„Per pastaruosius metus Vilniuje plėtėme socialines paslaugas ir pagalbą vaikams ir jų šeimoms, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus gyventojams. Šie pozityvūs pokyčiai, kuriuos matome mieste nebūtų pavykę, jei neturėtume tokios didelės socialinių darbuotojų bendruomenės, didžiuojamės ja. Ne mažiau svarbu, kad daug atsidavimo ir kantrybės reikalaujantis darbas lieka pastebėtas ne tik mūsų, bet ir vilniečių, jų artimųjų. Manau, kad miestiečių pozityvus grįžtamasis ryšys geriausia atskleidžia šios profesijos kilnumą, jos atstovų skleidžiamą gerumą, šilumą ir rūpestį“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Atkreipdama dėmesį į socialinių darbuotojų svarbą stiprinant bendruomenes, teikiant pagalbą pažeidžiamiausiems ir prisidedant prie socialinės atskirties mažinimo, Vilniaus miesto savivaldybė dėkoja kiekvienam iš jų, o kartu tarti AČIŪ pakvietė ir paslaugų gavėjus bei jų artimuosius.
Aušra: „Atvykau į Vilnių iš kito miesto, čia neturėjau jokių artimųjų ar pažįstamų, todėl socialinė darbuotoja Zita man buvo kaip mama, o mano dukrai – it močiutė. Kartu vis susėsdavom ir galvodavom, ką daryti, kokių sprendimų dar nebuvom išbandę ir ko naujo galėjom imtis – visada rasdavom išeitį. Nuoširdus jos rūpestis, profesionalumas jautėsi kiekvieną bendravimo akimirką – iškart supranti, kad ji dirba ne iš reikalo, o iš širdies.“
Vytautas: „Socialiniai darbuotojai labai padėjo man svarbiausiu gyvenimo momentu, kai kovojau su turėta priklausomybe – nuoširdžiai palaikė, padėjo gauti reabilitacijos paslaugas. Jie skyrė man daugiau dėmesio ir darė kur kas daugiau nei privalėjo, todėl esu be galo dėkingas.“
Anastasija: „Negalėčiau išskirti vieno socialinio darbuotojo, kuris labiausiai vertas padėkos, nes visas įstaigos personalas atlieka nuostabų darbą teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas. Įstaigos komanda su didžiuliu atsidavimu ir empatija prižiūri kiekvieną, kuriam to reikia – mūsų šeimai tai didžiulė pagalba.“
Gražina: „Pas mane kartą ar du per savaitę lankosi kelios socialinės darbuotojos. Prieš tai aš joms sudarau pirkinių sąrašą, o jos už mane nukeliauja į parduotuvę, superka viską ir atveža man į namus. Jau tikriausiai bus treji metai kaip naudojuosi tokia paslauga ir esu labai dėkinga. Pagalbą gaunančių vilniečių yra nemažai, todėl atvykstančios socialinės darbuotojos neturi daug laiko pasikalbėti, skuba pas kitą žmogų, bet visada yra labai malonios. Ačiū joms!“
Marta: „Mano tėvui buvo diagnozuota demencija ir Alzheimerio liga, o man pačiai gyvenant užsienyje tapo aišku, kad jis nebegali vienas susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais. Tai buvo labai sunkus suvokimas, lydimas nerimo dėl jo ateities. Būtent tada pirmą kartą susidūriau su mūsų socialinių paslaugų sistema ir žmonėmis, kurie joje dirba. Nuo pat pirmos akimirkos pajutau, kad esu ne viena – paslaugas teikiančios įstaigos komanda tapo ne tik pagalbos teikėjais, bet ir tikrais partneriais. Jų nuoširdus atsidavimas, žmogiškas rūpestis ir gebėjimas išgirsti mane kiekvienoje situacijoje suteikė neįkainojamą ramybę.
Jie visada atsiliepė į mano pagalbos šauksmus – tiek skubiais, tiek kasdieniais klausimais. Kai tėvui pablogėjo sveikata ir prireikė vykti į ligoninę, darbuotojai pasirūpino ne tik praktiniais dalykais, bet ir tuo, kad jis nebūtų paliktas vienas. Jie liko šalia tol, kol įsitikino, kad juo bus tinkamai pasirūpinta. Tokie žmogiški gestai yra neįkainojami.
Didžiausias mano tėvo noras buvo grįžti iš slaugos namų į savo namus. Ir būtent šių žmonių dėka šį norą pavyko išpildyti – nors ir neilgam, bet tai jam suteikė didžiulę laimę ir ramybę, o man – neapsakomą džiaugsmą žinant, kad jis galėjo pabūti ten, kur visada jautėsi geriausiai.
Ypatingą padėką noriu išreikšti socialinei darbuotojai Daivai – ji tapo žmogumi, kuriuo galėjau visiškai pasitikėti. Jos šiluma, dėmesys ir nuoširdus rūpestis leido jaustis taip, lyg šalia tėvo būtų artimas šeimos narys – už tai esu jai be galo dėkinga.“
Vitalijus: „Nepamenu, kokiomis aplinkybėmis pirmąkart sužinojau apie socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims su negalia bendruomenėje, lyg išgirdau iš draugų. Pradžioje su koordinatore Inga labai dažnai susitikdavome ir kalbėdavomės akis į akį, tik dviese, o vėliau jau dalyvavau ir grupiniuose susitikimuose. Nuo pat pirmo susitikimo – tik patys geriausi jausmai ir emocijos, visada palaikomas labai asmeniškas, jautrus ir artimas ryšys.
Man labai svarbios detalės, net mažiausiems dalykams skiriu daug dėmesio, todėl džiaugiuosi, kad bendraujant koordinatorė mane visada išklauso, nenukreipia temos į šalį ir randa laiko džiaugtis kartu. Ypač gerai pamenu Ingos žodžius, kad galiu į ją kreiptis ne tik dėl darbo, bet ir turėdamas gyvenimiškų klausimų, norėdamas pasikalbėti – tokios akimirkos yra nuostabios.“
Laima: „Norėčiau išreikšti didžiausią padėką paslaugas teikiančios įstaigos komandai už neįkainojamą pagalbą, kurią teikia mano mamai jau beveik metus. Socialinės paslaugos gerokai pagerino mamos gyvenimo kokybę, o mums, artimiesiems, suteikė ramybės.
Darbuotoja, kuri lankosi pas mamą, yra tiesiog nuostabi, labai vertiname jos geranoriškumą, lankstumą ir jautrumą. Pastebime, kad ji mamai tampa tikra drauge – galimybė pabendrauti, pasidalinti mintimis ir tiesiog pajusti artumą mamai yra didžiulė dovana.“
---
Praėjusiais metais minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną Vilniaus miesto savivaldybė pristatė interviu seriją „Tylūs geradariai“. Pokalbius su socialinėmis darbuotojomis Laima, Modesta ir Nadežda galite rasti paspaudę ant jų vardų.
Naujausi komentarai