Vėl kalbama apie Sapiegų parko tvarkymą: drastiškų pasikeitimų bus mažiau? | kl.lt

VĖL KALBAMA APIE SAPIEGŲ PARKO TVARKYMĄ: DRASTIŠKŲ PASIKEITIMŲ BUS MAŽIAU?

Po konsultacijų su architektais dėl viešos kritikos sulaukusios Sapiegų parko rekonstrukcijos, Vilniaus miesto savivaldybė žada skelbti parko kraštovaizdžio architektūros konkursą.

„Mes rengiame tokio konkurso sąlygas. Savivaldybėje yra poreikis, kad parkas būtų sutvarkytas, jam nėra atsisakyta finansavimo. Manome, kad kai turėsime daugiau variantų per konkursą, galėsime paanalizuoti kitokias galimybes. Gal būtų mažiau drastiškų pasikeitimų kelią siūlantis projektas, o daugiau užduodantis laipsniškos raidos kryptį“, – BNS sakė savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot jo, konkursas galėtų būti paskelbtas per tris mėnesius, po konsultacijų su įvairių sričių ekspertais.

Sprendimas priimtas po Lietuvos architektų rūmų rengtos konferencijos ir seminaro, kuriame architektai, gamtininkai, menotyrininkai ir paveldosaugininkai diskutavo dėl galimo kompromiso rekonstruojant šį unikalų sostinės barokinį parką.

Manome, kad kai turėsime daugiau variantų per konkursą, galėsime paanalizuoti kitokias galimybes.

Ankstesniame savivaldybės bendrovės „Vilniaus planas“ parengtame teritorijos tvarkymo projekte be kita ko buvo numatyta iškirsti apie 300 medžių – tai sulaukė Antakalnio bendruomenės pasipriešinimo, kai kurių architektų, paveldosaugininkų kritikos. Savivaldybė po viešos kritikos nusprendė šį skaičių sumažinti trečdaliu, o kovo pabaigoje paskelbė stabdanti projektą.

Kaip informavo Lietuvos architektų rūmai, konferencijoje dauguma dalyvių sutarė, kad minėtas projektas, kuriuo norėta atkurti barokinę XVII ar XVIII amžių Sapiegų parko išvaizdą, nėra tinkamas, nes nėra pakankamai aptartas su visuomene ir specialistais, taip pat nėra pakankamai pagrįstas tyrimais.

„Projektas neapima viso Sapiegų komplekso, nėra deramai įvertintas dabartinis urbanistinis kontekstas, nėra iki galo įvertintas poveikis gamtai, ypač – parke perintiems paukščiams, nėra pasirengta užtikrinti projekto sprendinių ilgalaikį tvarumą“, – trūkumus vardija architektų rūmai.

Pasak diskusijos dalyvių, parko elementai neturėtų būti atkuriami hipotetiškai, remiantis tik istoriniais analogais ir kvietė pagrįstai restauruotas ar atkurtas parko dalis derinti su šiuolaikinėmis meninėmis, landšafto architektūros priemonėmis.

Sutvarkyti Sapiegų parką anksčiau planuota iki 2020-ųjų vidurio. Jis įkurtas XVII amžiaus pabaigoje, barokinius parko rūmus pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Frediano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

ALGIS

KAS ŠIUO METU POPULERIAUSIA LIETUVOJE - TAI BETONAS ,PAVYZDYS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ , ZAPYŠIO VYTAUTO BAŽNYČIA ,LIETUVIŠKŲ MEDŽIŲ NAIKINIMAS IR I N V A Z I N I Ų ANTPLŪDIS , O ČIA IR PINIGŲ PLOVIMAS .

Gal psichoterapeutas

ar psichologas tiems, kam nagai be pertraukos niežti, galėtų patarti niežulį nuslopinti kur nors priemiestyje ar kaime vienišiems senukams malkas supjovus ir sukapojus, o tada į gražias stirtas sukrovus? Energingas fizinis darbas gryname ore labai gerina net ir nervų sistemos bei psichinę sveikatą. Tada nustos žiūrėti į parką ir viskas, kas žalią, kaip į asmeninį priešą? Pažinojau ne vieną, nukentėjusį nuo stribų karo ir pokario metais - susenusiems grįžo jų jaunystės prisiminimai, kai už kiekvieno krūmo ar medžio galėjo tūnoti ir į juos taikytis stribas. Pergyventą siaubą prisiminus, juos net haliucinacijos kankindavo, atrodydavo, jog grįžo praeitis. Gal tai su genais persiduoda, kad jiems į anūkus tinkantys šių laikų savivaldybių aplinkotvarkininkai ir architektai lygiai taip pat nepatikliai į medžius reaguoja, isteriškai siekia juos išnaikinti?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS