VIENO TURTINGIAUSIŲ VERSLININKŲ STATYBŲ PLANAMS ŽVĖRYNE – ARCHITEKTŲ KRITIKA

Vienam turtingiausių Lietuvos verslininkų Jordanui Kenstavičiui pristačius aštuonių pastatų komplekso statybų planus Žvėryne, Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba juos kritikuoja, rašo naujienų portalas „Delfi“. Specialistų teigimu, pastarasis kompleksas iškils nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos dalyje, nors su tradicine jos architektūra neturi nieko bendro. Taip pat, anot portalo, komplekso projekte nurodyta, kad iš viso planuojama pašalinti 32 medžius, tarp kurių 18 yra saugotini.

„Pateikta medžiaga neparemta išsamesne vizija, mansarda savo išpildymu daugiau primena pilnavertį aukštą, kas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, vizualizacijos be perspektyvų, naujos statybos tūrio masė per didelė aplinkos kontekste, per menka vidinė erdvė. Reikalinga platesnė urbanistinė bei tipologinė analizė Žvėryno kontekste. Suabejota pasirinktos programos apimtimi – akivaizdu, kad sumažinus užstatymo reglamentus objektas plastiškiau įsirašytų į aplinką. (…) Kelia abejones pasirinktas naujos statybos užstatymo tipas – ypač nuo Neries upės pusės“, – tarybos protokolą cituoja „Delfi“.

Tuo metu kalbintas architektas Gintautas Tiškus mano, kad sklypo detalusis planas gali prieštarauti Vilniaus Bendrajam planui, kadangi detalusis planas neteisėtai pakoreguotas.

„Mano galva, detalusis planas neteisėtai pakoreguotas. Kai jis buvo patvirtintas, jau pusmetį galiojo naujasis Vilniaus Bendrasis planas. Ir jame užstatymo rodikliai yra dvigubai mažesni negu detaliajame plane. Kai detalusis planas buvo pradėtas koreguoti, jau buvo žinomi reglamentai Vilniaus miesto Bendrojo plano“, – portalui aiškino jis.

Mano galva, detalusis planas neteisėtai pakoreguotas. Kai jis buvo patvirtintas, jau pusmetį galiojo naujasis Vilniaus Bendrasis planas.

Architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertai taip pat paminėjo, kad antrą kartą svarstant šio komplekso projektinius pasiūlymus, nebuvo atsižvelgta į teiktus siūlymus. Be to, sklypo užstatymo tankumas išliko per didelis.

Portalas taip pat pastebėjo, kad nors statybos bus vykdomos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos dalyje, nevyko architektūrinis konkursas. Visgi, kaip portalui teigė tiek aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, tiek Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Andrius Bakšys, tokiais atvejais konkursai turėtų būti rengiami, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir statinių kokybė.

„Remiantis Architektūros įstatymo nuostatomis, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems statiniams, planuojamiems statyti senamiestyje, istorinėje ar centrinėje dalyse, netaikant išimčių jų paskirčiai ar plotui, siekiant užtikrinti naujų ar renovuojamų statinių projektų šiose miestų ir miestelių teritorijose architektūrinį ir urbanistinį vientisumą, atitikimą Architektūros įstatyme įtvirtintiems architektūros kokybės kriterijams“, – teigė D. Matusevičė.

„Visiems objektams, kurie patenka į Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme ir minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime aprašytas apibrėžtis, nevertinant pastarojo dokumento 3. punkto teiginių, turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai“, – aiškino A. Bakšys.

Dėl galimo detaliojo plano nuostatų prieštaravimo Bendrajam planui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė portalui atsakė, kad planavimo sąlygos išduotos 2020 m. birželio – liepos mėn., o BP buvo pakeistas 2021 m. birželio 2 d. Visgi, anot jos, kadangi netinkamai numatytos mansardos ir antresolės, statybas leidžiančio dokumento išdavimo situacija gali keistis.

„Šiuo konkrečiu atveju detaliojo plano procesui BP sprendiniai nebuvo taikomi, jis buvo rengiamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu“, – teigė R. Kėkštienė.

„Mansardos ir antresolės sąvokos nagrinėjamu atveju yra netinkamos (numatomi statyti 4 ir 5 aukštų pastatai, o ne 3 aukštų pastatai su mansarda). Pažymėtina, kad tai yra tik visuomenės informavimo stadija ir iki SLD išdavimo situacija gali keistis“, – pridėjo ji.

Administracinių pastatų, svečių namų ir gydymo komplekso, numatyto statyti Vytauto g. 15, Vilniuje, pastatų plotas yra 20239,60 kv. m. Iš viso pastatų kompleksą sudarytų 8 statiniai. 5 iš jų išsidėstę arčiau Neries upės pusės.

Šio objekto statytojas yra bendrovė „Wealthgrow“, kuriai vadovauja Mantas Skipitis. Viešai skelbiama, kad jis yra Lietuvos rinkoje veikiančios turto valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ generalinis direktorius. Didžiausio bendrovės akcininko, įmonės „IN Group“ vadovas ir akcininkas – verslininkas J. Kenstavičius, kuriam priklauso žuvies perdirbimo įmonė „Norvelita“

„Delfi“ teigimu, komplekso projektuotojas – „Vilniaus architektūros studija“, architektė – Daiva Pauliukonienė, statinio projekto vadovas – Vytautas Lukoševičius. Šios įmonės vienas iš akcininkų yra Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

Nei „Wealthgrow“, nei „Vilniaus architektūros studija“ atstovai į portalo „Delfi“ klausimus neatsakė.