – ne vienintelė priemonė, siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose. Planuojama keliuose įrengti papildomus ženklinimus, įrengti atitvarus, ypač ten, kur yra staigesnio posūkio kreivės, įrengti daugiau šviesoforinių sankryžų, pavojingas sankryžas pertvarkyti į žiedines. Dar vienas tikslas – dėti visas pastangas, kad keliuose būtų kuo mažiau vadinamųjų juodųjų dėmių. Šiuo metu jų yra apie 30.

„Visgi eismo saugumas pirmiausia priklauso nuo pačių vairuotojų, jų elgesio kelyje“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas.

Proveržis tvarkant tiltus

Ne vienus metus diskutuojama apie apverktiną Lietuvos tiltų būklę. Daugelis šalies tiltų statyti tarpukariu, tilto gyvavimo laikotarpis 50–70 metų. Natūralu, kad per tiek laiko daugelis jų nusidėvėjo, be to, nebeatlaiko eismo intensyvumo ir apkrovos. „Via Lietuva“ valdo daugiau kaip 1500 tiltų, daugiau nei 300 jų pasiekę tiltų gyvavimo laikotarpį arba yra arti jo.

Tačiau M. Gedaminskas patikina, kad rankų nenuleidžia ir ieško sprendimų, kaip sustabdyti tiltų irimą. Šiemet „Via Lietuva“ pasirašė sutartis su rangovais, kad galėtų pakeisti arba sumontuoti pavienius tiltų elementus. „Siekiame apsaugoti tiltus nuo kritulių ir kito išorinio poveikio, taip prailginant jų gyvavimo ciklą dar penkeriais ar dešimt metų“, – sako „Via Lietuva“ vadovas.

Iš „Via Lietuva“ valdomų tiltų 117 yra valstybinės reikšmės keliuose. Iš jų jau 80 tiltų pradėti remontuoti.

M. Gedaminskas sako, kad sėkmingai vyksta ir tilto per Kruną remonto darbai. Tvarkant šį tiltą, Lietuvoje pirmą kartą pritaikytas sprendimas įrengti laikinus tiltus, tai leido išvengti kamščių. „Dešinysis tiltas važiuojant nuo Kauno link Vilniaus jau visiškai nugriautas ir subetonuoti nauji poliai, pradedami naujo dešiniojo tilto statybos darbai“, – informuoja M. Gedaminskas. Planuojama, kad šis vienas iš labiausiai Lietuvoje apkrautų tiltų galutinai atnaujintas bus iki 2027 m. pradžios.

Geros žinios keliaujantiems Molėtų plentu

Dar vienas galvosopis vairuojantiems – Molėtų plentas, viena svarbiausių šalies susisiekimo arterijų. Dėl itin prastos šio kelio būklės vairuotojai daugelį metų jį vadina tiesiog betonke arba geležinkeliu. Kelią vis žadama tvarkyti, tačiau paprastai būdavo apsiribojama pavieniais ruožais. Šiuo metu jau vyksta viso plento remonto darbai, o „Via Lietuva“ vadovas patikina, kad viskas einasi sklandžiai, pagal grafiką.

„Darbai dabar vyksta visame ruože nuo Vilniaus iki Molėtų – tvarkomi beveik 43 km. Viskas vyksta laiku, planuojama, kad kai kuriuose ruožuose eismas bus atidarytas dar iki šių metų pabaigos. O visi darbai bus baigti kitų metų pabaigoje. Turėsime atnaujintą saugų kelią“, – sako M. Gedaminskas. Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vairuotojai, keliaujantys link Molėtų ar Utenos, turėtų rinktis alternatyvų maršrutą, kad remontuojamame kelyje nereikėtų gaišti laiko prie šviesoforų.

Tvarkys žvyrkelius, rūpinsis kariniu mobilumu

Dar viena aktuali žinia vairuojantiems – vis intensyviau tvarkomi žvyrkeliai. Jų asfaltavimo programa buvo patvirtinta dar pernai spalį. Renkantis, kurios kelius asfaltuoti pirmiausia, vertinamas socialinio atsiperkamumo kriterijus, žiūrima, ar keliais važiuoja viešasis transportas, mokykliniai autobusiukai.

Pasak M. Gedaminsko, pirmą kartą į žvyrkelių asfaltavimo metodikos sudarymą įtrauktos savivaldybės. Savivaldų atstovai galėjo patys sureitinguoti žvyrkelius, kurie regionui svarbiausi. Asfaltuojant kelius į projektus pateks visos šalies savivaldybės, kad būtų išlaikytas lygiateisiškumas.

M. Gedaminskas džiaugiasi, kad metų pradžioje buvo planuojama išasfaltuoti 50 km žvyrkelio, tačiau dabar jau matyti, kad už tą pačią sumą pavyks išasfaltuoti 100 km. Iki šių metų pabaigos bus pasirašomos sutartys su rangovais, o kitąmet prasidės darbai.

Taip pat bus investuojama į karinės infrastruktūros vystymą. „Via Lietuva“ vadovas sako, kad tie projektai, kurie buvo suplanuoti šiems metams, sklandžiai vykdomi, taip pat derinamos sutartys dėl kitų metų projektų. „Sutartis deriname taip, kad galėtume kuo anksčiau startuoti ir kuo greičiau paruoštume karinio mobilumo infrastruktūrą, kad būtų galima vykdyti mokymus ar paprasčiau perdislokuoti karinę techniką iš vieno poligono į kitą“, – sako M. Gedaminskas.