Jauna vilnietė emigravo, bet džiaugiasi galimybe dirbti dėl lietuvių | kl.lt

JAUNA VILNIETĖ EMIGRAVO, BET DŽIAUGIASI GALIMYBE DIRBTI DĖL LIETUVIŲ

Vilnietei Kamilei Dalšėdaitei ką tik sukako 28-eri, tačiau moteris jau suprato, ką reiškia mėginti atrasti "vietą po saule" svetimoje šalyje.

Net ir "ieškodama savęs" Ispanijoje, ji galvojo apie tai, kuo galėtų būti naudinga Lietuvai. Ir atrado – tik dėl savo iniciatyvumo tapo prancūzų kompanijos, veikiančios dvidešimtyje Europos šalių, atstove Lietuvoje.

Netikėtas žingsnis

Vilniaus universitete psichologijos bakalauro studijas ir organizacinės psichologijos magistro studijas baigusi vilnietė K.Dalšėdaitė turėjo gerą darbą – beveik dvejus metus dirbo mokymų konsultacinėje kompanijoje. Buvo vertinama vadovų, turėjo neblogas karjeros perspektyvas. Tačiau 2018 m. vasarį, netikėtai tiek artimiesiems, tiek kolegoms ir darbdaviams, nusprendė viską mesti ir išvykti iš Lietuvos.

"Tiesą sakant, išvažiuoti iš Lietuvos aš niekad neplanavau – visada buvau Lietuvos patriotė. Net ir magistro studijoms buvau įstojusi į vieną Olandijos universitetą, tačiau, daugelio nuostabai, pasirinkau studijas Vilniaus universitete. Niekad nenorėjau išvykti iš Lietuvos, bet gal kokį penktą kartą, kai jau buvau baigusi studijas, apsilankiusi Londone staiga supratau, kad pasaulis didelis ir įvairus, todėl noriu išvažiuoti ir pagyventi kažkur kitur. Kai pasisakiau darbe, darbdaviai ragino neišeiti, siūlė geresnes darbo sąlygas. Tačiau kažkodėl norėjosi važiuoti, ir viskas: pamatyti, pasižiūrėti, patirti iššūkių."

Tuo metu Kamilės draugė kaip tik planavo išvažiuoti dirbti kur nors į šiltus kraštus. Merginos nusprendė kartu vykti į Ispaniją, nes ten šilta, kita kultūra, kita kalba. Kamilė svarstė, jog net ir jei nepasisektų ten įsitvirtinti ar padaryti karjeros, bent jau išmoktų ispanų kalbą.

"Nebuvo taip, kad važiuoju į Ispaniją siekti karjeros – važiavau dėl savęs: norėjau pažinti kitą šalį, pažinti save kitokioje aplinkoje. Todėl prieš išvykstant kažkokio perspektyvaus darbo pagal specialybę neieškojau. Tiesiog susiradome savanorystės programą, pagal kurią už apgyvendinimą puse etato turėjome dirbti viename Barselonos hostelyje – kaip buvo žadama, vedžioti hostelio svečius po įvairias populiarias Barselonos vietas. Deja, realybė buvo kitokia nei pažadai: apgyvendinimas prastas, be langų ir su gausybe tarakonų."

Savaitę iškentusios tokioje darbo vietoje merginos iš ten išėjo. Išsinuomojo kambarį, ėmė ieškoti naujų darbų. Kamilė pasakojo, kad greitai supratusi, jog nemokant ispaniškai įsidarbinti nebus lengva, tad intensyviai mokėsi kalbos.

Ilgas kelias

Prieš išvykdama iš Lietuvos K.Dalšėdaitė profesionaliai užsiiminėjo vandenlenčių sportu (waikbordu), buvo net tapusi šios sporto šakos  antrosios vietos laimėtoja Lietuvoje. Šį pomėgį mergina sugalvojo išnaudoti ir Ispanijoje – didžiausiame Barselonos vandenlenčių sporto parke įsidarbino instruktore. Dirbo savaitgaliais, tačiau šis darbas buvo nemenkas, kaip ji sako, "asmenybinis iššūkis": reikėjo stengtis kalbėti ir ispaniškai, ir angliškai, nesugebėjus kažko išaiškinti – mėginti parodyti. Po poros mėnesių prasidėjo sezonas, parko lankytojų buvo daug, o mokant tik ispanų kalbos pagrindus, dirbti tikrai nebuvo lengva. Teko ieškotis kito darbo.

Esu savo šalies patriotė ir man ta sąsaja su Lietuva – būtina.

Tada mergina prisiminė, jog dar studijų laikais Lietuvoje dirbo aukle. Pasinaudojusi Barselonoje veikiančia auklių paieškos interneto platforma "Yoopies", per kelias dienas susirado auklės darbą – prižiūrėjo dvejų metukų vaiką, o tuo pačiu metu ieškojosi darbo kokiame nors biure. Po poros mėnesių įsidarbino kompanijoje, pardavinėjančioje tam tikrą priemonę, kuri analizuoja jų klientų video patirtį. Kamilei net ir šiandien sudėtinga paaiškinti, kas per veikla tai buvo.

"Man visiškai nauji techniniai dalykai, ir nors dirbti sekėsi neblogai, jaučiau, kad tai visiškai ne man, todėl išėjau", – pasakojo moteris.

Galvodama, ką daryti toliau, K.Dalšėdaitė prisiminė, kiek jai naudinga buvo "Yoopies" platforma ieškant auklės darbo Barselonoje, taip pat ir savo patirtį ieškant auklės darbo Lietuvoje, kai visiškai neturėjo į ką kreiptis, aukle įsidarbino tik pas pažįstamus, o jai nustojus dirbti šeimos skundėsi, kad susirasti naują auklę buvo labai sunku. Tada ir kilo mintis steigti Lietuvoje auklių agentūrą, tačiau ne tokią, kokios jau egzistuoja, o pasinaudojant "Yoopies" platformos pavyzdžiu ir perkeliant viską į internetinę erdvę. Galiausiai ji nuėjo dar kitu keliu – susirado "Yoopies" platformos įkūrėjo kontaktus, parašė jam laišką ir pasiūlė įgyvendinti jų projektą Lietuvoje.

"Susisiekėme, pasikalbėjome, "Yoopies" atstovai mano idėjai pritarė ir tapau jų atstovė Lietuvai. Kitaip sakant, pradėjau dirbti Lietuvai gyvendama Barselonoje, – sakė moteris. – Jaučiu moralinį pasitenkinimą dėl to, kad galiu parnešti į Lietuvą kažką gero, pamatyto kažkur pasaulyje. Juo labiau kad Lietuvoje dirbame vos kelis mėnesius, o susilaukiame labai gerų atsiliepimų. Dirbdama šiame projekte matau, kad buvo toks poreikis Lietuvoje, o aš didžiuojuosi, galėjusi tai "atvesti" į savo gimtąją šalį."

Naujoji platforma gerokai palengvina šeimoms auklės paieškas, nes ieškodamas čia gali įvesti pačius įvairiausius duomenis – kokiu atstumu nuo namų ieškai auklės, kokią kainą nori mokėti, kuriuo metu tau reikia auklės. Kiekviena čia užsiregistravusi auklė taip pat nurodo savo paslaugų kainas, savo tvarkaraštį, savo išsilavinimo sertifikatus ir pan. Platformos administratoriai kiekvieną profilį patikrina, kad auklės būtų patikimos.

Bandyti verta

K.Dalšėdaitė teigia kol kas likusi gyventi Barselonoje, nes jaučia, kad vis dar turi ko iš ten pasisemti. "Tiesą sakant – tą sakiau net ir savo tėvams – niekada nesijaučiau taip smarkiai "ūgtelėjusi", kaip per pastaruosius porą metų. Ta patirtis, kurią aš gavau, kai nekalbėdamas tos šalies kalba turi sugebėti įsitvirtinti, susirasti darbą, išgyventi – neįkainojama. Sunku, kovoji su savimi, tačiau nenori visko mesti ir bandai sau įrodyti, kad gali pats susikurti gyvenimą", – sakė moteris.

Ar to ji negalėtų daryti gyvendama Vilniuje? Kamilė atsako, kad ne. "Nežinau, gal tai nuo žmogaus priklauso, tačiau man visada reikėjo iššūkių – buvimas "komforto zonoje" man nesuteikia laimės, – sakė mergina. – Nežinau, ar susikursiu tą "komforto zoną" Barselonoje, ir tada man vėl reikės kažkur išvažiuoti. Nežinau, aš vis dar save tyrinėju ir bandau suprasti. Faktas – man patinka, kai nėra lengva, kai norėdamas kažko pasiekti turi labiau pasistengti, kažką daryti geriau, nei daro kiti."

K.Dalšėdaitės nuomone, kiekvienam verta save "patyrinėti" – pamėginti suprasti, kas esi, ko šiame gyvenime nori ir ko sieki. Todėl ji visiems jauniems žmonėms pataria visų pirma savęs paklausti: ar čia ir dabar esu laimingas? Jei atsakymas "taip", galbūt nieko ir nereikia keisti, nereikia savęs prievartauti, važiuoti kažkur į svetimą šalį vien dėl to, kad kiti važiuoja. Jei vis dėlto kyla abejonių arba atsakymas "ne", ji patartų mėginti kažką pakeisti, nes galbūt ten atrasite save tokį, kokio net neįsivaizdavote esant, ir pasijusite laimingas. O jeigu nepasiseks, juk visada galite grįžti namo.

Jaučiasi patriotė

"Aš taip pat nesakau, kad negrįšiu gyventi į Vilnių. Bet faktas, kad grįšiu daugiau pamačiusi, daugiau patyrusi, geriau save pažinusi ir tikrai laimingesnė nei buvau, – sakė ji. – O dabar džiaugiuosi galimybe dirbti dėl lietuvių, su lietuviais partneriais, bendrauti lietuviškai ir taip išlikti artimai susijus su Lietuva, nes esu savo šalies patriotė ir man ta sąsaja su Lietuva – būtina."

GALERIJA

  • Barselonoje šiuo metu gyvenančiai, tačiau verslą Lietuvoje pradėjusiai vilnietei K.Dalšėdaitei daugiausia laimės teikia iššūkiai
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

asara

Panele turi akis ir smegenine veikia: baisu buferinej zonoj auginti vaikus...

Anonimas

Nu koks patriotizmas.Amerikos lietuviai isisaknije Amerikoj nepatingeje ir pakelia veliava.Po to nuleidzia.Paziurekit koks akcentas.Amerikoniskas.Namo nevaro.

che

nu afujena karjera varyt uzsienin ir ysidarbint juodadarbiu...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS