Sunkiai pakeliama kaitra nesutrukdė riedučių entuziastams šeštadienį susirinkti į antrą kartą vykusį Kauno riedučių maratoną Marvelės plente.

Rusai negavo vizų

Nors buvo planuota, kad į varžybas atvyks arti 200 dalyvių, maratone pasirodė ir norą riedėti pareiškė beveik 80. Spėjama, jog daugelio nepasirodžiusiųjų planams sutrukdė tai, kad darbo diena iš liepos 5-osios buvo perkelta į šeštadienį.

Iš užsienio į varžybas atvyko tik kaimynai latviai. "Rusijos atstovai negalėjo atvykti, nes iškilo problemų gauti Lietuvos vizą. Lenkai turėjo keletą varžybų prieš Kauno riedučių maratoną, todėl nespėjo atsigauti ir nusprendė nedalyvauti", - apgailestavo varžybų koordinatorius Ildaras Chabibulinas.

Kitais metais maratonui ketinama ruoštis iš anksto – nuo sausio mėnesio. "2011-aisiais apdairiai planuosime, stengsimės, kad užsieniečiams nekiltų problemų dėl varžybų tvarkaraščio", – pažadėjo varžybų koordinatorius.

Profesionalai nusiteikę rimtai

Tradiciniame Kauno riedučių maratone pasirodė nemažai 2009-aisiais dalyvavusių sportininkų.

Antrus metus dalyvaujantis moksleivis Rimvydas Kudrickas su savo aštuonių narių komanda į riedučių maratoną atvyko iš Kėdainių. "Pernai užėmiau prizinę, trečiąją, vietą, o šiemet likau tik penktas. Vakar visą vakarą tvarkiau riedučių guolius, treniravausi, nes norėjau pasirodyti šiek tiek geriau nei pernai", – šiek tiek nusivylęs buvo jaunasis riedutininkas.

Tačiau moksleivis pasidžiaugė rengiamomis riedučių varžybomis, kuriose galima surasti bendraminčių ir su jais palenktyniauti. "Man svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, nes grupėje yra profesionalų, todėl nelengva juos aplenkti", – tikino riedučių mėgėjas.

Kaunietis moksleivis Haris Chabibulinas iš Kauno riedučių maratone varžėsi taip pat antrą kartą. "Mano tikslas šiose varžybose – nugalėti ir neapleisti pirmosios pozicijos. Visada tam specialiai ruošiuosi, keičiu guolius ir prižiūriu riedučius, daug treniruojuosi", – apie čempioninį pasiruošimą varžyboms pasakojo Haris.

Paslaptis – gera ekipuotė

Pasak Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus, pagrindinio prizo steigėjo ir nuolatinio dalyvio, noras dalyvauti turi būti svarbesnis už bet kokius gamtinius trukdžius.

"Iš vienos pusės gerai, kad yra saulėta ir giedra diena, tačiau karštis šiek tiek vargina. Manau, kad reikia pasistengti mažiau apie tai galvoti ir gerai pasirodyti", – ragino S. Buškevičius.

Vicemeras tikino norįs būti pavyzdžiu ir populiarinti riedučių sportą Lietuvoje. "Į šį renginį aš atvykstu ne tik perkirpti juostelę, bet kartu ir rungtyniauti, pasisemti geros nuotaikos ir adrenalino", – sakė politikas, atvykęs su dukra Milda, kuri varžybose taip pat dalyvauja antrus metus.

Po pasirodymo S.Buškevičius džiūgavo, kad šiemet jam sekėsi geriau nei pernai, mat jis aplenkė savo dukrą. "Daugiau ji man nieko negalės prikaišioti, o tai kartu paskatins ją daugiau treniruotis. Dėl visko galiu dėkoti riedučiams – pernai pirkau už 10 litų plastmasinius, o šįmet jau išsinuomojau geresnius", – varžybų sėkme dalijosi vicemeras.

Pirmoji vieta – lietuviui

Visiems riedučių maratono prizininkams buvo įteigti padėkos raštai ir medaliai. Stipriausi profesionalai, įveikę 31,2 km, buvo apdovanoti prizais ir taurėmis.

Bendroje įskaitoje pirmą vietą užėmė Viktoras Česulis (g.1985 m., distanciją įveikė per 1 val. 4 min. 55 sek. Antras liko latvis Armandas Zariņis (g.1995 m., 1 val. 4 min. 56 sek.), trečias – Otto Geste (g.1993 m., 1 val. 4 min. 57 sek.).

Nors didelis karštis alino sportininkų jėgas, daugelis iškart po varžybų ieškojo pavėsio ir godžiai gėrė vandenį. O tie, kurių pavėsis neatvėsino, – šoko į šalia tekantį Nemuną išsimaudyti.