LIETUVOJE – PROJEKTAS VIENIŠŲ SENJORŲ PSICHOLOGINEI SVEIKATAI STIPRINTI

Keturiose šalies savivaldybėse pradedamas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti.

Ši iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą, pranešė Kultūros ministerija.

Kultūros ministerijos teigimu, socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į iniciatyvą gali nukreipti senjorą, jam pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą.

Projektas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti kultūros ir meno, neformaliojo švietimo, sveikatinimo veiklas bei savanorystę.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, kultūra gali padėti gerinti žmogaus psichologinę būseną ir sveikatą. Jis pridūrė besitikintis apčiuopiamo projekto rezultato.

Kenčia nuo vienatvės

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje.

„Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje“, – penktadienį Vilniaus paveikslų galerijoje sakė A. Dulkys.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučia vienatvę, o savijautos skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis siekia ir tris kartus. Jis pridūrė, kad vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių.

Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje.

Anot Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorės Indrės Krivickaitės, vos 7–11 proc. Iš 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, gyvenimas po vieną labiausiai paplitęs Baltijos šalyse.

Tuo metu šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad socialinio recepto projektas yra „praplečiantis medicinos paslaugas naujoje paradigmoje.“

„Kartais ateina pacientai ir jiems yra blogai, jie kenčia, jie serga, dažnai jie turi ligas ir somatines, ir psichines, ir negali jiems padėti, negali padėti ir psichologas, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, nėra genetinė, netgi kartais ne žalingas įprotis, bet yra socializacijos trūkumas, nepatenkinti kultūriniai poreikiai“, – kalbėjo ji.

„Muziejus nebėra šventovė“

Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas sakė, kad muziejai senjorams gali pasiūlyti fizinį judrumą, pozityvų turinį ir socializaciją, kurią suteikia muziejaus darbuotojai.

„Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas, (...) kur yra nuo mažo iki seno visiškai suteikiama erdvė reikštis ir kalbėti“, – sakė jis ir pridūrė besitikintis, kad dėl projekto senjorų muziejuose daugės.

Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas.

Pasak A. Gelūno pavaduotojos parodoms ir edukacijai Jolantos Jurašienės, vyresnių žmonių įsitraukimas į kultūros procesus yra labai žemas. Veiklų, jos nuomone, muziejai gali pasiūlyti daug, tačiau ateinančiųjų – mažai.

Dalyvavimas šiose veiklose yra nemokamas.

Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biure dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais.

Pasak A. Dulkio, nukreipti į projektą senjorus galės ne tik gydytojas, bet ir jo komandos narys ir „bet kuris iš mūsų.“

Šiemet socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse. Kiekvienoje iš šių savivaldybių esančiuose visuomenės sveikatos biuruose jau yra paskirta po vieną koordinatorių.

Kitais metais, priklausomai nuo projekto rezultatų, planuojama iniciatyvą plėsti į kitas šalies savivaldybes.

Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau kaip 50 įvairių senjorams pritaikytų, tęstinių kultūrinių renginių, veiklų ir edukacijų.

Kitąmet į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.